Ginekolog\u0117 Vaiva Eringyt\u0117 sako, kad paaugliai, per anksti i\u0161gyven\u0119 daugel\u012f \u017eemesni\u0173j\u0173 meil\u0117s form\u0173, niekaip negali suprasti, kas yra T\u0117vyn\u0117s meil\u0117, o psicholog\u0117 Edita \u010cekuolien\u0117 \u012fsitikinusi, jog \u0161iandien paauglys yra vieni\u0161as ir agresyvus. \u0160ios dvi specialist\u0117s — vienos i\u0161 penki\u0173 autori\u0173, kurios i\u0161leido knyg\u0105 „Nuo an\u010diuko iki gulb\u0117s“ ir j\u0105 pristat\u0117 \u0160iauliuose. <\/p>\n
Merginos agresyvios ir reiklios sau Seksas susij\u0119s ir su T\u0117vyn\u0117s meile – Kokio am\u017eiaus merginos pradeda lytin\u012f gyvenim\u0105? – Kod\u0117l taip skubama prad\u0117ti aktyv\u0173 lytin\u012f gyvenim\u0105? – Kokios d\u0117l to i\u0161kyla problemos? – Kiek ir kada t\u0117vai su paaugliais tur\u0117t\u0173 apie tai kalb\u0117tis? – Ar paaugli\u0173, gyvenan\u010di\u0173 dideliuose miestuose ir provincijoje, problemos skiriasi? iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ginekolog\u0117 Vaiva Eringyt\u0117 sako, kad paaugliai, per anksti i\u0161gyven\u0119 daugel\u012f \u017eemesni\u0173j\u0173 meil\u0117s form\u0173, niekaip negali suprasti, kas yra T\u0117vyn\u0117s meil\u0117, o psicholog\u0117 Edita \u010cekuolien\u0117 \u012fsitikinusi, jog \u0161iandien paauglys yra vieni\u0161as ir agresyvus. \u0160ios dvi specialist\u0117s — vienos i\u0161 penki\u0173 autori\u0173, kurios i\u0161leido knyg\u0105 „Nuo an\u010diuko iki gulb\u0117s“ ir j\u0105 pristat\u0117 \u0160iauliuose.
\n<\/strong>
\nSusitikime su paaugl\u0117mis psicholog\u0117 Edita \u010cekuolien\u0117 akcentavo, kad \u0161iuolaikin\u0117 paaugl\u0117 yra labiau agresyvesn\u0117, patiria didel\u0119 konkurencij\u0105 ne tik mokykloje. „\u0160iandien paaugl\u0117 yra kitokia, nei buvau a\u0161. Nors \u0161eimose dar iki \u0161iol apie lytin\u012f \u0161vietim\u0105 vengiama kalb\u0117ti. T\u0117vai tai palieka mokyklai, mokykla – t\u0117vams. \u0160i tema pirmiausia priimama emoci\u0161kai, toks m\u016bs\u0173 mentalitetas. Apie k\u0105 gali laisvai kalb\u0117ti ispanai, apie tai niekada laisvai nekalb\u0117s lietuviai“, – sak\u0117 psicholog\u0117. Psicholog\u0117s \u017eod\u017eiais, \u0161iuolaikiniai vyrai yra sutrik\u0119, nes neturi vyri\u0161kumo pavyzd\u017eio, negali sav\u0119s tinkamai realizuoti. Tai rodo padid\u0117j\u0119s sergamumas prostatos v\u0117\u017eiu. organizmas tarsi sako: „A\u0161 jau\u010diuosi ne vyras.“ Berniukai nebesilygiuoja \u012f t\u0117vus. „Jei mergait\u0117s mu\u0161asi, tai daro \u017eiauriau u\u017e berniukus. Moteris vis\u0105 laik\u0105 yra agresyvesn\u0117 u\u017e vyrus“, – sak\u0117 E. \u010cekuolien\u0117. Vaikai, paaugliai, besisvaiginantys kvai\u0161alais, g\u0117rimais, jau\u010diantys priklausomyb\u0119 kompiuteriams – \u0161io laikme\u010dio problema. „Dabar visuomen\u0117je prarastos vertyb\u0117s, o nauj\u0173 ne\u012fgyta. Kai po darbo pareina t\u0117vas ir pavarg\u0119s prie televizoriaus atsidaro alaus, prie jo prisijungia motina, t\u0105 mato j\u0173 vaikas. Jis tai supranta, kaip galimyb\u0119 atsipalaiduoti, o paaugliai gyvena \u012ftampoje, kei\u010diasi j\u0173 k\u016bnas, sunk\u0117ja bendravimas“, – sak\u0117 psicholog\u0117. T\u0117vams psicholog\u0117 pataria daugiau b\u016bti kartu su vaikais, imtis bendros veiklos. Kitu atveju, jei su paaugliu nesusikalbama, t\u0117vai jau\u010diasi blogai, auginantys blogus vaikus. „Nepasaky\u010diau, kad t\u0117vai dabar ma\u017eiau myl\u0117t\u0173 vaikus. \u0160eimos buvo pripratusios prie geresnio materialaus gyvenimo. Dabar tampa vis sunkiau i\u0161gyventi, o vartoti ir t\u0117vai, ir vaikai buvo priprat\u0119. Reikia naujesnio telefono ir dar ne vieno – \u010dia ir yra problema“, – sak\u0117 psicholog\u0117. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n– Kas skatina paauglius prad\u0117ti ankstyv\u0105 lytin\u012f gyvenim\u0105? – klaus\u0117me ginekolog\u0117s Vaivos Eringyt\u0117s, taip pat knygos „Nuo an\u010diuko iki gulb\u0117s“ vienos i\u0161 autori\u0173.
\n– \u0160iais visuotini\u0173 painiav\u0173 laikais ne visiems ai\u0161ku, kas yra paauglys ir kas yra ankstyvas lytinis gyvenimas. Laikausi Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos nuomon\u0117s, kad paauglyst\u0117 trunka iki 18 met\u0173.
\nAnkstyvi lytiniai santykiai gali b\u016bti atsitiktiniai pagal scenarij\u0173 „Taip atsitiko“ ir neatsitiktiniai. Juos skatina draugyst\u0117 su vyresniais vyrais, su narkomanais, jei patys t\u0117vai gimd\u0117, b\u016bdami paaugliai, neturtas, nedarbas, palankios aplinkyb\u0117s: alkoholis, narkotikai, paaugli\u0173 neprie\u017ei\u016bra pagal scenarij\u0173 „vienas namuose“, netinkama kompanija pagal scenarij\u0173 „visos taip daro“, tr\u016bkstant namuose nat\u016bralios \u0161eimos meil\u0117s. Da\u017enai dvejojan\u010dios ir svajojan\u010dios keturiolikmet\u0117s meil\u0117s reikalai jos mamai visi\u0161kai ner\u016bpi, nes mama, b\u016bdama i\u0161siskyrusi, r\u016bpinasi tik savo meil\u0117s reikalais. <\/p>\n
\n<\/strong>– Skirtingi tyr\u0117jai pateikia skirtingus duomenis. Lietuvoje nekaltyb\u0119 dauguma yra prarad\u0119 iki 27 met\u0173. Galiu sp\u0117ti, kad daugiau nei pusei \u0161iais laikais tai atsitinka iki 18 met\u0173. Mano, gydytojos, praktikoje susipainiojusi savo vaiki\u0161kuose jausmuose jauniausia buvo 11 met\u0173, o sulaukusi svajoni\u0173 jaunikio – 41-eri\u0173. <\/p>\n
\n<\/strong>– Saky\u010diau, kad taip gali b\u016bti d\u0117l nusilpusio visuomen\u0117s g\u0117dos ir drovumo jausmo, ypa\u010d jaunuomen\u0117s, d\u0117l ankstyvos seksualios paaugli\u0173 fantazijos, ne be \u017einiasklaidos pagalbos, d\u0117l nepakankamos pagarbos kitos lyties \u017emogui. G\u0117dos jausm\u0105, drovum\u0105 ir pagarb\u0105 prie\u0161ingai ly\u010diai mums i\u0161ugdo nuo ma\u017eum\u0117s, o v\u0117liau mes tuos jausmus ugdom\u0117s patys. <\/p>\n
\n<\/strong>– N\u0117\u0161tumas paauglyst\u0117je, abortas<\/a>, lyti\u0161kai plintan\u010dios ligos<\/a>, nelaimingi atsitikimai avarijose, gr\u012f\u017etant i\u0161 per ankstyv\u0173 vakar\u0117li\u0173. Nereikalingi seksualiniai i\u0161gyvenimai, bloga nuotaika, negal\u0117jimas pasijausti laimingam, negal\u0117jimas pajausti lytinio pasitenkinimo. Ankstyvi lytiniai santykiai b\u016bdingi visoms prostitut\u0117mis tapusioms merginoms. Tai prilygsta sunkiam patirtam seksualin\u0117s prievartos \u0161okui. Alkoholizmas<\/a>, narkomanija ir depresija<\/a> – potrauminio streso pasekm\u0117. Paaugl\u0117 su savo vaiku da\u017eniausiai papildo skurd\u0173j\u012f visuomen\u0117s sluoksn\u012f. <\/p>\n
\n<\/strong>– Pagal atliktus tyrimus paai\u0161k\u0117jo kad tik 46 procentai apklaust\u0173j\u0173 mano, kad vaikai informacij\u0105 apie lytin\u012f \u0161vietim\u0105 turi gauti i\u0161 t\u0117v\u0173. 39,2 procento respondent\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad vaik\u0173 lytinis \u0161vietimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pradedamas nuo 10–15 met\u0173, 30,7 procento mano, kad nuo 7–9 met\u0173. Visi t\u0117vai teis\u016bs, nes lyti\u0161kai \u0161viesti, o tiksliau – lyti\u0161kai vaikus ugdyti \u0161eimose reikia nuo 5 iki 17 met\u0173. Tai nepertraukiamas gerumo, dorumo, skaistumo, sant\u016brumo ir g\u0117dos jausm\u0173 ugdymo procesas. <\/p>\n
\n<\/strong>– Sovietme\u010diu Kauno medicinos universiteto darbuotojai nustat\u0117, kad kaimo vietov\u0117je paaugliai buvo ma\u017eiau seksual\u016bs negu mieste. Tai buvo ai\u0161kinama dideliu mergin\u0173 u\u017eimtumu \u016bkio darbuose. \u0160iandien a\u0161 taip teigti nei\u0161dr\u012fs\u010diau. \u0160iuo metu provincijoje gal yra ma\u017eesn\u0117s galimyb\u0117s moteriai lavintis, studijuoti, tod\u0117l merginos poruojasi anks\u010diau. \u012e\u017evelgiau visoms per anksti prad\u0117jusioms lytin\u012f gyvenim\u0105 bendr\u0105 bruo\u017e\u0105 – sustoja j\u0173 asmenybi\u0173 vystymasis. Per anksti i\u0161gyven\u0119 daugel\u012f \u017eemesni\u0173j\u0173 meil\u0117s form\u0173, niekaip negali suprasti, kas yra T\u0117vyn\u0117s meil\u0117.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[131],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11942","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-seksas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11942","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11942"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11942\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11942"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11942"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}