{"id":11848,"date":"2009-11-19T20:00:00","date_gmt":"2009-11-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-19T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-19T20:00:00","slug":"antsvoriui-reiksmes-turi-zarnyno-bakterijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/antsvoriui-reiksmes-turi-zarnyno-bakterijos\/11848\/","title":{"rendered":"Antsvoriui reik\u0161m\u0117s turi \u017earnyno bakterijos"},"content":{"rendered":"
Riebus ir cukringas maistas ne tik suteikia k\u016bnui papildom\u0173 kalorij\u0173 – jis taip pat pakei\u010dia \u017earnyne esan\u010di\u0173 bakterij\u0173 sud\u0117t\u012f, d\u0117l ko \u017emogus lengviau priauga svorio ir sunkiau jo atsikrato. Su pel\u0117mis atlikti tyrimai rodo, jog toks bakterij\u0173 sud\u0117ties pokytis gali \u012fvykti vos per par\u0105, teigiama pra\u0117jus\u012f tre\u010diadien\u012f \u017eurnale „Science Translational Medicine” publikuotame straipsnyje.\u00a0<\/p>\n

Polink\u012f priaugti svorio lemia daugyb\u0117 veiksni\u0173, \u012fskaitant genetin\u012f paveld\u0105, fizin\u012f aktyvum\u0105, aplink\u0105 bei maisto kokyb\u0119. Ta\u010diau Va\u0161ingtojo St. Louis universiteto mokslininko Jeffrey I. Gordon’o surinkti duomenys rodo, jog \u017earnyno bakterijos svorio reguliavimo procese taip pat gali vaidinti esmin\u012f vaidmen\u012f. \u017dmon\u0117ms \u0161ios bakterijos reikalingos suskaidyti maisto produktus \u012f vir\u0161kinimo traktui priimtin\u0105 form\u0105. 90% vis\u0173 bakterij\u0173 patenka \u012f dvi dideles grupes: j\u0173 lotyni\u0161ki pavadinimai yra Firmicutes ir Bacteroidetes. Ankstesni tyrimai parod\u0117, jog anksvorio turin\u010di\u0173 peli\u0173 vir\u0161kinimo trakte buvo padid\u0117j\u0119s Firmicutes skai\u010dius, tuo tarpu liesesni\u0173 organizme rasta daugiau Bacteroidetes. Analizuodami bakterij\u0173 genomus Gordon’as ir jo kolega Peter’is Turnbaugh’as nustat\u0117, jog Firmicutes efektyviau skaido maist\u0105, kurio pats organizmas suskaidyti nesugeba. Didesn\u0119 dal\u012f Firmicutes turintys gyv\u016bnai didesn\u0119 dal\u012f maisto transformuoja \u012f kalorijas, kurias k\u016bnas \u012fsisavina ir taip paskatina svorio augimo proces\u0105.
\nMokslininkams persodinus bakterijas i\u0161 antsvorio turin\u010di\u0173 peli\u0173 vadinamosioms gnotobiotin\u0117ms (t.y. tik tam tikrus \u017einomus bakterij\u0173 tipus turin\u010dioms) j\u0173 giminait\u0117ms, kurios buvo u\u017eaugintos sterilioje aplinkoje ir vir\u0161kinimo trakte netur\u0117jo toki\u0173 bakterij\u0173, jos priaugo daugiau svorio nei tos, kurioms buvo persodintas toks pats bakterij\u0173 kiekis i\u0161 lies\u0173 peli\u0173. Tyrimo metu gyv\u016bnams buvo taikoma tokia pati dieta.
\nGordon’as ir Turnbaugh’as taip pat paband\u0117 gnotobiotin\u0117ms pel\u0117ms perkelti bakterijas i\u0161 \u017emogaus \u017earnyno. Prie\u0161 eksperiment\u0105 gyv\u016bnai kelias savaites buvo maitinami ma\u017eai riebal\u0173 ir daug augalin\u0117s kilm\u0117s med\u017eiag\u0173 turin\u010diu maistu. Tokia pati dieta buvo palaikoma ir m\u0117nes\u012f po bakterij\u0173 transplantavimo. Tuo atveju, kai bakterijos buvo paimtos i\u0161 antsvorio neturin\u010dio \u017emogaus donoro, peli\u0173 kolonijos tur\u0117jo didel\u0119 Bacteroidetes ir ma\u017e\u0105 Firmicutes proporcij\u0105. Ta\u010diau jau po 24 valand\u0173 po to, kai pel\u0117ms dieta buvo pakeista \u012f daug cukraus ir daug riebal\u0173 turint\u012f maist\u0105, \u0161i\u0173 dviej\u0173 bakterij\u0173 tip\u0173 proporcija pakito prie\u0161inga linkme. B\u0117gant laikui \u0161ios pel\u0117s priaugo daugiau svorio nei tos, kurioms nebuvo suteikia \u017emogaus organizme esanti bakterija.
\n\u00a0<\/div>\n

\"Antsvoriui<\/div>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Riebus ir cukringas maistas ne tik suteikia k\u016bnui papildom\u0173 kalorij\u0173 – jis taip pat pakei\u010dia \u017earnyne esan\u010di\u0173 bakterij\u0173 sud\u0117t\u012f, d\u0117l ko \u017emogus lengviau priauga svorio ir sunkiau jo atsikrato. Su pel\u0117mis atlikti tyrimai rodo, jog toks bakterij\u0173 sud\u0117ties pokytis gali \u012fvykti vos per par\u0105, teigiama pra\u0117jus\u012f tre\u010diadien\u012f \u017eurnale "Science Translational Medicine" publikuotame straipsnyje. 
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[183,39,376,55,2182],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11848","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bakterijos","tag-dieta","tag-gyvunai","tag-virskinimo","tag-virskinimo-trakte"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11848","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11848"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11848\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11848"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11848"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11848"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11848"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11848"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}