{"id":1185,"date":"2017-02-02T17:12:09","date_gmt":"2017-02-02T17:12:09","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-02-02T17:16:06","modified_gmt":"2017-02-02T17:16:06","slug":"smegenu-maistas-fiziniai-pratimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/smegenu-maistas-fiziniai-pratimai\/1185\/","title":{"rendered":"Smegen\u0173 maistas \u2013 fiziniai pratimai"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Sen\u0117jimas susij\u0119s su viso k\u016bno strukt\u016briniais ir funkciniais pakitimais. Ne i\u0161imtis \u2013<strong> <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/11-budu-issaugoti-smegenu-jaunyste\/73989\/\" target=\"_blank\">smegenys<\/a><\/strong>. Smegen\u0173 strukt\u016briniai pakitimai lemia kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105 (<i>geb\u0117jimas gauti, perdirbti, i\u0161laikyti ir atgaminti informacij\u0105<\/i>).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai nustat\u0117, kad sveiki \u017emon\u0117s nuo 30 iki 90 met\u0173 am\u017eiaus praranda apie 15 procent\u0173 smegen\u0173 \u017eiev\u0117s audinio. Vyresniems nei 55 met\u0173 am\u017eiaus sveikiems \u017emon\u0117ms hipokampo t\u016bris suma\u017e\u0117ja apie 1-2 procentus per metus. Smegen\u0173 \u017eiev\u0117s ir hipokampo t\u016brio ma\u017e\u0117jimas lemia pagrindini\u0173 funkcij\u0173 ir atminties praradim\u0105. Su am\u017eiumi susijusi smegen\u0173 atrofija pasirei\u0161kia, d\u0117l l\u0105steli\u0173 susitraukimo ar mirties, <strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/arterine-hipertenzija-pagrindine-sergamumo-ir-mirtingumo-priezastis-kaip-pazaboti-sia-liga--2\/74087\/\" target=\"_blank\">kraujagysli\u0173 praradimo<\/a><\/strong>, ta\u010diau joms atstatyti puikiai tinka mank\u0161tinimasis. Mokslininkai nustat\u0117, kad smegenys per gyvenim\u0105 i\u0161lieka plasti\u0161kos (<i>smegen\u0173 geb\u0117jimas sudaryti nervines jungtis<\/i>) ir\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/fizinis-neaktyvumas-zaloja-ir-kuna-ir-prota\/76076\/\" target=\"_blank\">fiziniai pratimai<\/a><\/strong> teigiamai veikia ir smegen\u0173 strukt\u016br\u0105 ir j\u0173 funkcijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reguliarus fizinis aktyvumas buvo pripa\u017eintas geriausiu tarp strategij\u0173 (<i>pvz, intelektin\u0117s veiklos, socialinio aktyvumo, sveikos mitybos<\/i>), skirt\u0173 gerinti bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119 \u2013 fizin\u0119 ir psichin\u0119. Daugelio pastar\u0173j\u0173 met\u0173 klinikini\u0173 steb\u0117jim\u0173, epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 ir perspektyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad fiziniai pratimai gali suma\u017einti depresijos i\u0161sivystymo rizik\u0105 ir palengvinti depresijos simptomus asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo depresija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moksliniame straipsnyje ,,<i>Sveikas k\u016bnas lygu sveikas protas<\/i>\u201c (angl. <i>Healthy body equals healthy mind<\/i>), Weinsteinas ir Ericksonas\u00a0 ro\u0161o, kad nustat\u0117 statisti\u0161kai reik\u0161ming\u0105 ry\u0161\u012f tarp fizinio aktyvumo ir smegen\u0173 t\u016brio. Mokslininkai i\u0161 Kalifornijos universiteto tyrin\u0117dami \u017eiurkes, kurios kasdien b\u0117gdavo 1,5 kilometrus, \u017eiurk\u0117nams skirtu ratuku, nustat\u0117, kad fiziniai pratimai skatina ypatingo hormono (BDNF), gerinan\u010dio smegen\u0173 veikl\u0105, i\u0161skyrim\u0105. Alzheimerio liga ir atminties problemos taip pat susijusios su ma\u017eu \u0161io hormono kiekiu. Nustatyta, kad BDNF lygis kraujyje stipriai susij\u0119s su \u017emogaus hipokampo t\u016briu ir fiziniu aktyvumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai teigia, kad fizinis aktyvumas \u017emogaus viduram\u017eyje padeda i\u0161vengti smegen\u0173 atrofijos senyvame am\u017eiuje. Sveiki suaug\u0119 \u017emon\u0117s, kurie daugiau vaik\u0161\u010diodavo pasi\u017eym\u0117jo didesniu smegen\u0173 \u017eiev\u0117s audiniu ir po\u017eievine smegen\u0173 strukt\u016bra po devyneri\u0173 met\u0173. Teigiama, jog smegen\u0173 sveikata buvo geresn\u0117 t\u0173 asmen\u0173, kurie nueidavo apie myli\u0105 kasdien.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima teigti, kad kuo daugiau vaik\u0161\u010diosime, tuo labiau i\u0161saugosime ne tik sveik\u0105 k\u016bn\u0105, bet ir pagerinsime smegen\u0173 strukt\u016br\u0105, tai pad\u0117s i\u0161vengti daugyb\u0117s sveikatos problem\u0173 vyresniame am\u017eiuje. Colcombe su kolegomis atlik\u0119 eksperiment\u0105 su vyresniais \u017emon\u0117mis, nustat\u0117, kad po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 intensyvi\u0173 aerobini\u0173 treniruo\u010di\u0173, padid\u0117jo j\u0173 smegen\u0173 pilkosios (<i>sudaryta i\u0161 neuron\u0173 k\u016bn\u0173 telkini\u0173<\/i>) ir baltosios (<i>sudaryta tik i\u0161 neuron\u0173 ataug\u0173<\/i>) med\u017eiagos. \u012evair\u016bs fiziniai pratimai, pavyzd\u017eiui b\u0117gimas skirtingais mar\u0161rutais, skatina smegen\u0173 neurogenez\u0119 (<i>nauj\u0173 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 susidarym\u0105<\/i>), tiek jauniems, tiek ir senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. \u00a0Nervini\u0173 tinkl\u0173 kiekis did\u0117ja, kai \u017emogus atlieka fizinius pratimus turtingoje savo vaizdais \u012fdomioje ir nuolat kintan\u010dioje aplinkoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai \u012frod\u0117, kad i\u0161tverm\u0117s, j\u0117gos, lankstumo, koordinacijos pratimai sukelia pa\u017einimo funkcijos (<i>geb\u0117jimas<\/i> <i>i\u0161laikyti ir atgaminti informacij\u0105<\/i>) ger\u0117jim\u0105, ta\u010diau ne visi \u0161ie pratimai yra lygiaver\u010diai. Tyrimai parod\u0117, kad tiriam\u0173j\u0173 \u0161irdies ir kv\u0117pavimo sistemos paj\u0117gumo geri rezultatai tur\u0117jo didesn\u012f teigiam\u0105 poveik\u012f pa\u017einimo funkcijai, nei kit\u0173 sistem\u0173 (<i>j\u0117gos, lankstumo ir kt<\/i>.) paj\u0117gumo rezultatai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatytas stiprus ry\u0161ys tarp \u017emoni\u0173 fizinio paj\u0117gumo (<i>geb\u0117jimas tenkinti kasdienio gyvenimo poreikius be didelio nuovargio<\/i>) ir smegen\u0173 funkcijos. Viename i\u0161 atlikt\u0173 tyrim\u0173 geresnio \u0161irdies ir kv\u0117pavimo sistemos paj\u0117gumo moter\u0173 reakcijos laikas buvo geresnis nei moter\u0173, kuri\u0173 \u0161i sistema buvo blogesnio paj\u0117gumo. Taip pat nustatyta, kad smegen\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi buvo geresnis moter\u0173, kuri\u0173 \u0161irdies ir kv\u0117pavimo sistema buvo paj\u0117gesn\u0117. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad po met\u0173 eksperimento fizi\u0161kai pasyvi\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grupei hipokampo dydis suma\u017e\u0117jo vidutini\u0161kai 1 procentu, o fizi\u0161kai aktyvios grup\u0117s tiriam\u0173j\u0173 \u2013 padid\u0117jo 2 procentais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fizinis aktyvumas yra svarbi \u017emogaus elgesio sritis, o reguliari fizin\u0117 veikla turi b\u016bti privaloma kaip sudedamoji sveikos gyvensenos dalis, norint kuo ilgiau i\u0161saugoti sveikas smegenis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117: doc.A.Mockien\u0117, VDU lektor\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sen\u0117jimas susij\u0119s su viso k\u016bno strukt\u016briniais ir funkciniais pakitimais. Ne i\u0161imtis \u2013 smegenys. Smegen\u0173 strukt\u016briniai pakitimai lemia kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105 (<i>geb\u0117jimas gauti, perdirbti, i\u0161laikyti ir atgaminti informacij\u0105<\/i>).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1186,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[29,1181,1178],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1185","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-pratimai","tag-smegenys","tag-sveikas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1185","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1185"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1185\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1186"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1185"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1185"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1185"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1185"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1185"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}