{"id":11914,"date":"2009-11-01T20:00:00","date_gmt":"2009-11-01T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-01T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-01T20:00:00","slug":"odos-pigmento-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/odos-pigmento-sutrikimai\/11914\/","title":{"rendered":"Odos pigmento sutrikimai"},"content":{"rendered":"
\n
Oda did\u017eiausias (u\u017eimantis nuo1,5-2kv.m. ploto ir sveriantis nuo 18-20kg.) ir labiausiai pastebimas organas.Oda – m\u016bs\u0173 jausm\u0173 ir dvasin\u0117s b\u016bsenos veidrodis. Ji ne tik atskleid\u017eia m\u016bs\u0173 bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119 – lygi, skaisti oda leid\u017eia labiau pasitik\u0117ti savimi ir jaustis patraukliam.
\n <\/div>\n<\/div>\n
\n
Odos spalv\u0105 nulemia tam tikros odos l\u0105stel\u0117s-melanocitai. Jos gamina pigment\u0105 melanin\u0105, kuris suteikia savit\u0105 spalv\u0105. Kei\u010diantis melanino kiekiui oda patams\u0117ja arba pa\u0161vies\u0117ja. Gali pasikeisti viso k\u016bno arba tik atskir\u0173 viet\u0173 odos pigmentacija. L\u0105steli\u0173 gaminamo melanino kiek\u012f dalinai lemia genai, ta\u010diau odos spalvai \u012ftakos turi ir kaitinimasis saul\u0117je, harmon\u0173 veiklos poky\u010diai n\u0117\u0161tumo metu ir per menopauz\u0119, taip pat kai kurie vaistai ir chemin\u0117s med\u017eiagos turi reik\u0161m\u0117s ir bendra sveikatos b\u016bkl\u0117.<\/div>\n
Svarbiausia melanino paskirtis apsaugoti organizm\u0105 nuo saul\u0117s ultravioletini\u0173 spinduli\u0173. Kuo daugiau melanino, tuo tamsesn\u0117 oda. Sutrikus melanin\u0105 gaminan\u010di\u0173 odos l\u0105steli\u0173 melanocit\u0173 veiklai ir j\u0173 kiekiui pakinta odos pigmentacija.<\/div>\n
Da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios sutrikimo formos- apgamai, strazdanos, rudm\u0117s ir senatviniai \u0161lakai bei pigmento nykimas (vitiligo<\/a>).<\/div>\n
 <\/div>\n
Strazdanos<\/strong><\/div>\n
\u0160viesios spalvos arba tamsiai rudos d\u0117mel\u0117s, da\u017enesn\u0117s ten, kur od\u0105 veikia saul\u0117s spinduliai ( veidas, vir\u0161utin\u0117 nugaros dalis, rankos ir kt.). D\u0117meli\u0173 dydis labai \u012fvairus ir i\u0161ry\u0161k\u0117ja pirmaisiais gyvenimo metais. Ypa\u010d pavasario ir vasaros m\u0117nesiais. Suma\u017e\u0117ja arba visai nematomos \u017eiem\u0105. Daugiausia strazdan\u0173 turi \u0161viesiaplaukiai ir \u0161viesiaod\u017eiai. Atsiranda ikimokykliniams vaikams ir yra geneti\u0161kai s\u0105lygotos. I\u0161tyrus randama padid\u0117j\u0119s melanino kiekis, ta\u010diau melanocit\u0173 (melanin\u0105 gaminan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 ) kiekis nepadid\u0117ja.Strazdanos visi\u0161kai nekenkia ir j\u0173 nereikia gydyti. Jas galima pasl\u0117pti naudojant kosmetikos priemones ir einant \u012f lauk\u0105 naudoti apsaugin\u012f krem\u0105 nuo saul\u0117s.<\/div>\n
 <\/div>\n
Rudm\u0117s <\/strong><\/div>\n
D\u0117l \u0161io pigmentacijos sutrikimo ant skruost\u0173 ir nosies, kartais ir ant kaktos, atsiranda rusv\u0173 d\u0117mi\u0173, dar vadinam\u0173 chloazmomis. Tamsaus gymio \u017emoni\u0173 rudm\u0117s b\u016bna \u0161viesesnio atspalvio nei ned\u0117m\u0117ti odos plotai.Da\u017eniausiai rudmi\u0173 turi n\u0117\u0161\u010dios moterys, bet kartais j\u0173 atsiranda ir geriant kontraceptikus bei menopaus\u0117s laikotarpiu.Nuo saul\u0117s spinduli\u0173 rudm\u0117s dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja, tod\u0117l geriau kuo ma\u017eiau degintis arba naudoti apsaugin\u012f krem\u0105 nuo saul\u0117s. Da\u017eniausiai po gimdymo arba nutraukus kontraceptik\u0173 vartojim\u0105 d\u0117m\u0117s palaipsniui i\u0161nyksta savaime.<\/div>\n
 <\/div>\n
Senatviniai \u0161lakai<\/strong><\/div>\n
Tai rausvo atspalvio rudos pigmentin\u0117s d\u0117m\u0117s, kuri\u0173 da\u017eniausiai atsiranda ant veido, kaklo, rie\u0161\u0173, pla\u0161tak\u0173 vir\u0161aus,kr\u016btin\u0117s, pe\u010di\u0173 ir kit\u0173 daugiausiai saul\u0117s ap\u0161vie\u010diam\u0173 viet\u0173. Senatvin\u0117s d\u0117m\u0117s atsiranda daug\u0117jant pigment\u0105 gaminan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 (melanocit\u0173) kiekiui. Kai kurie \u0161lakai b\u016bna smulk\u016bs kaip strazdanos, kit\u0173 skersmuo siekia net kelis centimetrus. Paprastai jie atsiranda nuo 50 met\u0173 \u017emon\u0117ms, bet kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 od\u0105 jie nus\u0117ja jau 30 met\u0173. Senatviniai \u0161lakai da\u017eniausiai piknaud\u017eiavimo saule pasekm\u0117, ta\u010diau turi reik\u0161m\u0117s ir genetinis paveldas. \u0160ios d\u0117m\u0117s ne liga. Nors senatvin\u0117s d\u0117m\u0117s n\u0117ra pavojingos, vis d\u0117lto patartina bent kart\u0105 per metus pasitikrinti pas odos lig\u0173 gydytoj\u0105 , nes kartais i\u0161 j\u0173 pradeda vystytis piktybin\u0117s melanomos. \u0160lakus galima \u0161alinti \u012fvairaus efektyvumo tik gydytojo nurodytomis priemon\u0117mis.
\nBet vert\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad nuo saul\u0117s \u0161lakai gali v\u0117l atsirasti.<\/div>\n
 <\/div>\n
Apgamai<\/strong><\/div>\n
Gali b\u016bti \u012fgimti ir \u012fgyti, kurie, kaip galvojama, atsiranda d\u0117l \u012fgimto polinkio jiems atsirasti. \u012egimti apgamai, kaip rodo \u0161i\u0173 d\u0117mi\u0173 pavadinimas, tai atsirad\u0119 odoje spalvos poky\u010diai, su kuriais gimstama arba kurie i\u0161ry\u0161k\u0117ja netrukus po gimimo. D\u0117l ko \u0161ios d\u0117m\u0117s atsiranda, yra ne\u017einoma. N\u0117ra tiksliai nustatyta ir ar \u012fgimtos d\u0117m\u0117s paveldimos.Skiriami du pagrindiniai \u012fgimt\u0173 d\u0117mi\u0173 tipai: Rusvos ar tamsiai juodo atspalvio d\u0117m\u0117s- pigmento pertekliaus rezultatas. Raudoni apgamai, kuri\u0173 atspalvis \u012fvairuoja nuo skais\u010diai ro\u017einio iki violetinio ir yra tankus plony\u010di\u0173 kraujagysli\u0173 tinklas. Kai kurie kraujagysliniai apgamai vadinami hemangiomomis. K\u016bdikis gali gimti su taip vadinamomis gandro grybsnio arba saliamono d\u0117m\u0117mis, mongoli\u0161k\u0105ja d\u0117me, liepsniniais apgamais, purpuriniais apgamais ir kt. Vis\u0173 tip\u0173 apgamai tarpusavy skiriasi savo atsiradimo laiku, i\u0161plitimu, ry\u0161kumu, vieta ir tikimybe i\u0161nykti k\u016bdikiui augant. Daugeliu atvej\u0173 \u012fgimtos d\u0117m\u0117s visi\u0161kai nekenksmingos ir nekelia pavojaus sveikatai. Da\u017eniausiai \u012fgimtos d\u0117m\u0117s maskuojamos ar \u0161alinamos i\u0161imtinai kosmetin\u0117mis priemon\u0117mis ar lazeriu. Tai gali nuspr\u0119sti tik gydytojas. Naujai atsirandan\u010di\u0173 apgam\u0173 prie\u017eastys n\u0117ra \u017einomos. Paprastai sulaukus 30 met\u0173 apgam\u0173 skai\u010dius beveik nebesikei\u010dia. I\u0161 prad\u017ei\u0173 apgamai b\u016bna plok\u0161ti, bet ilgainiui tampa i\u0161kil\u016bs. Kai kuri\u0173 apgam\u0173 skersmuo pasiekia 1cm., o kartais u\u017eauga dideli, j\u0173 pavir\u0161ius apauga plaukais. Daugiau apgam\u0173 turi labai \u0161viesios odos, bet ne raudonplaukiai \u017emon\u0117s. Didelius pigmentinius apgamus patariama \u0161alinti, ypa\u010d, jeigu jis yra nuolat dirginamas i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 (saul\u0117s, drabu\u017ei\u0173 si\u016bli\u0173, petne\u0161\u0117li\u0173 ir t.t.). Per vis\u0105 \u017emogaus gyvenim\u0105 apgamai kei\u010diasi. Normalu, jei apgamas tampa i\u0161kilus arba laikui b\u0117gant i\u0161blunka, arba i\u0161blunka apgamo pakra\u0161\u010diai. Per n\u0117\u0161tum\u0105 kartais kei\u010diasi apgam\u0173 dydis ir spalva. O pagimd\u017eius ilgainiui atgauna pirmyk\u0161t\u0119 spalv\u0105. Ta\u010diau b\u016btent n\u0117\u0161tumo metu padid\u0117ja rizika susirgti odos v\u0117\u017eiu. Tod\u0117l, pasteb\u0117jus apgam\u0173 poky\u010dius, reikia kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kada reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti:<\/strong><\/div>\n
– Kai atsiranda nauj\u0173 apgam\u0173, ypa\u010d jei jums per 40.
\n– Apgamas pastebimai did\u0117ja.
\n– Apgam\u0105 nie\u017eti.
\n– Pasikei\u010dia apgamo spalva.
\n– Tampa asimetri\u0161ku, neai\u0161ki\u0173 ar netaisykling\u0173 form\u0173.
\n– Apgamas kraujuoja ar sunkiasi skystis.
\n– Kiekvien\u0105 apgam\u0105 turi ap\u017ei\u016br\u0117ti gydytojas, jeigu jis didesnis nei 5mm.
\n– Ar apgamas pakit\u0119s, padeda \u012fvertinti gydytojo patirtis ir dermaskopinis tyrimas. Dermaskopas- optinis prietaisas, kuris vaizd\u0105 padidina 10 kart\u0173 ir leid\u017eia ap\u017ei\u016br\u0117ti apgamo strukt\u016br\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pigmento nykimas (vitiligo<\/a>) <\/strong><\/div>\n
Tai gana da\u017enai pasitaikanti odos pigmentini\u0173 l\u0105steli\u0173 liga, pasi\u017eyminti baltomis, su ai\u0161kiom ribom odos d\u0117m\u0117mis. J\u0173 paplitimas gali b\u016bti \u012fvairus. Nuo pavieni\u0173 l\u0119\u0161io didumo balt\u0173 d\u0117meli\u0173 iki viso k\u016bno baltm\u0117s. \u0160ia liga serga visos ras\u0117s, da\u017eniausiai- nuo 10 iki 30 met\u0173 asmenys. Prie\u017eastys n\u0117ra ai\u0161kios. Turi reik\u0161m\u0119 paveld\u0117jimas. Taip pat da\u017enai \u0161i\u0105 problem\u0105 turi sergantys cukralige arba skydliauk\u0117s bei Adisono ligomis. Populiariausias ai\u0161kinimas, kad \u017emogaus imunin\u0117 sistema \u012f melanocitus (pigmento l\u0105steles) reaguoja kaip \u012f svetimk\u016bnius ir juos pradeda naikinti. Tai daugiau kosmetinis defektas, ai\u0161ku, jeigu prie\u017eastis n\u0117ra min\u0117ti susirgimai.Jeigu j\u016bs ar j\u016bs\u0173 artimieji turite problem\u0173 d\u0117l odos, neverta j\u0173 spr\u0119sti savo nuo\u017ei\u016bra – tegul jus ap\u017ei\u016bri gydytojas. Jis ne tik nustatys, bet ir duos praktini\u0173 patarim\u0173, kaip \u012fveikti negalavim\u0105. Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f odos prie\u017ei\u016bros mokslas padar\u0117 did\u017eiul\u0119 pa\u017eang\u0105 ir dabar jau yra efektyvi\u0173 priemoni\u0173 gydyti odos ligas ar bent \u0161velninti j\u0173 pasekmes.
\n <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Oda did\u017eiausias (u\u017eimantis nuo1,5-2kv.m. ploto ir sveriantis nuo 18-20kg.) ir labiausiai pastebimas organas.Oda – m\u016bs\u0173 jausm\u0173 ir dvasin\u0117s b\u016bsenos veidrodis. Ji ne tik atskleid\u017eia m\u016bs\u0173 bendr\u0105 sveikatos b\u016bkl\u0119 – lygi, skaisti oda leid\u017eia labiau pasitik\u0117ti savimi ir jaustis patraukliam.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1962,475,2141,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11914","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-apgamai","tag-demes","tag-isblunka","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11914","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11914"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11914\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11914"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11914"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11914"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11914"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11914"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}