{"id":11924,"date":"2009-10-25T20:00:00","date_gmt":"2009-10-25T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-25T20:00:00","modified_gmt":"2009-10-25T20:00:00","slug":"sportas-ne-tik-fizinei-formai-palaikyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sportas-ne-tik-fizinei-formai-palaikyti\/11924\/","title":{"rendered":"Sportas \u2013 ne tik fizinei formai palaikyti"},"content":{"rendered":"

Sportuojant ger\u0117ja ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 \u017emogaus savijauta, nuotaika b\u016bna pakili, tod\u0117l \u0161is u\u017esi\u0117mimas tikrai vertas kiekvieno d\u0117mesio . Ir visai nesvarbu, ar jums 16-iolika, ar 55-eri, \u2013 po treniruot\u0117s jausit\u0117s geriau. Kad b\u016btume sveiki, veikl\u016bs, turime rasti laiko atsipalaiduoti nuo kasdienin\u0117s \u012ftampos, skirti laiko sportui. Tai pad\u0117s tapti sveikesniems, s\u0117kmingiau spr\u0119sti gyvenimo problemas. <\/p>\n

Tai, kad sportas teigiamai veikia \u017emogaus emocin\u0119 b\u016bsen\u0105, \u017einoma nuo seno: pager\u0117jusi nuotaika ir padid\u0117jusi energija \u2013 tarp sav\u0119s labai susij\u0119 dalykai. Sportuojant organizmas gamina med\u017eiagas, kurios leid\u017eia jaustis laimingesniems.
\nFizinio aktyvumo didinimas teigiamai veikia ir \u017emogaus prot\u0105. Sportin\u0117 veikla gerina geb\u0117jim\u0105 susikaupti, ma\u017eina nerim\u0105 ir stres\u0105, didina savigarb\u0105, teikia pasitik\u0117jimo. Sportuojan\u010dio \u017emogaus smegenys geriau apr\u016bpinamos deguonimi, tad jis ma\u017eiau veikiamas stresini\u0173 situacij\u0173. Sportas padeda i\u0161lieti viduje susikaupusi\u0105 agresij\u0105, atsikratyti blog\u0173 min\u010di\u0173 ar neigiam\u0173 emocij\u0173. Sportuojant lengviau atsikratyti blogos nuotaikos, negalvoti apie problemas. O pasportavus tampa lengviau gyventi, papras\u010diau sprend\u017eiamos visos problemos.
\nTik norint, kad sportas vietoj teigiamo poveikio nepadaryt\u0173 \u017ealos m\u016bs\u0173 organizmui, reikia \u017einoti kelet\u0105 dalyk\u0173. Pirmiausia, labai svarbu prie\u0161 pradedant sportuoti pasirinkti galimybes atitinkan\u010di\u0105 fizinio aktyvumo r\u016b\u0161\u012f, o fiziniai pratimai turi teikti malonum\u0105. Jei fizin\u0117 veikla neteikia d\u017eiaugsmo, bus sunku prisiversti sportuoti. Kitas ypa\u010d svarbus dalykas sportuojantiems \u2013 kad organizmas gaut\u0173 pakankamai skys\u010di\u0173. Sportuojant prarandama daug skys\u010di\u0173, o kai organizmui vienu metu tenka k\u0119sti ir didesn\u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f, ir skys\u010di\u0173 tr\u016bkum\u0105, gali kilti \u012fvairi\u0173 sveikatos problem\u0173.
\nVanduo treniruo\u010di\u0173 metu reikalingas termoreguliacijos procesui bei normaliam main\u0173 reakcij\u0173 vyksmui.
\n\u00a0<\/p>\n

Sportas ir skys\u010diai \u2013 neatskiriami<\/span>
<\/strong>
\nDaugeliui nat\u016braliai kyla \u012fvairiausi\u0173 klausim\u0173. Kiek ir ko reikia gerti? Koks g\u0117rimas laikomas tinkamiausiu? Kiek skys\u010di\u0173 sportininkas turi i\u0161gerti? Trumpas atsakymas b\u016bt\u0173 toks \u2013 tinkamiausias, \u017einoma, vanduo, o gerti reikia tiek, kad nejausti tro\u0161kulio.
\nSportuojan\u010dio ar kitaip aktyviai gyvenan\u010dio \u017emogaus skys\u010di\u0173 suvartojimas labai priklauso nuo sporto intensyvumo ir treniruo\u010di\u0173 trukm\u0117s. Jeigu tai yra treniruot\u0117, kurios metu gausiai prakaituojant netenkama daug skys\u010di\u0173, geriamo vandens kiekis bus apskai\u010diuojamas kitaip negu tada, kai treniruot\u0117s metu prakaituojama ma\u017eiau. Sportuojantiems skys\u010di\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojama papildomai prie bendrai rekomenduojamo suvartoti skys\u010di\u0173 kiekio. Sakykime, jeigu nesportuojan\u010diam \u017emogui reikia suvartoti ma\u017edaug pusantro litro skys\u010di\u0173 per par\u0105, tai sportuojant rekomenduojama skys\u010di\u0173 kiek\u012f padidinti dar 350\u20131000 ml.
\nTam, kad organizmas neb\u016bt\u0173 dehidratuotas, b\u016btina gerti \u0161var\u0173 vanden\u012f. 200\u2013400 ml vandens valanda-pusantros iki treniruot\u0117s u\u017etikrins \u0161veln\u0173 per\u0117jim\u0105 \u012f aktyvi\u0105 veikl\u0105.
\nTreniruot\u0117s metu, ma\u017edaug kas dvide\u0161imt minu\u010di\u0173, patartina i\u0161gerti dar po stiklin\u0119 vandens. <\/p>\n

O jei vandens per ma\u017eai?<\/span>
<\/strong>
\nKas gali atsitikti su \u017emogaus organizmu sportuojant ir nei\u0161geriant reikiamo kiekio vandens? Pirmiausia \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti hipertermija, arba perkaitimas, ir natrio i\u0161 organizmo praradimas. Be to, sportuojant\u012f \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti ir bendras skys\u010di\u0173 netekimas \u2013 dehidratacija. Skys\u010di\u0173 praradimas gali pasireik\u0161ti galvos skausmu, vangumu po treniruot\u0117s ar \u017eenkliai suma\u017e\u0117jusiu apetitu.
\nReikia atsiminti, kad tro\u0161kulio jausmas \u2013 tai dehidratacijos simptomas, kai d\u0117l stipraus vandens poreikio med\u017eiag\u0173 apykaitos procesai jau pa\u017eeisti. Tod\u0117l vandens vartojimas treniruot\u0117s metu turi b\u016bti teisingai apskai\u010diuotas. 1,5\u20132 val. trukm\u0117s treniruotei reikia 0,5\u20131 litro vandens, priklauso nuo jos intensyvumo bei aplinkos temperat\u016bros. \u0160\u012f kiek\u012f reikia padalinti visos treniruot\u0117s metu ir vanden\u012f gerti ma\u017eais gurk\u0161neliais, kas 15\u201320 minu\u010di\u0173. <\/p>\n

Su ar be burbuliuk\u0173?<\/span>
<\/strong>
\nPasak mitybos specialist\u0173, jei esate sveikas, angliar\u016bg\u0161t\u0117 tonizuoja skrand\u017eio ir \u017earnyno motorin\u0119 funkcij\u0105, pagerina vandens skon\u012f. Be to, mineralinis vanduo \u201esu burbuliukais\u201c tonizuoja, atgaivina, yra malonesnio skonio. Ta\u010diau jei sergate skrand\u017eio ar kepen\u0173 ligomis, pavyzd\u017eiui, turite dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos ar skrand\u017eio op\u0105, angliar\u016bg\u0161t\u0117 dirgins j\u016bs\u0173 vir\u0161kinam\u0105j\u0105 sistem\u0105, tod\u0117l geriau gerkite vanden\u012f. Sportuojan\u010diam \u017emogui patartina rinktis vanden\u012f be angliar\u016bg\u0161t\u0117s.
\nB\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f geriamo vandens temperat\u016br\u0105. Sportuojant reik\u0117t\u0173 atsisakyti labai \u0161alto vandens, paimto tiesiog i\u0161 \u0161aldytuvo. Rekomenduojama gerti kambario temperat\u016bros vanden\u012f.
\nVienas i\u0161 populiariausi\u0173 tarp sportuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 yra vanduo \u201eMontavit\u201c. Tai yra auk\u0161tos kokyb\u0117s vanduo, puikiai tinkantis intensyviai sportuojantiems \u017emon\u0117ms, kurie turi vartoti daug skys\u010di\u0173. Ypa\u010d svarbu tai, kad \u201eMontavit\u201c pasi\u017eymi teisingai sureguliuotu kalio ir natrio santykiu \u2013 natrio yra du kartus ma\u017eiau nei kalio.
\nU\u017esienio ir Lietuvos gydytojai teigia, kad b\u016btent tokiu \u0161i\u0173 element\u0173 santykiu turi pasi\u017eym\u0117ti kasdien geriamas vanduo, nes per didelis natrio kiekis didina kraujosp\u016bd\u012f ir yra nerekomenduojamas sergantiems \u0161irdies bei inkst\u0173 ligomis. Be to, vandenyje \u201eMontavit\u201c esan\u010dios mineralin\u0117s med\u017eiagos ir druskos efektyviai atnaujina organizmo mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 atsargas bei palaiko organizmo fizin\u0119 i\u0161tverm\u0119, tod\u0117l \u201eMontavit\u201c yra rekomenduojama vartoti kasdien, net ir dideliais kiekiais.
\n\u00a0<\/p>\n

Lina JURGAITIEN\u0116
\nKonsultavo gydytoja dietolog\u0117 Edita GAVELIEN\u0116<\/div>\n

\"Sportas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sportuojant ger\u0117ja ne tik fizin\u0117, bet ir emocin\u0117 \u017emogaus savijauta, nuotaika b\u016bna pakili, tod\u0117l \u0161is u\u017esi\u0117mimas tikrai vertas kiekvieno d\u0117mesio . Ir visai nesvarbu, ar jums 16-iolika, ar 55-eri, – po treniruot\u0117s jausit\u0117s geriau. Kad b\u016btume sveiki, veikl\u016bs, turime rasti laiko atsipalaiduoti nuo kasdienin\u0117s \u012ftampos, skirti laiko sportui. Tai pad\u0117s tapti sveikesniems, s\u0117kmingiau spr\u0119sti gyvenimo problemas.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[179,1968,2140,1394,36],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11924","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-angliarugste","tag-sportas","tag-sportuojantiems","tag-treniruotes","tag-vanduo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11924","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11924"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11924\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11924"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11924"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11924"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11924"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11924"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}