{"id":11883,"date":"2009-11-25T20:00:00","date_gmt":"2009-11-25T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-25T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-25T20:00:00","slug":"vidutinio-sunkumo-arterines-hipertenzijos-gydymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vidutinio-sunkumo-arterines-hipertenzijos-gydymas\/11883\/","title":{"rendered":"Vidutinio sunkumo Arterin\u0117s hipertenzijos gydymas"},"content":{"rendered":"

PROBLEMOS AKTUALUMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Veiksmingas arterin\u0117s hipertenzijos gydymas pagr\u012fstai laikomas vienu svarbiausi\u0173 medicinos mokslo laim\u0117jim\u0173. Ta\u010diau nepaisant \u0161iuolaikini\u0173 vaist\u0173 vartojimo sergamumas arterine hipertenzija pasaulyje toliau did\u0117ja (1). Be to, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kuriems arterin\u0117 hipertenzija kontroliuojama nepakankamai gerai. 2000 m. pasaulyje buvo apie 1 mlrd. Sergan\u010di\u0173 arterine hipertenzija<\/a>, prognozuojama, kad 2025 metais j\u0173 bus 1,5 mlrd. (2). Per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius padaug\u0117jo \u017emoni\u0173, kuriems arterin\u0117 hipertenzija blogai kontroliuojama, pavyzd\u017eiui, JAV nuo 37 mln. iki 42 mln. (1 pav.)<\/i>. Kokios gal\u0117t\u0173 b\u016bti prie\u017eastys? JAV atlikti tyrimai parod\u0117, kad 28 proc. \u017emoni\u0173 ne\u017eino sergantys arterine hipertenzija, 39 proc. sergan\u010di\u0173 nesigydo, 65 proc. paskirtas gydymas b\u016bna nepakankamai veiksmingas (3). Arterin\u0117 hipertenzija blogiausiai kontroliuojama tiems pacientams, kurie kartu serga l\u0117tine inkst\u0173 liga, cukriniu diabetu, kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, kairiojo skilvelio disfunkcija, t. y. turi kit\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos veiksni\u0173 (\u0161iems pacientams tikslinis kraujosp\u016bdis yra 130\/80 mm Hg) (4).<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Vidutinio<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

PREVENCIN\u0116S PRIEMON\u0116S<\/font><\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Ar turime galimybi\u0173 suma\u017einti vis did\u0117jant\u012f sergamum\u0105 arterine hipertenzija? Manoma, kad tur\u0117t\u0173 b\u016bti veiksmingos prevencin\u0117s priemon\u0117s. \u0160iuo tikslu, siekiant nustatyti did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 susirgti arterine hipertenzija turin\u010dius asmenis, buvo \u012fvestas prehipertenzijos terminas. Tai tokia b\u016bkl\u0117, kai kraujosp\u016bdis yra 120\u2013130\/80\u201389 mm Hg (4). Daugumai \u0161ios grup\u0117s asmen\u0173 anks\u010diau ar v\u0117liau pasirei\u0161kia arterin\u0117 hipertenzija. Framinghamo \u0161irdies tyrimo (angl. Framingham Heart Study<\/i>) duomenimis, 90 proc. 55\u201365 m. am\u017eiaus asmen\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis normalus, po 20 met\u0173 pasirei\u0161kia arterin\u0117 hipertenzija (5). Pavyzd\u017eiui, JAV prehipertenzija nustatoma beveik tre\u010ddaliui suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173 (6). Jiems rizika patirti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos nepalanki\u0173 \u012fvyki\u0173 yra didesn\u0117. Arteriniam kraujosp\u016bd\u017eiui padid\u0117jus 20\/10 mm Hg, rizika padvigub\u0117ja (7). Esant prehipertenzijai da\u017eniau<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

b\u016bna kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, kaip antai dislipidemija, diabetas, atsparumas insulinui, nutukimas<\/a>, metabolinis sindromas<\/a>, da\u017eniau nustatoma organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidim\u0173. Taigi prevencijos priemon\u0117s siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 AH pirmiausia tur\u0117t\u0173 b\u016bti nukreiptos b\u016btent \u012f prehipertenzijos kategorijai priskiriam\u0173 asmen\u0173 grup\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vienais svarbiausi\u0173 modifi kuojam\u0173 veiksni\u0173, skatinan\u010di\u0173 prehipertenzijos progresavim\u0105 iki AH, yra gausus druskos vartojimas ir antsvoris. Prehipertenzija re\u010diau progresuoja iki arterin\u0117s hipertenzijos tose \u0161alyse, kuriose valgomosios druskos suvartojama ma\u017eiau nei 50 mmol\/d. (8). JAV ir daugumoje kit\u0173 i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 druskos suvartojimas per pastaruosius 25 m. padid\u0117jo ir \u0161iuo metu siekia vidutini\u0161kai 150\u2013 170 mmol\/d., arba 3,5\u20134,0 g\/d. (9). Gausus druskos vartojimas taip pat susij\u0119s su padid\u0117jusia nutukimo rizika, ypa\u010d kai mal\u0161inant s\u016braus maisto sukelt\u0105 tro\u0161kul\u012f vartojami kaloringi g\u0117rimai. Tyrim\u0173 duomenimis, druskos suvartojim\u0105 suma\u017einus 50 mmol\/d., arterine hipertenzija sergantiems asmenims kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117t\u0173 vidutini\u0161kai 4,0\/2,5 mm Hg, o esant normotenzijai \u2013 2,0\/1,0 mm Hg (10). \u012etakos kraujosp\u016bd\u017eiui turi natrio ir kalio santykis maiste. Perdirbtame maiste gausu natrio ir stokojama kalio. Per dien\u0105 rekomenduojama suvartoti ma\u017eiausiai 120 mmol kalio, deja, vartojant \u0161iuolaikin\u012f maist\u0105 negaunama net pus\u0117s rekomenduojamos normos (11). Taigi \u0161iuolaikiniai mitybos \u012fpro\u010diai nema\u017ea dalimi lemia did\u0117jant\u012f sergamum\u0105 arterine hipertenzija ir blog\u0105 hipertenzijos kontrol\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kai kuriose \u0161alyse (Suomijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje) buvo imtasi priemoni\u0173 siekiant suma\u017einti suvartojamos druskos kiek\u012f. Per pastaruosius 30 met\u0173 druskos suvartojimas suma\u017e\u0117jo tre\u010ddaliu, kartu suma\u017e\u0117jo sergamumas arterine hipertenzija (12). Tai pasiekti pavyko vykdant visuomen\u0117s \u0161vietimo programas ir bendradarbiaujant su maisto pramon\u0117s \u012fmon\u0117mis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitas svarbus sergamumo arterine hipertenzija did\u0117jim\u0105 lemiantis veiksnys yra nutukimas<\/a>. Nustatyta, kad nutukusiems ar antsvorio turintiems asmenims svorio ma\u017einimas gal\u0117t\u0173 u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 hipertenzijai ar bent atitolinti jos prad\u017ei\u0105 (13). Deja, nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 taip pat tik daug\u0117ja.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Neabejojama, kad did\u0117jan\u010diam sergamumui arterine hipertenzija did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tur\u0117jo socialiniai ekonominiai \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s poky\u010diai, kaip antai gausus apdoroto maisto vartojimas, ma\u017eas fizinis aktyvumas. Greitojo maitinimo \u012fstaig\u0173 plitimas l\u0117m\u0117 tai, kad suvartojama per daug kaloringo maisto, so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir druskos. Per pastaruosius 30 met\u0173 kalorij\u0173 suvartojimas padid\u0117jo vidutini\u0161kai 300 kcal\/d. Taigi kol kas i\u0161lieka paradoksas, kad gaus\u0117jant nauj\u0173 ir veiksming\u0173 vaist\u0173 nuo hipertenzijos blogai kontroliuojamos arterin\u0117s hipertenzijos atvej\u0173 tik daug\u0117ja. Akivaizdu, kad b\u016btina keisti gyvensen\u0105, deja, visuomen\u0117s gyvenimo b\u016bdo stereotipai yra inerti\u0161ki, poky\u010di\u0173 galime tik\u0117tis negreitai, o su blogai kontroliuojama arterine hipertenzija susiduriame kasdien.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Ankstesni tyrimai \u012frod\u0117, kad vidutinio sunkumo bei sunkios arterin\u0117s hipertenzijos eiga sunkiai kontroliuojama. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tyrimo HOT (angl. Hypertension Optimal Treatment<\/i>) duomenimis, vos 25\u2013 40 proc. \u0161ios grup\u0117s pacient\u0173 pavyksta pasiekti tikslines diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161mes (14). \u0160iuolaikin\u0117se arterin\u0117s hipertenzijos gydymo gair\u0117se asmenims, kuriems sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161m\u0117s vir\u0161ija normalias 20 mm Hg, o diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio \u2013 10 mm Hg, rekomenduojama i\u0161 karto skirti dviej\u0173 vaist\u0173 derinio, vienas i\u0161 j\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti tiazidinis diuretikas (4). Dviej\u0173 vaist\u0173 derinys suteikia galimyb\u0119 kombinuoti skirtingus vaist\u0173 veikimo mechanizmus, suma\u017einti kiekvieno vaisto doz\u0119 ir taip pagerinti toleravim\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

OLMESARTANO IR HIDROCHLORTIAZIDO DERINYS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai (ARB) veiksmingumu nenusileid\u017eia kitiems vaistams nuo hipertenzijos, o j\u0173 toleravimas pana\u0161us \u012f placebo (15). Tyrimo, kuriame dalyvavo vidutinio<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

sunkumo ir sunkia arterine hipertenzija sergantys pacientai, metu buvo lyginami du ARB ir tiazidini\u0173 diuretik\u0173 deriniai: olmesartano medoksomilis po 20 mg\/p. su hidrochlortiazidu (HCTZ) po 12,5 mg\/p. ir losartanas po 50 mg\/p. su HCTZ po 12,5 mg\/p. (16). Tyrime dalyvavo 766 vidutinio sunkumo ir sunkia arterine hipertenzija sergantys pacientai. Tai buvo pirm\u0105 kart\u0105 hipertenzija susirg\u0119 ir anks\u010diau negydyti pacientai, kuri\u0173 diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161m\u0117s buvo 100\u2013120 mm Hg, o sistolinio \u2265160 mm Hg; arba anks\u010diau nes\u0117kmingai 1 ar daugiau vaist\u0173 nuo hipertenzijos gydyti pacientai, kuri\u0173 diastolinis kraujosp\u016bdis i\u0161likdavo 90\u2013110 mm Hg. Tyrime negal\u0117jo dalyvauti antrine hipertenzija sergantys pacientai, taip pat sergantys labai sunkia hipertenzija (kai diastolinis kraujosp\u016bdis vir\u0161ydavo 120 mm Hg, o sistolinis \u2013 200 mm Hg) ir sergantys sunkiomis kepen\u0173, inkst\u0173, kardiovaskulin\u0117mis ligomis arba blogai kontroliuojamu 2 tipo cukriniu diabetu<\/a>. Po 2 savai\u010di\u0173 placebo laikotarpio atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu 12 savai\u010di\u0173 buvo skirtas vienas i\u0161 dviej\u0173 derini\u0173. Tyrimo metu nebuvo galima vartoti kit\u0173 vaist\u0173 nuo hipertenzijos. Abi grup\u0117s viena nuo kitos reik\u0161mingai nesiskyr\u0117, i\u0161skyrus vien\u0105 rodikl\u012f \u2013 sunkios hipertenzijos atvej\u0173 skai\u010di\u0173, kuris olmesartano\/HCTZ grup\u0117je buvo reik\u0161mingai didesnis (12,1 proc., palyginti su 5,4 proc. losartano\/HCTZ grup\u0117je).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Rezultatai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Olmesartano\/HCTZ derinio kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010dio poveikio prana\u0161umas buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas jau pirm\u0105 tyrimo savait\u0119 ir i\u0161liko reik\u0161mingas, atskirai vertinant sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, viso tyrimo metu. Atskirai vertinant diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, statisti\u0161kai reik\u0161mingas olmesartano\/HCTZ prana\u0161umas nustatytas 1, 4 ir 8 tyrimo savait\u0117mis (2 pav.)<\/i>. 12 tyrimo savait\u0119 vidutini\u0173 diastolinio ir sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161mi\u0173 skirtumas olmesartano\/ HCTZ grup\u0117je, palyginti su pradin\u0117mis reik\u0161m\u0117mis, buvo \u201317,6\/ \u201329,3 mm Hg, o losartano\/HCTZ grup\u0117je \u201316,5\/\u201324,9 mm Hg.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Vidutinio<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimo prad\u017eioje atsakas (diastolinis kraujosp\u016bdis \u226490 mm Hg ir\/arba suma\u017e\u0117jimas nuo pradini\u0173 reik\u0161mi\u0173 \u226510 mm Hg) olmesartano\/HCTZ grup\u0117je buvo pasiektas didesnei pacient\u0173 daliai, ta\u010diau tyrimo pabaigoje pasiekto atsako da\u017enis grup\u0117se susilygino.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vis\u0105 tyrimo laikotarp\u012f olmesartano\/HCTZ grup\u0117je buvo daugiau atvej\u0173, kai pavykdavo visi\u0161kai kontroliuoti hipertenzij\u0105 (arterinis kraujosp\u016bdis i\u0161likdavo <140\/90 mm Hg), o 12 tyrimo savait\u0119 \u0161io rodiklio skirtumas buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas (olmesartano\/HCTZ grup\u0117je 43,2 proc., losartano\/HCTZ \u2013 32,1 proc., p=0,002). Viso tyrimo metu olmesartano grup\u0117je buvo fiksuojamas didesnis pulsinio kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas, o 2, 4, 8 ir 12 tyrimo savait\u0117mis \u0161is skirtumas buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas (12 tyrimo savait\u0119 olmesartano\/HCTZ grup\u0117je pulsinis kraujosp\u016bdis buvo suma\u017e\u0117j\u0119s 11,6+9,4 mm Hg, palyginti su 8,4+9,4 mm Hg losartano\/HCTZ grup\u0117je; p<0,0001).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Abu deriniai buvo gerai toleruojami. Da\u017eniausias nepageidaujamas poveikis buvo galvos svaigimas<\/a> (olmesartano\/HCTZ ir losartano\/HCTZ grup\u0117se atitinkamai 5,4 ir 3,5 proc.), galvos skausmas (atitinkamai 2,9 ir 3,8 proc.), nugaros skausmas (atitinkamai 1,6 ir 3,2 proc.), silpnumas (1,3 ir 1,9 proc.).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u0160is tyrimas \u012frodo, kad vidutinio sunkumo ir sunkia arterine hipertenzija sergantiems pacientams prasminga i\u0161 karto skirti vaist\u0173 derinio, \u012f kur\u012f \u012feit\u0173 ARB ir tiazidinis diuretikas. Toks vaist\u0173 derinys u\u017etikrina veiksming\u0105 tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0119. Vis d\u0117lto ne visi ARB vienodai veiksmingi, \u0161io tyrimo duomenimis, olmesartano\/ HCTZ derinys kraujosp\u016bd\u012f suma\u017eino efektyviau nei losartanas\/HCTZ. Nors kraujosp\u016bd\u017eio reik\u0161mi\u0173 skirtumas tarp gydymo grupi\u0173 i\u0161 pa\u017ei\u016bros buvo ne\u017eymus (1,1\u20131,5 mm Hg), CAPPP (angl. Captopril Prevention Project<\/i>) tyrimo duomenimis, vos 2 mm Hg arterinio kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimas lemia 15 proc. ma\u017eesn\u0119 insulto ir praeinan\u010dio smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolio rizik\u0105 (17).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vidutinio am\u017eiaus ir vyresniems asmenims svarbiausias koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksnys yra padid\u0117j\u0119s sistolinis kraujosp\u016bdis. Pulsinis kraujosp\u016bdis taip pat yra reik\u0161mingas nepalanki\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos veiksnys (18). \u0160io tyrimo duomenimis, skiriant olmesartano veiksmingiau suma\u017e\u0117ja tiek sistolinis, tiek pulsinis kraujosp\u016bdis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Klini\u0161kai reik\u0161minga kuo ankstesn\u0117 terapinio poveikio prad\u017eia, tai buvo \u012frodyta VALUE (angl. Valsartan Antihypertensive Long-term Use Evaluation<\/i>) tyrimu (19). Ypa\u010d aktualu kraujosp\u016bd\u012f kuo anks\u010diau sureguliuoti didel\u0119 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizik\u0105 turintiems pacientams. Tod\u0117l nusta\u010dius vidutinio sunkumo ar sunki\u0105 arterin\u0119 hipertenzij\u0105 gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti i\u0161 karto vaist\u0173 deriniu. Olmesartano ir HCTZ derinys atitinka \u0161ios pacient\u0173 grup\u0117s gydymui keliamus kriterijus, nes padeda greitai, saugiai ir veiksmingai pasiekti gydymo tiksl\u0105 \u2013 visi\u0161k\u0105 hipertenzijos kontrol\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Marius KARNICKAS<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cInternistas\u201d<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Veiksmingas arterin\u0117s hipertenzijos gydymas pagr\u012fstai laikomas vienu svarbiausi\u0173 medicinos mokslo laim\u0117jim\u0173. Ta\u010diau nepaisant \u0161iuolaikini\u0173 vaist\u0173 vartojimo sergamumas arterine hipertenzija pasaulyje toliau did\u0117ja (1). Be to, daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kuriems arterin\u0117 hipertenzija <\/a>kontroliuojama nepakankamai gerai. 2000 m. pasaulyje buvo apie 1 mlrd. Sergan\u010di\u0173 arterine hipertenzija, prognozuojama, kad 2025 metais j\u0173 bus 1,5 mlrd.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,723,777,431,764,430,765,709,184,157,751,1217,211,724,2151,727],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11883","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-hctz","tag-hipertenzija","tag-hipertenzija-sergantiems","tag-kraujospudis","tag-kraujospudzio-sumazejimas","tag-losartanas","tag-maiste","tag-nutukimas","tag-placebo","tag-rizikos-veiksnys","tag-sergamumas","tag-sistolinis","tag-vaistu-derinys","tag-veiksmingas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11883","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11883"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11883\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11883"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11883"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11883"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11883"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11883"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}