Daugelis vyresnio am\u017eiaus (>60 met\u0173) \u017emoni\u0173 patiria l\u0117tin\u012f skausm\u0105, kuris neigiamai veikia kasdien\u0119 j\u0173 veikl\u0105. Poliligotumas (vienu metu tam pa\u010diam asmeniui nustatytos 2 ar daugiau l\u0117tini\u0173 lig\u0173) ir polifarmacija (kai vartojami 5 ir daugiau skirting\u0173 klasi\u0173 vaist\u0173 kasdien) apsunkina skausmui gydyti skirto vaisto parinkim\u0105, dozavim\u0105 ir ilgalaik\u012f vartojim\u0105. \u0160io straipsnio tikslas yra aptarti dabartines vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 l\u0117tinio skausmo gydymo galimybes\u00a0[3].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
L\u0117tinio skausmo aktualumas<\/b><\/p>\n
D\u0117l geresnio sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 ir gydymo prieinamumo didesn\u0117 dalis populiacijos sulaukia senyvo am\u017eiaus. Tai lemia ir daugiau sveikatos problem\u0173. Viena toki\u0173\u00a0\u2013 l\u0117tinis skausmas. \u0160i patologija ne tik pablogina sergan\u010diojo savijaut\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119, bet ir yra didel\u0117 farmakoekonomin\u0117 na\u0161ta visuomenei. L\u0117tinis skausmas apib\u016bdinamas kaip skausmas, besit\u0119siantis ar pasikartojantis 3\u20136 m\u0117nesius, arba u\u017esit\u0119s\u0119s ilgiau, nei buvo galima tik\u0117tis d\u0117l \u016bmin\u0117s ligos ar traumos\u00a0[1].<\/p>\n
\u012evairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, skirtingose pasaulio \u0161alyse l\u0117tin\u012f skausm\u0105 patiria 15\u201369\u00a0proc. senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173\u00a0[4]. \u0160ie procentai yra didesni tarp asmen\u0173, gyvenan\u010di\u0173 slaugos namuose, ir gali siekti net 83\u00a0proc.\u00a0[5]. Dalis vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 l\u0117tin\u012f skausm\u0105 laiko normalia sen\u0117jimo dalis arba negali pasisakyti d\u0117l \u012fvairi\u0173 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 (pvz., demencijos).<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Skausmo mechanizmas<\/b><\/p>\n
L\u0117tin\u012f skausm\u0105 vyresniems \u017emon\u0117ms nurodo keli patofiziologiniai mechanizmai. Vienas j\u0173 susij\u0119s su fiziologiniais neuromediatori\u0173 (toki\u0173 kaip gama\u00a0aminosviesto r\u016bg\u0161ties, seratonino, noradrenalino, acetilcholino) poky\u010diais senstant. Kartu suma\u017e\u0117ja periferini\u0173 nociceptini\u0173 receptori\u0173 kiekis, padid\u0117ja skausmo slenkstis ir suma\u017e\u0117ja endogeninis analgezinis poveikis, lemiantis skausmo stipr\u0117jim\u0105. Kitas mechanizmas remiasi homeostenoz\u0117s<\/i> s\u0105voka. Homeostenoz\u0117 apib\u016bdina organizmo rezervinio paj\u0117gumo suma\u017e\u0117jim\u0105 senstant ir sergant \u012fvairiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis. Tokiu atveju vyresniems \u017emon\u0117ms problemos, kurios anks\u010diau nekeldavo didelio r\u016bpes\u010dio, ima stipriai varginti ir trukdyti kasdieninei j\u0173 veiklai. Tai homeostaz\u0117s pusiausvyros sutrikimas, pasirei\u0161kiantis d\u0117l \u012fvairi\u0173 organ\u0173 funkcij\u0173 ma\u017e\u0117jimo senstant: nerv\u0173 sistemos, inkst\u0173, kepen\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, suma\u017e\u0117jusios raumen\u0173 mas\u0117s, suma\u017e\u0117jusio apetito ar miego kokyb\u0117s suprast\u0117jimo [6].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Skausmo r\u016b\u0161ys<\/b><\/p>\n
Nociceptinis skausmas\u00a0\u2013 tai skausmas, kylantis d\u0117l k\u016bno audiniuose esan\u010di\u0173 receptori\u0173 stimuliacijos. Pirmasis nociceptinio skausmo potipis yra somatinis skausmas, kuris pasirei\u0161kia raumenyse, s\u0105nariuose, odoje. J\u012f sukelia ai\u0161kus stimulas ir gali b\u016bti numal\u0161inamas medikamentais.<\/p>\n
Antrasis potipis\u00a0\u2013 visceralinis skausmas. Jis sunkiai lokalizuojamas, pasirei\u0161kia vidin\u0117je k\u016bno ertm\u0117je ir gali b\u016bti maud\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio. Visceralin\u012f skausm\u0105 sukelia u\u017edegiminiai procesai vidaus organuose, organ\u0173 tempimo ar lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 spazmai. Visceralinis skausmas yra nesunkiai numal\u0161inamas medikamentais.<\/p>\n
Neuropatinis skausmas kyla d\u0117l pirminio nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimo ar jos disfunkcijos ir nepriklauso nuo nociceptini\u0173 receptori\u0173 su\u017eadinimo. \u0160is skausmas yra sunkiau pakeliamas, j\u012f sunku numal\u0161inti medikamentais. Jam b\u016bdingas spontaninis, kintan\u010dio intensyvumo skausmas, netik\u0117ti suintensyv\u0117jimo epizodai. Neuropatinis skausmas da\u017enai b\u016bna itin stiprus, kartais nepakeliamas, o jo pasirei\u0161kimo vieta atitinka anatomin\u0119 nerv\u0173 eig\u0105, ta\u010diau gali tur\u0117ti i\u0161kreipt\u0105 iradiacij\u0105. Neuropatinis skausmas visuomet yra laikomas patologiniu. J\u012f da\u017enai jau\u010dia senyvi, cukriniu diabetu ar periferin\u0117mis kraujagysli\u0173 ligomis sergantys pacientai.<\/p>\n
Idiopatinis (psichogeninis) skausmas nustatomas tuomet, kai asmens jau\u010diamas skausmas neturi ai\u0161kios fiziologin\u0117s prie\u017easties, arba esama patologija nepaai\u0161kina skausmo prie\u017easties. Jis neturi nuolatin\u0117s lokalizacijos, gali b\u016bti i\u0161plit\u0119s keliose k\u016bno dalyse, o skausmo plitimas neatitinka anatomin\u0117s inervacijos sri\u010di\u0173. Idiopatinis skausmas da\u017enai yra l\u0117tinis ir gali b\u016bti susij\u0119s su depresija, nerimo sutrikimais\u00a0[1].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
L\u0117tinio skausmo prie\u017eastys<\/b><\/p>\n
Kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos pa\u017eeidimai, tokie kaip degeneracin\u0117s stuburo ar s\u0105nari\u0173 ligos, yra pagrindin\u0117 lig\u0173 grup\u0117, sukelianti l\u0117tinio skausmo sindrom\u0105 vyresniems \u017emon\u0117ms. Didel\u0119 dal\u012f l\u0117tinio skausmo prie\u017eas\u010di\u0173 tarp senyvo am\u017eiaus moter\u0173 sudaro stuburo slanksteli\u0173 kompresiniai l\u016b\u017eiai. Kitos da\u017enos prie\u017eastys apima neuropatin\u012f, i\u0161emin\u012f skausm\u0105, skausm\u0105, sukelt\u0105 onkologin\u0117s ligos ar jos gydymo. L\u0117tinio skausminio sindromo prie\u017eastys:<\/p>\n
<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Skausmo vertinimas<\/b><\/p>\n
Prie\u0161 pradedant gydyti l\u0117tin\u012f skausm\u0105, svarbu \u012fvertinti jo stiprum\u0105, pob\u016bd\u012f ir bendr\u0105 paciento fizin\u0119 b\u016bkl\u0119, kad b\u016bt\u0173 galima parinkti tinkamiausi\u0105 gydym\u0105. Funkcin\u0117 paciento b\u016bkl\u0117 (geb\u0117jimas savaranki\u0161kai dalyvauti kasdien\u0117je veikloje) turi b\u016bti \u012fvertinta prie\u0161 gydymo skyrim\u0105. Skausmo intensyvumui \u012fvertinti klinikin\u0117je praktikoje naudojama Vizualin\u0117 analogin\u0117 skal\u0117<\/i> (VAS). Svarbu nepamir\u0161ti, kad dauguma vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 serga gretutin\u0117mis ligomis, o tai gali lemti bendros funkcin\u0117s b\u016bkl\u0117s bei skausmo vertinimo netikslumus. Jei paciento kognityvin\u0117s funkcijos sutrikusios, skausm\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti pasitelkiant kitas skales (pvz., Wongo-Bakerio FACES skal\u0117). Pa\u017eengusio laipsnio demencija sergan\u010diam pacientui l\u0117tinis skausmo sindromas gali b\u016bti \u012ftariamas stebint jo kasdien\u0117s veiklos u\u017eduotis bei naudojant specialias skales (pvz., Skausmo vertinimas sergant pa\u017eengusia demencija<\/i>, Neverbalini\u0173 skausmo indikatori\u0173 s\u0105ra\u0161as<\/i>) [7].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
L\u0117tinio skausmo gydymas<\/b><\/p>\n
L\u0117tinis skausmas gydomas medikamentais ir nemedikamentiniais metodais. Farmacin\u0117s priemon\u0117s\u00a0\u2013 tai ne opioidiniai ir opioidiniai skausm\u0105 ma\u017einantys geriamieji vaistai, skausm\u0105 moduliuojantys medikamentai, odos tepalai, geliai ar kt. Nemedikamentin\u0117ms l\u0117tinio skausmo gydymo priemon\u0117ms priklauso fizin\u0117 reabilitacija, kognityvin\u0117 elgesio terapija ir paciento edukacija l\u0117tinio skausmo klausimais. \u0160ios priemon\u0117s laikomos svarbia gydymo dalimi d\u0117l retesni\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, palyginti su gydymu vaistais.<\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) i\u0161skiria pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis reik\u0117t\u0173 skirti vaistus nuo skausmo:<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Da\u017eniausiai skiriami medikamentai<\/b><\/p>\n
Net ir laikantis PSO racionalaus skausmo mal\u0161inimo princip\u0173, svarbu \u012fsivertinti, ar tam tikras medikamentas yra tinkamas pacientui. \u0160ioje skiltyje aptarsime da\u017eniausiai klinikin\u0117je praktikoje naudojamus vaistus. Daugiau informacijos, kokius medikamentus vyresniems pacientams reik\u0117t\u0173 skirti atsargiai ir kokius nepageidaujamus rei\u0161kinius jie gali sukelti, pateikta Amerikos geriatrijos asociacijos Beerso kriterijuose, atnaujintuose 2019 metais (angl.\u00a0American Geriatrics Society 2019 updated Beers criteria<\/i>).<\/p>\n
Acetaminofenas<\/b> (paracetamolis). \u0160is preparatas yra silpnas prostaglandin\u0173 sintez\u0117s inhibitorius. Prostaglandinai sukelia u\u017edegim\u0105, skausm\u0105, eksudacij\u0105, kar\u0161\u010diavim\u0105, tad acetaminofenas, ma\u017eindamas \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 sintez\u0119, mal\u0161ina skausm\u0105. D\u0117l ma\u017eos nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 tikimyb\u0117s tai yra pirmojo pasirinkimo vaistas vyresniems pacientams, patiriantiems lengv\u0105 ar vidutin\u012f l\u0117tin\u012f skausm\u0105. Maksimali dienos doz\u0117 yra 4\u00a0g (ma\u017einant doz\u0119 iki 50\u201370\u00a0proc., kai yra sutrikusi kepen\u0173 funkcija). Perdozavus acetaminofeno, galimas hepatotoksi\u0161kumas. \u0160is medikamentas yra efektyvus slopinant osteoartrito ar nugaros skausmus, ta\u010diau ne toks\u00a0 paveikus, palyginti su nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo (NVNU) slopinant u\u017edegimini\u0173 lig\u0173 sukelt\u0105 skausm\u0105 (pvz., reumatoidinio artrito).<\/p>\n
NVNU<\/b> per os<\/i>. Tokie vaistai kaip naproksenas, ibuprofenas, diklofenakas, celeoksibas ar kiti gali b\u016bti skiriami l\u0117tiniam skausmui mal\u0161inti tuomet, kai acetaminofenas yra neefektyvus. NVNU slopina ferment\u0105 ciklooksigenaz\u0119, kuris dalyvauja prostaglandin\u0173 sintez\u0117je. Jie geriau mal\u0161ina u\u017edegimini\u0173 lig\u0173 sukelt\u0105 skausm\u0105, yra efektyvesni vartojant trump\u0105 laik\u0105, palyginti su acetaminofenu. Svarbu \u0161iuos medikamentus skirti atsargiai d\u0117l nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 vir\u0161kinimo, kardiovaskulin\u0117ms sistemoms ir inkstams. D\u0117l to NVNU rekomenduojama skirti trump\u0105 laik\u0105 ar pa\u016bm\u0117jus skausmui. Tyrime, tyrusio nepageidaujamus vaist\u0173 rei\u0161kinius, nustatyta, kad su NVNU susijusios hospitalizacijos sudar\u0117 net 23,5\u00a0proc. vis\u0173 senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 hospitalizacij\u0173\u00a0[9]. Nepageidaujam\u0173 vir\u0161kinimo sistemos rei\u0161kini\u0173 rizika yra tiesiogiai proporcinga NVNU dozei bei padid\u0117ja d\u0117l kai kuri\u0173 kartu vartojam\u0173 medikament\u0173 (pvz., antikoaguliant\u0173). Nepageidaujam\u0173 vir\u0161kinimo sistemos rei\u0161kini\u0173\u00a0prevencija\u00a0\u2013 kartu su NVNU skiriami proton\u0173 siurblio inhibitoriai (PSI), H2<\/sub> receptori\u0173 blokatoriai, misoprostolis, prireikus\u00a0\u2013 H.\u00a0pylori <\/i>eradikacin\u0117 terapija. Nepageidaujam\u0173 gastrointestin\u0117s sistemos rei\u0161kini\u0173 gerokai re\u010diau pasitaiko asmenims, vartojantiems ciklooksigenaz\u0117s 2 (COX-2) inhibitorius, tokius kaip celekoksibas [10]. Metaanaliz\u0117je atskleista, kad COX-2 inhibitorius naproksenas, vertinant kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105, yra saugesnio profilio u\u017e kitus savo grup\u0117s medikamentus\u00a0[11]. Taigi sprendimas skirti NVNU turi b\u016bti pagr\u012fstas atsi\u017evelgiant \u012f paciento individualius rizikos veiksnius, gretutines ligas.<\/p>\n NVNU tepalai ir geliai.<\/b> NVNU tepalai ir geliai\u00a0\u2013 tai peroralini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo alternatyva, leid\u017eianti suma\u017einti \u0161i\u0173 medikament\u0173 sukeliam\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 rizik\u0105. \u0160i\u0173 vaist\u0173 galimi nepageidaujami rei\u0161kiniai yra reti ir susij\u0119 tik su odos pa\u017eeidimu, pavyzd\u017eiui, b\u0117rimais ar nie\u017euliu. Vietinio poveikio tepamieji NVNU da\u017enai naudojami sergant osteoartritu. Moksliniame tyrime atskleista, kad siekiant ma\u017einti s\u0105nari\u0173 skausm\u0105 vietinio poveikio NVNU gelio poveikio efektyvumas yra toks pats kaip peroralini\u0173 vaist\u0173, ta\u010diau vietiniai vaistai tiriamiesiems suk\u0117l\u0117 ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173\u00a0[12]. Vaisto veiklioji med\u017eiaga per od\u0105 patenka tiesiai \u012f sinovij\u0105, taip suma\u017eindama nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017en\u012f.<\/p>\n Kapsaicino tepalai.<\/b> Tai aktyvus alkaloid\u0173 darinys, ma\u017einantis substancijos P ir odos nociceptini\u0173 skaidul\u0173 kiek\u012f. Vaistas mal\u0161ina neuropatin\u012f, kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos skausm\u0105, skiriamas kaip adjuvantas, ta\u010diau n\u0117ra tinkamas \u017emon\u0117ms, sergantiems odos ligomis (pvz., \u017evyneline), nes gali sudirginti od\u0105.<\/p>\n Opioidiniai analgetikai.<\/b> \u0160i vaist\u0173 grup\u0117 naudojama tuomet, kai skausmas yra stiprus arba kai kitos skausmo mal\u0161inimo priemon\u0117s buvo neefektyvios. Opioidiniai analgetikai yra skirstomi \u012f stipriuosius (morfinas, oksikodonas, fentanilis, buprenorfinas) ir silpnuosius (tramadolis). \u0160ie vaistai veikia susijungdami su opioidiniais receptoriais mu, kapa, delta, i\u0161sid\u0117s\u010diusiais presinaptin\u0117se bei postsinaptin\u0117se neuron\u0173 membranose. Presinaptin\u0117se aferentini\u0173 nociceptini\u0173 nervini\u0173 skaidul\u0173 membranose opioidai u\u017eblokuoja kalcio kanalus, o tai neleid\u017eia i\u0161siskirti neuromediatoriams, atsakingiems u\u017e nocicepcijos perdavim\u0105 (substancija P bei gliutamatas). Postsinaptin\u0117se membranose opioidai atveria kalio kanalus, sukelia membranos hiperpoliarizacij\u0105 ir taip padidina skausmo perdavimo nervin\u0117mis skaidulomis veikimo potencialo slenkst\u012f [13].<\/p>\n Prie\u0161 skiriant opioidinius analgetikus, svarbu \u012fvertinti galim\u0105 \u017ealos ir naudos santyk\u012f. Senyviems pacientams parenkama ma\u017eiausia \u0161i\u0173 medikament\u0173 doz\u0117, siekiant suma\u017einti nepageidaujamus rei\u0161kinius, tokius kaip kv\u0117pavimo centro slopinimas, sedacija, obstipacijos, pykinimas, v\u0117mimas. Kv\u0117pavimo centro slopinimas da\u017eniau pasitaiko pacientams, kurie kartu vartoja benzodiazepinus, barbit\u016bratus ar turi sutrikusi\u0105 inkst\u0173 \/ kepen\u0173 funkcij\u0105, lemian\u010di\u0105 vaisto akumuliacij\u0105 organizme. Itin svarbu skiriant vaisto doz\u0119 atsi\u017evelgti \u012f glomerul\u0173 filtracijos greit\u012f ir, esant reikalui, ma\u017einti skiriamo opioido doz\u0119. Pykinimas, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas yra rei\u0161kiniai, kuriems tolerancija ilg\u0105 laik\u0105 vartojant \u0161iuos medikamentus nei\u0161sivysto, tad gali b\u016bti reikalingas papildomas gydymas antiemetikais ar laisvinamaisiais vaistais. Priklausomyb\u0117 nuo opioidini\u0173 analgetik\u0173 gali i\u0161sivystyti \u00a0vartojant juos ilg\u0105 laik\u0105, tod\u0117l b\u016btina \u012fvertinti potencialius paciento rizikos veiksnius. Vyresni\u0173 pacient\u0173 populiacija yra susijusi su ma\u017eesne netinkamo ar per didelio opioidini\u0173 analgetik\u0173 vartojimo rizika, ta\u010diau budrumo nereik\u0117t\u0173 prarasti\u00a0[14, 15].<\/p>\n Antikonvulsantai.<\/b> Epilepsijai gydyti skirti medikamentai (karbamazepinas, gabapentinas, pregabalinas) yra naudojami neuropatiniam skausmui mal\u0161inti. Karbamazepinas \u0161iuo metu yra pirmojo pasirinkimo vaistas neuralgijai gydyti (pvz., tri\u0161akio nervo neuralginiam skausmui). Tam tikroms neuropatinio skausmo r\u016b\u0161ims (diabetinei neuropatijai, postherpetinei neuralgijai, fibromialgijai) gabapentinas ir pregabalinas tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami trumpais kursais (2\u20134 m\u0117nesius). Metaanaliz\u0117je pasteb\u0117ta, kad 300\u00a0mg kasdien\u0117 pregabalino doz\u0117 perpus suma\u017eino skausm\u0105\u00a0[16]. Vienas da\u017eniausi\u0173 epilepsijai gydyti skirt\u0173 medikament\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 yra galvos svaigimas. Vyresniems pacientams tai gali labai padidinti griuvim\u0173 rizik\u0105, tod\u0117l \u0161iuos vaistus reik\u0117t\u0173 skirti atsargiai. Siekiant i\u0161vengti nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, gabapentino skiriama nuo 100\u2013300\u00a0m\/d. ir didinama iki 3\u00a0600\u00a0mg\/d.\u00a0[17].<\/p>\n Seratonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).<\/b> Venlafaksinas, duloksetinas gali b\u016bti naudojami gydant neuropatin\u012f skausm\u0105. \u0160ie medikamentai yra gerai toleruojami. Da\u017eniausi nepageidaujami rei\u0161kiniai yra hiponatremija, pykinimas ir pilvo skausmas. Pradin\u0117 doz\u0117 yra 37,5\u00a0mg\/d., kuri gali b\u016bti didinama iki 300\u00a0mg\u00a0pacientams, kuriems kartu diagnozuota ir depresija. Kai kuri\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u0161is vaistas gali sukelti hipertenzijos epizodus, tod\u0117l jis n\u0117ra tinkamas visiems senyvo am\u017eiaus pacientams. Duloksetinas nesukelia su kardiovaskuline sistema susijusi\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir iki 50\u00a0proc. suma\u017eina diabetin\u0117s neuropatijos skausm\u0105, palyginti su placebu\u00a0[18]. Svarbu titruoti doz\u0119, nes \u00a0nepageidaujami rei\u0161kiniai tiesiogiai priklauso nuo i\u0161gertos vaisto doz\u0117s.<\/p>\n Tricikliai antidepresantai (TCA).<\/b> Tai vaistai adjuvantai, tokie kaip amitriptilinas, desipraminas, nortriptilinas. Jie efektyv\u016bs gydant postherpetin\u0119 neuralgij\u0105 bei diabetin\u0119 neuropatij\u0105. Triciklius antidepresantus skirti vyresnio am\u017eiaus pacientams vengiama d\u0117l da\u017en\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 anticholinerginiais (\u0161lapimo susilaikymas, obstipacijos, ortostatin\u0117 hipotenzija) bei noradrenerginiais (sedacija) rei\u0161kiniais. Nortriptilinas gali b\u016bti skiriamas, jei kartu sergama depresija (nuo 25\u00a0mg\/d. iki 200\u00a0mg\/d.). QT segmento prailg\u0117jimas yra gr\u0117sminga TCA vartojimo komplikacija, tod\u0117l viso gydymo kurso metu bei prie\u0161 paskiriant gydym\u0105 b\u016btina u\u017era\u0161yti elektrokardiogram\u0105.<\/p>\n Raumen\u0173 relaksantai<\/b>. Baklofenas, GABA-B agonistas,rekomenduojamas kaip antros eil\u0117s medikamentas neuropatiniam skausmui gydyti, kuris i\u0161sivysto d\u0117l per didelio raumen\u0173 spasti\u0161kumo. Raumen\u0173 spasti\u0161kumas gali i\u0161sivystyti d\u0117l centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimo, demielinizuojan\u010di\u0173 ar kit\u0173 neuroraumenini\u0173 lig\u0173. Pradin\u0117 doz\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti palaipsniui didinama (bei palaipsniui ma\u017einama, jei norima nutraukti vaisto vartojim\u0105), siekiant i\u0161vengti nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 (pvz., galvos svaigimas, mieguistumas, gastrointestiniai simptomai, delyras (nutraukus medikamentus)).<\/p>\n Kiti medikamentai. Kalcitoninas.<\/b> \u0160io vaisto skausm\u0105 slopinan\u010dio poveikio mechanizmas n\u0117ra nustatytas, ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad j\u012f vartojant suma\u017e\u0117ja neuropatinis skausmas bei skausmas, sukeltas stuburo slanksteli\u0173 kompresini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 d\u0117l metastazi\u0173. Skiriant \u0161\u012f vaist\u0105, reik\u0117t\u0173 reguliariai steb\u0117ti kalcio bei fosforo koncentracijas kraujyje, sutrikus inkst\u0173 funkcijai, ma\u017einti vaisto doz\u0119.<\/p>\n Ateities skausmo mal\u0161inimo vaistai\u00a0\u2013 opioidiniai taikini\u0173 analgetikai.<\/b> Manoma, kad \u0161ie vaistai sukels ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, nesukels priklausomyb\u0117s. Tai lems vaisto farmakokinetin\u0117s savyb\u0117s, nes jie selektyviai veiks tik tam tikras nociceptinio skausmo mechanizmo grandis. Ankstyvose vaisto BU08028 tyrimo stadijose su primatais nustatyta, kad \u0161i nauja med\u017eiaga ne tik efektyviai suma\u017eino skausm\u0105, bet ir nesuk\u0117l\u0117 kardiovaskulin\u0117s sistemos nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, kv\u0117pavimo centro slopinimo (net vartojant 10\u201330 kart\u0173 didesnes dozes) ar priklausomyb\u0117s\u00a0[19].<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n Siekiant efektyviai gydyti vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 l\u0117tin\u012f skausm\u0105, reikalingas sud\u0117tinis gydymas ir atidus vaisto parinkimas, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta pavojing\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173. Gydymas pradedamas nuo ma\u017eiausios galimos, gerai toleruojamos, ma\u017eai nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 sukelian\u010dios doz\u0117s, taip siekiant pagerinti senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n \u00a0STRAIPSNIO AUTOR\u0116 \u2013<\/strong>\u00a0Justina Raulu\u0161evi\u010di\u016bt\u0117,\u00a0Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/b><\/p>\n Parengta pagal Ali A, Arif AW, Bhan C, et al. Managing Chronic Pain in the Elderly: An Overview of the Recent Therapeutic Advancements. Cureus. 2018 Sep 13;10(9):e3293<\/i>.<\/p>\n<\/p>\n LITERAT\u016aRA:<\/b><\/p>\n 1. Alesi\u016bt\u0117 P. skausmo ypatum\u0173 ir skausmo \u012fveikos s\u0105sajos su depresi\u0161kumu tarp \u017emoni\u0173, patirian\u010di\u0173 l\u0117tin\u012f skausm\u0105. (Sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Kaunas: LSMU, 2018. \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" D\u0117l geresnio sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 ir gydymo prieinamumo didesn\u0117 dalis populiacijos sulaukia senyvo am\u017eiaus. Tai lemia ir daugiau sveikatos problem\u0173. Viena toki\u0173\u00a0\u2013 l\u0117tinis skausmas. \u0160i patologija ne tik pablogina sergan\u010diojo savijaut\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119, bet ir yra didel\u0117 farmakoekonomin\u0117 na\u0161ta visuomenei. L\u0117tinis skausmas apib\u016bdinamas kaip skausmas, besit\u0119siantis ar pasikartojantis 3\u20136 m\u0117nesius, arba u\u017esit\u0119s\u0119s ilgiau, nei buvo galima tik\u0117tis d\u0117l \u016bmin\u0117s ligos ar traumos.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":120,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26464,828,18981,109,2038,28,26778,26777,7,23837,26776,827,2187,26780,844,26779,23382,12772,21706,53,7652,26781,27,60,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-119","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-abuse","tag-analgetikai","tag-characteristics","tag-depresija","tag-gabapentinas","tag-geliai","tag-geriatr","tag-geriatrics","tag-inhibitoriai","tag-internet","tag-ladder","tag-medikamentai","tag-neuralgija","tag-opioid","tag-opioidiniai-analgetikai","tag-osteoarthritis","tag-persistent","tag-pharmacological","tag-pregabalinas","tag-pykinimas","tag-skausmas","tag-statpearls","tag-tepalai","tag-terapija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/119","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=119"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/119\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/120"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=119"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=119"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=119"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=119"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=119"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
2. Kaye AD, et al. Pain management in the elderly population: a review. Ochsner J. 2010;10(3):179\u201387.
3. American Geriatrics Society Panel on Pharmacological Management of Persistent Pain in Older Persons. J Am Geriatr Soc. 2009 Aug; 57(8):1331-46.
4. Bauer H, et al. Resilience moderates the association between chronic pain and depressive symptoms in the elderly. Eur J Pain. 2016 Sep; 20(8):1253-65.
5. Zanocchi M, et al. Chronic pain in a sample of nursing home residents: prevalence, characteristics, influence on quality of life (QoL). Arch Gerontol Geriatr. 2008 Jul-Aug; 47(1):121-8.
6. Shega JW, et al. Persistent pain and frailty: a case for homeostenosis..J Am Geriatr Soc. 2012 Jan; 60(1):113-7.
7. Ngamkham S, et al. Pain Questionnaire as a multidimensional measure in people with cancer: an integrative review. Pain Manag Nurs. 2012 Mar; 13(1):27-51.
8. World Health Organisation „Analgesic ladder”.[Internet], 2020 01 25 [Accessed at http:\/\/wrha.mb.ca\/professionals\/files\/PDTip_AnalgesicLadder.pdf<\/span>].
9. Wegman A, et al. Nonsteroidal antiinflammatory drugs or acetaminophen for osteoarthritis of the hip or knee? A systematic review of evidence and guidelines. J Rheumatol. 2004 Feb; 31(2):344-54.
10. Setakis E, et al. Changes in the characteristics of patients prescribed selective cyclooxygenase 2 inhibitors after the 2004 withdrawal of rofecoxib. Arthritis Rheum. 2008 Aug 15; 59(8):1105-11.
11. Trelle S, et al. Cardiovascular safety of non-steroidal anti-inflammatory drugs: network meta-analysis. BMJ. 2011 Jan 11; 342():c7086.
12. Tugwell PS, et al. Equivalence study of a topical diclofenac solution (pennsaid) compared with oral diclofenac in symptomatic treatment of osteoarthritis of the knee: a randomized controlled trial. J Rheumatol. 2004 Oct; 31(10):2002-12.
13. Cohen B, Ruth LJ, Preuss CV. Opioid Analgesics. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2020 [cited 2020 Feb 3]. Available from: http:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/books\/NBK459161\/<\/a>.
14. Edlund MJ, et al. Risk factors for clinically recognized opioid abuse and dependence among veterans using opioids for chronic non-cancer pain. Pain. 2007 Jun; 129(3):355-62.
15. Benyamin R, et al. Opioid complications and side effects. Pain Physician. 2008 Mar;11(2 Suppl):S105-120.
16. Snedecor SJ, et al. Systematic review and meta-analysis of pharmacological therapies for pain associated with postherpetic neuralgia and less common neuropathic conditions. Int J Clin Pract. 2014 Jul; 68(7):900-18.
17. Oneschuk D, al-Shahri MZ. The pattern of gabapentin use in a tertiary palliative care unit. J Palliat Care. 2003 Fall; 19(3):185-7.
18. Goldstein DJ, et al. Duloxetine vs. placebo in patients with painful diabetic neuropathy. Pain. 2005 Jul; 116(1-2):109-18.
19. Ding H, et al. A novel orvinol analog, BU08028, as a safe opioid analgesic without abuse liability in primates. Proc Natl Acad Sci U S A. 2016 Sep 13; 113(37):E5511-8.<\/p>\n