{"id":11849,"date":"2009-11-19T20:00:00","date_gmt":"2009-11-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-19T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-19T20:00:00","slug":"kaip-stiprinti-imuniteta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-stiprinti-imuniteta\/11849\/","title":{"rendered":"Kaip stiprinti imunitet\u0105"},"content":{"rendered":"

Gynybin\u0117 sistema<\/strong>
\nM\u016bs\u0173 imunin\u0117 sistema tiksliai atskiria, kurie mikroorganizmai nepavojingi, o kuri\u0173 reikia saugotis ir gintis nuo j\u0173. Pirmiausia su mikroorganizmais susiduria gleivin\u0117s, pavyzd\u017eiui, tos, kurios dengia kv\u0117pavimo takus. Tod\u0117l tokie refleksai kaip kosulys<\/a> arba \u010diaudulys – ne tik ligos simptomai, taip organizmas kovoja su virusais, tai yra jo gynybin\u0117 reakcija. Jei mikroorganizmai \u012fveikia pirm\u0105 gynybin\u012f barjer\u0105, \u012f kov\u0105 su infekcija stoja makrofagai – l\u0105stel\u0117s, kurios su\u0117da prie\u0161\u0105. Jos suryja mikroorganizmus, juos vir\u0161kina, analizuoja j\u0173 sud\u0117t\u012f ir siun\u010dia informacij\u0105 per baltuosius kraujo k\u016bnelius arba limfocitus. Jie paplinta kraujyje, limfoje, limfmazgiuose ir ima gaminti antik\u016bnus, kad apsigint\u0173 nuo konkre\u010di\u0173 virus\u0173 ar bakterij\u0173. Limfocitai atsakingi u\u017e imuniteto atmint\u012f – jie saugo informacij\u0105 apie organizmo pasiprie\u0161inim\u0105 tam tikriems virusams. Kai bakterijos v\u0117l puola, limfocitai ima greitai gaminti antik\u016bnus. <\/p>\n

\u017d\u016bsta ir gerosios bakterijos<\/strong>
\nKartais nutinka, kad limfocitai nei\u0161gali \u012fveikti bakterij\u0173 atakos. Tada tenka vartoti antibiotikus, kad pasveiktume. Gaila, bet vaistai dar n\u0117ra tokie tobuli, kad atskirt\u0173 gerus mikroorganizmus nuo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173. Jie \u017eudo visas organizme esan\u010dias bakterijas – ir lig\u0173 suk\u0117l\u0117jas, ir ger\u0105sias, kurios yra nat\u016brali organizmo flora. Tod\u0117l da\u017enai b\u016bna, kad, kol vartojame antibiotikus, juntame pykinim\u0105 arba imame viduriuoti. Kad to i\u0161vengtume, reikia vartoti apsauginius preparatus, gelbstin\u010dius m\u016bs\u0173 vir\u0161kinam\u0105j\u012f trakt\u0105 nuo visi\u0161ko i\u0161sekimo. Po antibiotik\u0173 kurso organizmas smarkiai nusilpsta ir tenka i\u0161 naujo atkurti bakterin\u0119 mikroflor\u0105, kad jis gal\u0117t\u0173 apsiginti pats. <\/p>\n

Stiprinkite apsaugin\u012f barjer\u0105 <\/strong>
\nI\u0161sek\u0119s organizmas praranda apsaugin\u012f barjer\u0105, t. y. nat\u016brali\u0105 r\u016bg\u0161tin\u0119 terp\u0119, esan\u010di\u0105, pavyzd\u017eiui, skrandyje arba mak\u0161tyje. B\u016btent tokioje terp\u0117je \u017e\u016bsta kai kurios bakterijos, pavyzd\u017eiui, patogeniniai grybeliai. Vir\u0161kinamajame trakte ir mak\u0161tyje esan\u010dias pieno r\u016bg\u0161ties bakterijas antibiotikai sunaikina. Tod\u0117l, baig\u0119 antibiotik\u0173 kurs\u0105, tampate itin pa\u017eeid\u017eiami. Galima susirgti grybelin\u0117mis mak\u0161ties ligomis, burnos gleivin\u0117s u\u017edegimu, \u0161alinimo sistemos u\u017edegimu, viduriavimu. Reikia, kad organizme v\u0117l atsirast\u0173 r\u016bg\u0161tin\u0119 terp\u0119 sukurian\u010di\u0173 bakterij\u0173. Nat\u016braliai j\u0173 galima rasti raugintuose agurkuose, kop\u016bstuose, r\u016bgpienyje, kefyre, jogurtuose. Ta\u010diau to gali nepakakti, tod\u0117l reikia nusipirkti jogurto kapsuli\u0173 arba kit\u0173 probiotik\u0173. Pieno r\u016bg\u0161ties bakterijos atsakingos u\u017e B grup\u0117s vitamin\u0173 (B1, B2, B12), vitamino K gamyb\u0105 \u017earnyne, taip pat lengvina gele\u017eies, fosforo, kalcio pasisavinim\u0105. Pavartojus antibiotik\u0173 gali atsirasti t\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173 tr\u016bkumas. Tod\u0117l apsauginiuose preparatuose, kuriuos gydytojas i\u0161ra\u0161o, yra B grup\u0117s vitamin\u0173, gele\u017eies, fosforo ir kalcio. Organizmo mikroflor\u0105 atkurian\u010dius preparatus reikia vartoti su antibiotikais ir dar kur\u012f laik\u0105, pabaigus juos gerti – net iki keturi\u0173 savai\u010di\u0173. <\/p>\n

Imunitet\u0105 stiprinantys skiepai<\/strong>
\nJei per gripo sezon\u0105 susergate vien\u0105 du kartus, nieko baisaus. Blogiau, jei angina, gerkl\u0117s, ausies u\u017edegimu arba bronchitu sergate kelet\u0105 kart\u0173 per metus ir tenka vartoti antibiotikus. D\u0117l to tiesiog nesusp\u0117jate sustipr\u0117ti. Esant tokiai situacijai, pasitarus su gydytoju, verta pagalvoti apie vakcin\u0105. J\u0105 sudaro susilpnint\u0173 bakterij\u0173 ekstraktai ir kitokios bakterin\u0117s kilm\u0117s substancijos. Vakcina su\u017eadina nat\u016bralias gynybines j\u0117gas, sustiprina \u012fgimt\u0105 organizmo imunitet\u0105. Jos tikslas – pad\u0117ti i\u0161vengti b\u016btinyb\u0117s vartoti antibiotikus. Vakcina gali b\u016bti oralin\u0117 (tablet\u0117s, kapsul\u0117s, aerozolis), nazalin\u0117 (aerozolis) arba injekcijos. Tai ilgalaik\u0117 terapija (kol nat\u016bral\u016bs apsauginiai mechanizmai pama\u017eu bus aktyvuoti) ir parenkama kiekvienam pacientui individualiai. Kad terapija b\u016bt\u0173 veiksminga, skiepus reikia kartoti kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 ir gydytojo nurodytomis doz\u0117mis, paprastai 10–20 dien\u0173 ciklais su pertraukomis. Pvz., 10 dien\u0173 vartojote preparat\u0105, paskui darote 20 dien\u0173 pertrauk\u0105, ir taip tris m\u0117nesius. Geriausia vakcin\u0105 vartoti, kai esate sveiki. Ta\u010diau j\u0105 galima vartoti ir geriant antibiotikus, \u017einoma, gydytojui paskyrus. Skiepai saugos nuo u\u017esikr\u0117timo infekcija kelet\u0105 met\u0173. Pakartoti teks po 3–4 met\u0173. D\u0117l terapijos gali atsirasti tokie simptomai: padid\u0117jusi temperat\u016bra, silpnumas, raumen\u0173 skausmai, vir\u0161kinamojo trakto sutrikimai, ta\u010diau d\u0117l to nereikia terapijos nutraukti. <\/p>\n

Gydomasis masa\u017eas <\/strong>
\nAtkurti lig\u0173 ir antibiotik\u0173 susilpnint\u0105 imunitet\u0105 padeda ta\u0161kinis masa\u017eas. Pagal kin\u0173 medicin\u0105, m\u016bs\u0173 k\u016bne nuo galvos iki deln\u0173 ir p\u0117d\u0173 eina nematomi kanalai, vadinamieji meridianai, kuriais teka gyvybin\u0117 energija. Jei \u0161iuos kanalus pakei\u010dia liga, jie blokuojami ir imunitetas nusilpsta. M\u016bs\u0173 k\u016bne yra special\u016bs ta\u0161kai, vadinamieji receptoriai, susij\u0119 su konkre\u010diais vidiniais organais. Receptori\u0173 suaktyvinimas masa\u017euojant i\u0161laisvina u\u017eblokuot\u0105 energij\u0105, kuri stimuliuoja sergant\u012f organ\u0105 ir skatina jo gijim\u0105. Daugyb\u0117 receptori\u0173, atsaking\u0173 u\u017e k\u016bno dalis ar atskirus organus, yra p\u0117dose, ausyse, delnuose. Tod\u0117l rekomenduojama masa\u017euoti b\u016btent \u0161ias vietas. Svarbu atrasti reikiamus ta\u0161kus, susijusius su sergan\u010diu organu, taip pat taisyklingai juos masa\u017euoti – spausti pir\u0161t\u0173 galais. Gerai b\u016bt\u0173, kad visk\u0105 parodyt\u0173 ir paai\u0161kint\u0173 specialistas. Paskui jau galima savaranki\u0161kai masa\u017euoti namuose. Remiantis kin\u0173 medicina, ta\u0161kinio masa\u017eo pagrindas – p\u0117d\u0173 masa\u017eas, arba refleksoterapija, b\u016btent p\u0117dos yra viso organizmo \u017eem\u0117lapis. Tam, kad sustiprintum\u0117te imunitet\u0105, masa\u017euokite visas p\u0117das, ta\u010diau ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skirkite atskiriems receptoriams: imunin\u0117s sistemos, gleivin\u0117s, plau\u010di\u0173, bronch\u0173, taip pat \u0161alinimo sistemos: inkst\u0173, \u0161lapimtaki\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, storojo \u017earnyno. Papildomai galima masa\u017euoti tuos ta\u0161kus, kurie susij\u0119 su organu, nuo kurio prasid\u0117jo u\u017edegimas, pvz., nosies an\u010di\u0173. Kad pasiektum\u0117te maksimal\u0173 efekt\u0105, masa\u017e\u0105 darykite reguliariai, ma\u017eiausiai 5 savaites. P\u0117d\u0173 masa\u017eas bus efektyvesnis, jei specialiai pasiruo\u0161ite. Likus 2 valandoms iki masa\u017eo nieko nevalgykite, negerkite kavos, alkoholio, ner\u016bkykite. Prie\u0161 masa\u017e\u0105 i\u0161junkite telefon\u0105, kad niekas netrukdyt\u0173. P\u0117das palaikykite 10 min. \u0161iltame vandenyje, \u012fd\u0117j\u0119 1–2 \u0161auk\u0161tus druskos. Paskui patogiai atsis\u0117skite ir atpalaiduokite p\u0117das – pasukiokite \u012f skirtingas puses. Paglostykite ir paplek\u0161nokite jas. Paskui rankomis pasukiokite visus pir\u0161tus i\u0161 eil\u0117s. Visada prad\u0117kite nuo de\u0161iniosios p\u0117dos ir visus pratimus pakartokite su kaire. Rasti u\u017e imunitet\u0105 atsakingus receptorius ne taip jau ir sud\u0117tinga. Jie yra tarp pir\u0161t\u0173. Paspauskite vien\u0105 i\u0161 ta\u0161k\u0173 ir atlikite 2–3 sukamuosius judesius. I\u0161 prad\u017ei\u0173 prisilietimai turi b\u016bti \u0161veln\u016bs, bet juntami, o v\u0117liau kitus seansus kaskart stipresni. <\/p>\n

Masa\u017e\u0105 darykite 2 kartus per savait\u0119.
\n<\/strong>Jei jau\u010diat\u0117s labai nusilp\u0119 po antibiotik\u0173 kurso, pirmi trys masa\u017eo seansai turi b\u016bti kasdien. Jei masa\u017euojam\u0105 ta\u0161k\u0105 skauda, spauskite silpniau, ta\u010diau b\u016btinai masa\u017euokite toliau! Skausmas susij\u0119s su energijos blokavimu ir pusiausvyros tam tikrame organe sutrikdymu. Po keli\u0173 seans\u0173 skausmas praeis. 
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

M\u016bs\u0173 imunin\u0117 sistema tiksliai atskiria, kurie mikroorganizmai nepavojingi, o kuri\u0173 reikia saugotis ir gintis nuo j\u0173. Pirmiausia su mikroorganizmais susiduria gleivin\u0117s, pavyzd\u017eiui, tos, kurios dengia kv\u0117pavimo takus. Tod\u0117l tokie refleksai kaip kosulys arba \u010diaudulys – ne tik ligos simptomai, taip organizmas kovoja su virusais, tai yra jo gynybin\u0117 reakcija. Jei mikroorganizmai \u012fveikia pirm\u0105 gynybin\u012f barjer\u0105, \u012f kov\u0105 su infekcija stoja makrofagai – l\u0105stel\u0117s, kurios su\u0117da prie\u0161\u0105. Jos suryja mikroorganizmus, juos vir\u0161kina, analizuoja j\u0173 sud\u0117t\u012f ir siun\u010dia informacij\u0105 per baltuosius kraujo k\u016bnelius arba limfocitus. Jie paplinta kraujyje, limfoje, limfmazgiuose ir ima gaminti antik\u016bnus, kad apsigint\u0173 nuo konkre\u010di\u0173 virus\u0173 ar bakterij\u0173. Limfocitai atsakingi u\u017e imuniteto atmint\u012f – jie saugo informacij\u0105 apie organizmo pasiprie\u0161inim\u0105 tam tikriems virusams. Kai bakterijos v\u0117l puola, limfocitai ima greitai gaminti antik\u016bnus.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[183,73,1601,32,1170,383,60,470,138,381],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11849","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-bakterijos","tag-masazas","tag-mikroorganizmai","tag-pedas","tag-pedos","tag-skiepai","tag-terapija","tag-terapijos","tag-vaistai","tag-vakcina"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11849","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11849"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11849\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11849"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11849"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11849"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11849"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11849"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}