Lietuvoje \u017emon\u0117s, turintys nevaisingumo problem\u0173, nesulaukia materialin\u0117s pagalbos i\u0161 valstyb\u0117s. Ir nors yra s\u0105\u017einingi mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojai, u\u017e gydym\u0105 ir vaistus jie moka i\u0161 savo asmenini\u0173 l\u0117\u0161\u0173. <\/p>\n
Kas penktai porai Lietuvoje iki pilnos laim\u0117s tetr\u016bksta ma\u017eylio juoko, ta\u010diau naujas \u0161eimos narys vis neskuba ateiti. Praslenka m\u0117nuo, trys, pusmetis, ta\u010diau dviej\u0173 juosteli\u0173 n\u0117\u0161tumo teste kaip nematyti, taip nematyti. Pastoti trok\u0161tan\u010di\u0105 moter\u012f prislegia nerimas. Medikai pastebi, kad prad\u0117ti baimintis der\u0117t\u0173 po met\u0173 aktyvaus seksualinio gyvenimo, nenaudojant kontracepcijos. Pastoti per pirm\u0105 m\u0117nes\u012f pavyksta apie 25 proc. por\u0173, per pusmet\u012f – ma\u017edaug 60 proc., o per pirmuosius metus – 85 proc. V\u0117liau tikimyb\u0117 pastoti ma\u017e\u0117ja ir gali prireikti specialist\u0173 pagalbos.
\nPerkopusioms 35-eri\u0173 met\u0173 am\u017eiaus rib\u0105 moterims nat\u016braliai pastoti tampa vis sunkiau. Anks\u010diau kai kuriose \u0161alyse tokio am\u017eiaus moterys net neb\u016bdavo gydomos. Dabar, atsiradus dirbtinio apvaisinimo galimybei, pastoti gali ir vyresn\u0117s moterys. <\/p>\n
Garantas ar pinig\u0173 siurblys?<\/strong> Kiek Lietuvoje kainuoja dirbtinis apvaisinimas?<\/strong> Kuriose pasaulio \u0161alyse dirbtinio apvaisinimo kaina – valstyb\u0117s reikalas? <\/strong> Turtingieji gydosi svetur<\/strong> <\/p>\n \u012e klausim\u0105, ar lietuviai pasitiki savo \u0161alies medikais, ar vis d\u0117lto pagalbos da\u017eniau ie\u0161ko u\u017esienyje, pa\u0161nekov\u0117s atsak\u0117 taip pat – svarbus vaidmuo tenka finansams. Es\u0105 viskas priklauso nuo to, kiek poros i\u0161gali mok\u0117ti specialistams. Situacija D.Britanijoje:<\/strong> Psicholog\u0173 nuomon\u0117<\/strong> Statistika<\/strong> \u012edomu <\/strong> \niMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lietuvoje \u017emon\u0117s, turintys nevaisingumo problem\u0173, nesulaukia materialin\u0117s pagalbos i\u0161 valstyb\u0117s. Ir nors yra s\u0105\u017einingi mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojai, u\u017e gydym\u0105 ir vaistus jie moka i\u0161 savo asmenini\u0173 l\u0117\u0161\u0173.
\nPagal Lietuvoje galiojan\u010dius \u012fstatymus, dirbtinis apvaisinimas n\u0117ra kompensuojamas valstyb\u0117s. \u0160alies valstybin\u0117s institucijos tvirtina, kad finansavimo n\u0117ra, nes n\u0117ra dirbtinio apvaisinimo \u012fstatymo, o \u0161is, kaip \u017einia, vilkinamas nuo 1999 met\u0173. Su nevaisingumo problema susid\u016brusios poros yra priverstos pa\u010dios mok\u0117ti u\u017e m\u0117ginim\u0105 dirbtiniu b\u016bdu susilaukti ma\u017eylio. Nei i\u0161 valstyb\u0117s biud\u017eeto, nei i\u0161 ligoni\u0173 kas\u0173 finansin\u0117s pagalbos tik\u0117tis neverta. Nevaisingumas gydomas tik priva\u010diose klinikose, kur net u\u017e trumput\u0119 konsultacij\u0105 tenka gerokai patu\u0161tinti pinigines. D\u0117l l\u0117\u0161\u0173 stygiaus da\u017ena \u0161eima neturi kitos i\u0161eities kaip tik gydym\u0105 atid\u0117ti. Kol \u0161eimos taupo, liga vis giliau \u012fleid\u017eia \u0161aknis. Nevaisingumo gydymo ar pagalbinio apvaisinimo proced\u016bras nuk\u0117lus keleriems metams, neretai prasideda nat\u016bralus biologinis moters vaisingumo ma\u017e\u0117jimas – medik\u0173 galimyb\u0117 pad\u0117ti vis labiau tirpsta. Be to, pasteb\u0117ta, kad dirbtinis apvaisinimas neb\u016btinai pavyksta i\u0161 pirmo karto. J\u012f tenka kartoti antr\u0105, ar net tre\u010di\u0105 syk\u012f. Vadinasi, s\u0105skaita pu\u010diasi kaip ant mieli\u0173. Ta\u010diau pinigai – ne vienintel\u0117 problema. Ne ma\u017eiau svarbus emocinis klimatas k\u016bdikio negalin\u010diose susilaukti \u0161eimose. Fort\u016bnai nusigr\u0119\u017eiant, \u0161eimas u\u017egri\u016bna ne tik ekonomin\u0117s, bet ir socialin\u0117s bei psichologin\u0117s b\u0117dos. Apie dirbtin\u012f apvaisinim\u0105, jo galimybes ir kainas „Londono \u017einios“ kalb\u0117josi su Vilniuje \u012fsik\u016brusio „Vaisingumo centro“ vadove gydytoja aku\u0161ere-ginekologe Gra\u017eina Bogdanskiene, „Vaisingumo klinikos“ gydytoja Audrone Usoniene ir Vaisingumo asociacijos valdybos nare Rasa Laliene. <\/p>\n
\nAudron\u0117 Usonien\u0117: Prie\u0161ingai nei daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173, dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje n\u0117ra kompensuojamas. Vienos proced\u016bros kaina nema\u017ea – 4-6,5 t\u016bkst. lit\u0173. Ta\u010diau reikia \u017einoti, kad tai n\u0117ra galutiniai skai\u010diai, nes vaistai \u0161iai proced\u016brai taip pat perkami i\u0161 besikreipian\u010dios poros ki\u0161en\u0117s. Vadinasi, prie min\u0117tos sumos dar reik\u0117t\u0173 prid\u0117ti ma\u017edaug 3-5 t\u016bkst. lit\u0173. Galutin\u0117 dirbtinio apvaisinimo suma gali vir\u0161yti 10 t\u016bkst. lit\u0173.
\nRasa Lalien\u0117: Tikimyb\u0117, kad i\u0161kart po jo u\u017esimegs gyvyb\u0117 ir n\u0117\u0161tumas bus s\u0117kmingas, siekia vos 30 proc. Vienos proced\u016bros da\u017eniausiai neu\u017etenka tam, kad b\u016bt\u0173 pasiektas norimas rezultatas. <\/p>\n
\nGra\u017eina Bogdanskien\u0117: Dalinis ar pilnas dirbtinio apvaisinimo proced\u016bros apmok\u0117jimas yra visose Europos S\u0105jungos \u0161alyse, i\u0161skyrus Latvij\u0105 ir Lietuv\u0105.
\nA.U.: \u010cekija, Estija, Slov\u0117nija, Izraelis – ir tai ne pabaiga. Tarkime, Izraelyje proced\u016br\u0105 valstyb\u0117 kompensuoja tol, kol porai gimsta du vaikai. \u017dinomas atvejis, kai moteris pastojo tik po 38-os proced\u016bros.
\nR.L.: Nuo 2006 m. kaimynin\u0117je Estijoje proced\u016bra ir medikamentai kompensuojami Ligoni\u0173 kas\u0173, Makedonijoje proced\u016bros kompensuojamos tik tada, kai jos atliekamos valstybin\u0117se gydymo \u012fstaigose, o vaistai kompensuojami 100 proc., \u010cekijoje vaistai kompensuojami 80 proc. kainos bei valstyb\u0117 apmoka tris proced\u016bras vienai \u0161eimai, Slov\u0117nijoje – net keturias ir vaistus 100 proc., o Slovakijoje – vien\u0105 proced\u016br\u0105 ir 70 proc. kainos. <\/p>\n
\nG.B.: Lietuvi\u0173 poros retai ie\u0161ko pagalbos u\u017esienio \u0161alyse:
\nu\u017esienyje proced\u016bros kainuoja brangiau, ma\u017ea to – papildomai kainuoja pragyvenimas sve\u010dioje \u0161alyje.
\nR.L.: Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra brangios visame pasaulyje, tod\u0117l Lietuvoje tik ma\u017edaug 10 proc. \u0161eim\u0173, kurioms \u0161ios pagalbos reikia, gali susimok\u0117ti u\u017e gydym\u0105. Latvijoje ir Baltarusijoje pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaistai kainuoja pigiau, tod\u0117l dalis \u0161eim\u0173, net ir pasitik\u0117damos Lietuvos gydytojais, va\u017eiuoja \u012f kaimynines \u0161alis, nes finansinis aspektas \u010dia lemia labai daug.
\nLytini\u0173 l\u0105steli\u0173 donoryst\u0117 Lietuvoje n\u0117ra leid\u017eiama, tod\u0117l poros, kurioms reikia donoro, pagalbinio apvaisinimo proced\u016br\u0173 keliauja \u012f Latvij\u0105. Nepasiekus laukiamo rezultato (n\u0117\u0161tumo) Lietuvoje, \u0161eimos, kurios sau gali tai leisti finansi\u0161kai, \u012f sve\u010dias \u0161alis gydytis vyksta d\u0117l ten esan\u010di\u0173 pa\u017eangesni\u0173 technologij\u0173. Tarp populiariausi\u0173 – Did\u017eiosios Britanijos, Izraelio gydyklos. Dirbtinio apvaisinimo srityje anglai turi 30-ties met\u0173 patirt\u012f, kai lietuviai – tik 11-os. <\/p>\n
\nGra\u017eina Bogdanskien\u0117 „Vaisingumo centro“ vadov\u0117 gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 yra dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje iniciator\u0117 ir pradinink\u0117, turinti 15 met\u0173 dirbtinio apvaisinimo darbo patirt\u012f. Ji turi licencij\u0105 dirbti dirbtinio apvaisinimo laboratorijoje D. Britanijoje. Kalb\u0117dama apie nevaisingumo problemas D.Britanijoje G. Bogdanskien\u0117 remiasi skai\u010diais: „apie: 15-20 proc. por\u0173 negali nat\u016braliu b\u016bdu susilaukti palikuoni\u0173“, – pabr\u0117\u017eia pa\u0161nekov\u0117. Lyginant dirbtinio apvaisinimo kainas Lietuvoje ir D.Britanijoje skai\u010diai kone dvigub\u0117ja: ten \u0161i proced\u016bra kainuoja apie 5-6 t\u016bkst.svar\u0173 (22,5-27 t\u016bkst. lit\u0173). Nepaisant kain\u0173, D.Britanijoje dirbtinio apvaisinimo proced\u016bra yra labai paplitusi. Taip pat medikamentai, reikalingi dirbtiniam apvaisinimui yra kompensuojami, tik, \u017einoma, eil\u0117s gali tekti laukti tikrai ilgai: net kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173, o laikas juk n\u0117ra draugas \u0161ioje situacijoje.
\nPasak klinikos „Motina ir vaikas“ direktor\u0117s Egl\u0117s Steponavi\u010dien\u0117s, legaliai dirbantys ir socialiai drausti lietuviai taip pat gali pretenduoti \u012f nemokam\u0105 dirbtinio apvaisinimo proced\u016br\u0105 D.Britanijoje. <\/p>\n
\nMykolo Riomerio lektorius psichologas Timas Petraitis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad naujos gyvyb\u0117s prad\u0117jimas visada slepiasi po paslapties, stebuklo \u0161ydu. Kalb\u0117ti apie tai yra labai intymu. „Pasakydamas, kad negaliu nat\u016braliai susilaukti vaik\u0173, turiu vie\u0161ai pripa\u017einti, jog su mano k\u016bnu yra ka\u017ekas ne taip, kad nesu pilnavertis, o tai n\u0117ra lengva. Be to, Lietuvoje vis dar tvirtas paprotys nene\u0161ti purvin\u0173 skalbini\u0173 laukan. Stengiamasi \u0161eimos problemas i\u0161spr\u0119sti u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173, vie\u0161ai j\u0173 neafi\u0161uojant“, – kalb\u0117jo T.Petraitis. Psicholog\u0117s Genut\u0117s Petronien\u0117s kabineto duris per metus atveria vos keletas nevaisingumo problem\u0105 turin\u010di\u0173 por\u0173. Situacija es\u0105 byloja apie tai, kad \u017emon\u0117s nedr\u012fsta apie tai kalb\u0117ti vie\u0161ai. G.Petronien\u0117 per savo darbo praktik\u0105 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad moterys su mintimi, kad negali pastoti nat\u016braliu b\u016bdu, susitaiko kur kas sunkiau nei vyrai. Nors moterys da\u017eniau jau\u010diasi nepilnavert\u0117s, apie problemas kalba atviriau. Vyrai gi prie\u0161ingai – u\u017esisklend\u017eia savyje. „Sunkiausia toms poroms, kurios tik kelis metus negali susilaukti vaiko ir vis tiki, kad yra vaisingos. Joms kur\u012f laik\u0105 g\u0117da pripa\u017einti savo problem\u0105 tiek sau, tiek kitiems“, – kalb\u0117jo G.Petronien\u0117. Nevaisingum\u0105 es\u0105 gali lemti psichologin\u0117s–pas\u0105monin\u0117s problemos, nuovargis, fizinis i\u0161sekimas, kur\u012f vis da\u017eniau patiria karjeros auk\u0161tum\u0173 siekian\u010dios moterys. <\/p>\n
\nLietuvoje oficialaus nevaisingumo registro n\u0117ra. Ta\u010diau \u0161alies Statistikos departamento Nam\u0173 \u016bkio tyrimas parod\u0117, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 55 t\u016bkst. vaisingo am\u017eiaus (18-49 m.) sutuoktini\u0173 por\u0173, kurios neturi vaik\u0173. Epidemiologiniais skai\u010diavimais \u0161alyje yra apie 50 t\u016bkst. nevaising\u0173 \u0161eim\u0173. Kasmet j\u0173 padaug\u0117ja dviem t\u016bkstan\u010diais. \u0160i statistika byloja, kad apie 15–20 proc. vis\u0173 Lietuvos \u0161eim\u0173 yra nevaisinga ir negali susilaukti at\u017eal\u0173. Tik apie 43 proc. nevaising\u0173 \u0161eim\u0173 tiriasi, specializuotos pagalbos ie\u0161ko 24 proc. \u0161eim\u0173 ir tik apie 2 proc. siekia pagalbinio apvaisinimo. <\/p>\n
\nNuo pirmojo vaiko i\u0161 m\u0117gintuv\u0117lio – Luizos Braun gimimo 1978 m. – pasaulyje jau gim\u0117 per milijon\u0105 toki\u0173 vaik\u0173. Nema\u017eai j\u0173 jau pilname\u010diai: sveiki, saug\u016bs ir nesijau\u010dia kitokie. Skandinavijos \u0161alyse 1 proc. \u017emoni\u0173 gim\u0117 po pagalbinio apvaisinimo. Nyderlanduose – 4 proc., Danijoje – 5 proc. vis\u0173 gimusi\u0173 vaik\u0173 yra po pagalbinio apvaisinimo proced\u016br\u0173. Pagalbiniu b\u016bdu gimusieji jau gimdo savo vaikus. <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1364,512,273,638,827,514,221,1500,569,225,653,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11909","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-apvaisinimas","tag-apvaisinimo","tag-gime","tag-kompensuojami","tag-medikamentai","tag-pagalbinio-apvaisinimo","tag-patirti","tag-poru","tag-proceduros","tag-salies","tag-siekia","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11909","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11909"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11909\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11909"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11909"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11909"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11909"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11909"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}