Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos rodo, jog vertybi\u0173 skal\u0117je \u017emon\u0117s \u012f pirm\u0105j\u0105 viet\u0105 i\u0161kelia sveikat\u0105. Antra — \u0161eima, treti — vaikai, ketvirtas — darbas. <\/p>\n
Rizika anksti mirti<\/strong> \nNaujasis Valan\u010dius si\u016blo i\u0161naudoti kriz\u0119<\/strong> \nPersivalgyti ar neprivalgyti? \n\u017daisti tenis\u0105 su kompiuteriu<\/strong> iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvos gyventoj\u0173 apklausos rodo, jog vertybi\u0173 skal\u0117je \u017emon\u0117s \u012f pirm\u0105j\u0105 viet\u0105 i\u0161kelia sveikat\u0105. Antra — \u0161eima, treti — vaikai, ketvirtas — darbas. <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[352,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11873","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-profesorius","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11873","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11873"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11873\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11873"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11873"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11873"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11873"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11873"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nKelm\u0117je vykusioje konferencijoje „Sveika bendruomen\u0117 — tvarios tautos pagrindas“ kalb\u0117ta apie tai, kad fraz\u0117 “Sveikata — brangiausias turtas“ pagaliau materializuojasi. Tai suteikia vilties, jog vis daugiau \u017emoni\u0173 nustos \u017ealoti savo sveikat\u0105 ir prad\u0117s ja r\u016bpintis sveikai gyvendami. Lietuvoje nuo 1994 iki 2000 met\u0173 mirtingumas ma\u017e\u0117jo po septynis procentus kasmet, nuo 2000 — \u0173j\u0173 prad\u0117jo augti. 2008 metais pasiek\u0117 gr\u0117sming\u0105 rib\u0105 — 13,5 mirusi\u0173j\u0173 t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173. Daugiausia \u017emoni\u0173 mir\u0161ta nuo kraujotakos lig\u0173. Antroje vietoje — v\u0117\u017eys, tre\u010dioje — kv\u0117pavimo, ketvirtoje — vir\u0161kinimo ligos. Mir\u010di\u0173 ir lig\u0173 proporcijos pana\u0161ios kaip ir i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Dal\u012f lig\u0173 lemia genai, ta\u010diau daugum\u0105 ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 lemia gyvenimo b\u016bdas ir socialin\u0117 aplinka. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje profesorius Vilius Grabauskas sako, jog kas tre\u010di\u0105 ankstyv\u0105 mirt\u012f lemia per didelis kraujosp\u016bdis, padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis kraujyje, tabakas, jud\u0117jimo stoka, alkoholis, antsvoris. I\u0161tyrus atskiras socialines grupes, ai\u0161k\u0117ja, jog vis da\u017eniau anksti mir\u0161ta menkesnio i\u0161silavinimo \u017emon\u0117s. Beje, \u0161ioje socialin\u0117je grup\u0117je vartojama daugiau alkoholio ir tabako. Daug\u0117ja tai daran\u010di\u0173 moter\u0173. I\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s da\u017eniau sulaukia ilgo am\u017eiaus. \u0160eima taip pat turi reik\u0161m\u0117s \u017emogaus sveikatai. Ilgiau gyvena susituok\u0119, \u0161eimas turintys \u017emon\u0117s. I\u0161siskyrusios moterys ir vieni\u0161i vyrai mir\u0161ta anks\u010diau. Ankstyv\u0105 mirtingum\u0105 lemia ir psichin\u0117 \u017emoni\u0173 sveikata. 2007 metais Lietuvoje suma\u017e\u0117jo savi\u017eudybi\u0173 ir alkoholio vartojimas. Dabar kreiv\u0117 v\u0117l kyla \u012f vir\u0161\u0173. Manoma, jog tai kriz\u0117s pasekm\u0117s.<\/p>\n
\nKriz\u0117 — geras laikas perm\u0105styti vertybes ir proga pataisyti sveikat\u0105. Nereikia pavyd\u0117ti tiems, kurie geria 400 lit\u0173 kainuojant\u012f visk\u012f ir penkis kartus per dien\u0105 valgo sot\u0173 maist\u0105. Tokias mintis d\u0117st\u0117 i\u0161 U\u017even\u010dio kil\u0119s Aurelijus Veryga, Nacionalin\u0117s sveikatos tarybos narys, Tabako ir alkoholio kontrol\u0117s koalicijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto docentas. Jis kriti\u0161kai kalb\u0117jo apie Seimo ketinimus legalizuoti namin\u0117s degtin\u0117s gamyb\u0105. „Keista, namin\u0117s degtin\u0117s gamyba dar nelegalizuota, o jau susik\u016brusi namin\u0117s degtin\u0117s gamintoj\u0173 asociacija, — steb\u0117josi medikas. — Degtindariai, aludariai — aktyv\u016bs. Jie sukiojasi po Seim\u0105, reikalauja sau nauding\u0173 \u012fstatym\u0173, per kuriuos \u017emoni\u0173 sveikatos s\u0105skaita gal\u0117t\u0173 pasipelnyti.“ Aurelijus Veryga ragino kra\u0161tie\u010dius b\u016bti aktyvesnius, ra\u0161yti lai\u0161kus Seimui, Prezidentei, reik\u0161ti savo nuomon\u0119. Naujuoju Valan\u010diumi pristatytas Aurelijus Veryga ragino bendruomenes propaguoti blaivyb\u0119 rengiant vakarones be alkoholio.<\/p>\n
\n<\/strong>Apklausos rodo, jog tik a\u0161tuoni procentai Lietuvos gyventoj\u0173 maist\u0105 perka atsi\u017evelgdami \u012f gydytojo rekomendacijas, pustre\u010dio procento \u017emoni\u0173 renkasi produktus, tinkamus savo dietai. Trys ketvirtadaliai Lietuvos \u017emoni\u0173 teigia, jog j\u0173 mityb\u0105 nulemia ki\u0161en\u0117. Jie priversti rinktis pigesnius, nors ir nesveikus produktus, nes turi ma\u017eas pajamas. Tai konferencijoje pabr\u0117\u017e\u0117 PSO L\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173 integruotos profilaktin\u0117s programos Tarptautinio valdymo komiteto pirmininkas profesorius Vilius Grabauskas. Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas, remdamassis Valstybinio aplinkos centro duomenimis, teig\u0117, jog tik 43 procentai Lietuvos gyventoj\u0173 kasdien valgo \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173. Ma\u017eai valgo gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173, \u017euvies, kurios reik\u0117t\u0173 valgyti 2— 3 kartus per savait\u0119. Kiekvien\u0105 dien\u0105 reik\u0117t\u0173 valgyti pieno produktus. Tai daro tik 29 procentai \u017emoni\u0173. Pus\u0117 \u017emoni\u0173 kepti jau naudoja tik aliej\u0173. Deja, Lietuvoje vis dar per daug vartojama riebal\u0173.<\/p>\n
\nJud\u0117jimo stoka nurodyta kaip viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 lig\u0173 ir ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Nejudrumas prilyginamas l\u0117tinei ligai. Medikai rekomenduoja bent pusvaland\u012f per dien\u0105 pajud\u0117ti, atlikti kok\u012f fizin\u012f darb\u0105 ar bent pasivaik\u0161\u010dioti. Fizi\u0161kai neaktyv\u016bs netgi vaikai: nepakankamai juda pus\u0117 mokyklinio am\u017eiaus mergai\u010di\u0173 ir ketvirtadalis berniuk\u0173, daugiausia laiko praleid\u017eiantys s\u0117d\u0117dami pamokose ir prie kompiuteri\u0173. Kitose \u0161alyse \u0161i problema sprend\u017eiama kuriant kompiuteri\u0173 programas, priver\u010dian\u010dias vaik\u0105 jud\u0117ti. Pavyzd\u017eiui, jis \u017eaid\u017eia tenis\u0105 su kompiuteriu. Mokslininkai sak\u0117, jog daugelyje \u0161ali\u0173 pertvarkomos sveikatos sistemos, nes jos negali patenkinti vis da\u017eniau sergan\u010dios visuomen\u0117s poreiki\u0173. Nemokamai teikiama tik minimali pagalba. Sveikatos nesaugantis \u017emogus moka didesnes sveikatos draudimo \u012fmokas. Nesveika gyvensena turi pasidaryti per brangi pa\u010diam \u017emogui.
\n <\/p>\n