{"id":11945,"date":"2009-10-18T18:00:00","date_gmt":"2009-10-18T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-18T18:00:00","modified_gmt":"2009-10-18T18:00:00","slug":"hormonu-itaka-vystymuisi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/hormonu-itaka-vystymuisi\/11945\/","title":{"rendered":"Hormon\u0173 \u012ftaka vystymuisi"},"content":{"rendered":"

Diabetas „pajaun\u0117jo“?
\n<\/strong>
\nVaiko charakteris tapo itin bjaurus, j\u016bs\u0173 at\u017eala labai greitai auga arba klas\u0117je yra pats ma\u017eiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas arba atsisako valgyti, nors per od\u0105 galima kaulus skai\u010diuoti? T\u0117vai save ramina, kad tai d\u0117l pereinamojo am\u017eiaus, su laiku viskas susitvarkys. Ta\u010diau visi \u0161ie augimo ir elgesio ypatumai gali b\u016bti sukelti endokrinini\u0173 sutrikim\u0173. Kuo anks\u010diau vaik\u0105 nuvesite pas endokrinolog\u0105, kad jis atmest\u0173 ligos prielaid\u0105 arba skirt\u0173 reikiam\u0105 gydym\u0105, tuo bus geriau. \u0160iuolaikiniai vaikai yra \u017eemesnio \u016bgio, ta\u010diau stambesni, nes netinkamai maitinasi. Da\u017eniau serga ir yra labai jautrios nerv\u0173 sistemos. Tokias i\u0161vadas padar\u0117 specialistai pavasar\u012f Maskvoje vykusio forumo vaik\u0173 sveikatos klausimais metu. Neseniai atlikt\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai leido realiai \u012fvertinti vaik\u0173 sveikat\u0105. Gauti duomenys gerokai skyr\u0117si nuo oficialios statistikos. Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturient\u0173 galima laikyti sveikais. Per kelet\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 normaliai fizi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 vaik\u0173 suma\u017e\u0117jo 8,5 proc. Auga s\u0105lygi\u0161kai sveik\u0173 vaik\u0173 arba, pasak medik\u0173, sveik\u0173 ligoni\u0173 karta. Atsirado retardacijos terminas, apib\u016bdinantis sul\u0117t\u0117jus\u012f vaik\u0173 ir paaugli\u0173 fizin\u012f vystym\u0105si ir funkcini\u0173 sistem\u0173 formavim\u0105si. Per 15–20 met\u0173 itin padaug\u0117jo vaik\u0173 endokrinini\u0173 sutrikim\u0173. Vis\u0173 pirma, tai susij\u0119 su nutukimu. Antra, padaug\u0117jo sergan\u010di\u0173j\u0173 diabetu (tiek I laipsnio, tiek II laipsnio, nors jis seniau buvo laikomas pagyvenusi\u0173j\u0173 diabetu). II laipsnio diabetas „pajaun\u0117jo“ – dabar juo serga ir vaikai. \u017dinoma, tai susij\u0119 su ekologija, urbanizacija, t. y. miestieti\u0161ko gyvenimo padariniais. Ir, \u017einoma, su mityba. Vaikai \u0117m\u0117 daugiau valgyti, bet – ne visada tai, k\u0105 tur\u0117t\u0173. Da\u017enai net namie vaikai valgo greitai paruo\u0161iam\u0105 maist\u0105 ir geria sald\u017eius g\u0117rimus – ne tik gazuotus, bet ir kompotus, morsus. Be to, vaikai ma\u017eiau juda, o tai lemia funkcini\u0173 sutrikim\u0173 atsiradim\u0105. Ta\u010diau svarbiausias rizikos faktorius – paveldimumas. Tiesa, jei \u0161eimoje yra sergan\u010di\u0173j\u0173 diabetu, neb\u016btinai vaikas susirgs, ta\u010diau jis patenka \u012f rizikos grup\u0119. Vadinasi, j\u012f turi steb\u0117ti endokrinologas (2–3 kartus per metus patikrinti), turi b\u016bti kreipiamas d\u0117mesys \u012f mityb\u0105. Dabar labai padaug\u0117jo nutukusi\u0173 vaik\u0173 – j\u0173 nutukimas<\/a> I ir II laipsnio. D\u0117l blogos riebal\u0173 apykaitos sutrinka angliavandeni\u0173 apykaita, o tada susergama diabetu<\/a>.
\nNerim\u0105 keliantys po\u017eymiai. Vaikas, persirg\u0119s virusin\u0117mis infekcijomis, gripu ar vaiki\u0161komis ligomis, ilgai negali pasitaisyti. Da\u017enai junta tro\u0161kul\u012f ir geria pernelyg daug skys\u010di\u0173, da\u017enai ir gausiai \u0161lapinasi, b\u016bna ilgai vangus arba sudirg\u0119s. Tai galimi diabeto po\u017eymiai, tod\u0117l nedelsiant reikia patikrinti gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje. <\/p>\n

Tipi\u0161kos t\u0117v\u0173 klaidos
\n<\/strong>
\nPermaitinimas. Jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas apetitas, taip gali b\u016bti d\u0117l gastroenterologini\u0173 lig\u0173 arba per didelio jautrumo. Vadinasi, reikia j\u012f parodyti neurologui arba gastroenterologui. Nereikia prievarta versti valgyti ir i\u0161 valgymo daryti kankinam\u0173 isteri\u0161k\u0173 spektakli\u0173. Netaisyklinga mityba: nereikia leisti valgyti be saiko bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010di\u0173, sausaini\u0173, saldumyn\u0173. Racionas turi b\u016bti subalansuotas. Atsisakoma reguliariai tikrinti vaiko k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105. Naujagimi\u0173 maitinimas vis\u0105 par\u0105 be nakties pertraukos. Tipi\u0161ka mam\u0173 klaida – duoti k\u016bdikiui kr\u016bt\u012f kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda poreikis vis\u0105 laik\u0105 valgyti ir gerti. Riebal\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010dius formuojasi b\u016btent tuo vystymosi periodu – iki dvej\u0173 met\u0173. <\/p>\n

\u016agis ir am\u017eius
\n<\/strong>
\nKai vaikas \u016bgiu atsilieka nuo bendraam\u017ei\u0173, tai tampa tragedija ir jam pa\u010diam, ir t\u0117vams, itin skausmingai d\u0117l to i\u0161gyvena paaugliai. Nuo ko priklauso \u017emogaus \u016bgis? J\u012f lemia du pagrindiniai faktoriai – genai, t. y. paveldimumas, ir mityba ankstyvoje vaikyst\u0117je. Auk\u0161t\u0173 t\u0117v\u0173 ir vaikai paprastai b\u016bna auk\u0161tesni. Jei t\u0117vai didesnio nei vidutinio \u016bgio, o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lyg\u012f. Augim\u0105 gali stabdyti ir sunkios ligos. Nusilp\u0119s ma\u017eylis laikinai nukreipia energij\u0105, kuri tur\u0117jo b\u016bti skirta augti, \u012f sveikim\u0105. Didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi motinos sveikatos b\u016bkl\u0117 n\u0117\u0161tumo metu, taip pat individual\u016bs med\u017eiag\u0173 apykaitos procesai paties vaiko organizme. Didel\u0119 \u012ftak\u0105 augimui turi vidaus sekrecijos liauk\u0173 veikla – skydliauk\u0117s ir lytinio hormono testosterono. Jei \u0161io hormono gaminama per daug, kaul\u0173 augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o v\u0117liau jis slopina augimo zonas ir stabdo augim\u0105. Tai galima steb\u0117ti jaunuoli\u0173 lytin\u0117s brandos metu, kai pagreit\u0117j\u0119s augimas jiems vyri\u0161k\u0117jant (16 – 18 met\u0173) sustoja. <\/p>\n

Normos ir nukrypimai
\n<\/strong>
\nAugimo tempus labai svarbu steb\u0117ti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutini\u0161kai paauga 25–30 cm, antraisiais – iki 12 cm, o tre\u010diaisiais – 6 cm. Tada greit\u0105 augim\u0105 kei\u010dia tolygus, kasmet paaugama po 4–8 cm. Pubertatinio periodo prad\u017eioje vaik\u0173 augimas v\u0117l daro \u0161uol\u012f. \u0160\u012f greit\u0105 augim\u0105 lemia lytini\u0173 hormon\u0173 poveikis. Mergait\u0117ms toks periodas prasideda 10–12 metais, kai vidutini\u0161kai per metus paauga po 8 cm. Berniukai 12–14 metais paauga vidutini\u0161kai po 10 cm per metus, galimi 1–1,5 met\u0173 nukrypimai. <\/p>\n

Lytinio brendimo laiku pastebimai kei\u010diasi jaunuoli\u0173 \u016bgis ir svoris. Per palyginti neilg\u0105 laikotarp\u012f \u016bgis gali padid\u0117ti 20-ia procent\u0173, o svoris – net 50-ia procent\u0173. Mergait\u0117ms augimo \u0161uolis pasirei\u0161kia 10,5 met\u0173, intensyviausias b\u016bna 12,5 met\u0173. O auga jos iki 17–19 met\u0173. Berniukai lytinio brendimo prad\u017eioje atsilieka nuo mergai\u010di\u0173, o vidutini\u0161kai 14,5 met\u0173 ima intensyviai jas vytis, jie auga iki 19–20 met\u0173. Nerim\u0105 keliantys simptomai. Svorio ir \u016bgio rodikliai gali varijuoti – tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individuali\u0173 ypatybi\u0173, tad jaudintis reik\u0117t\u0173 turint omeny ne kok\u012f nors vien\u0105 skai\u010di\u0173, o d\u0117l to, jei vaikas visapusi\u0161kai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraam\u017ei\u0173. Daug \u012ftakos turi genai, ta\u010diau kai k\u0105 lemti gali tam tikros i\u0161orin\u0117s prie\u017eastys. Paaugliai gali savo fizine ir lytine branda atsilikti 1–2 metais nuo savo intensyviai sportuojan\u010di\u0173 bendraam\u017ei\u0173, u\u017esiiman\u010di\u0173 gimnastika, kov\u0173 menais. L\u0117tin\u0117s ligos, pvz., gastritas<\/a>, gastroduodernitas, kuriomis sergant paauglyst\u0117je beveik neb\u016bna joki\u0173 po\u017eymi\u0173, gali tur\u0117ti daug reik\u0161m\u0117s sul\u0117t\u0117jusiam augimui. \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos, tokios kaip arterin\u0117 hipertonija, reumatizmas, \u0161irdies ydos, kai kurios plau\u010di\u0173 ligos, taip pat l\u0117tina augim\u0105. Na ir, \u017einoma, endokrinin\u0117s ligos, kuri\u0173 pirmieji po\u017eymiai kartais atsiranda ankstyvame am\u017eiuje, kartais – tik paauglyst\u0117je, lemia l\u0117tesn\u012f fizin\u012f vaiko vystym\u0105si ir pirmiausia ma\u017e\u0105 \u016bg\u012f. Labai svarbu laiku pasteb\u0117ti, kad vaiko \u016bgis neatitinka norm\u0173, ir kreiptis \u012f specialistus – pediatr\u0105 ir endokrinolog\u0105. B\u016btina patikrinti kaul\u0173 am\u017ei\u0173 – kaip jis atitinka vaiko metus – ir augimo zonas. Tam daromos pir\u0161t\u0173 ir rie\u0161\u0173 s\u0105nari\u0173 rentgeno nuotraukos. Nuotraukose ai\u0161kiai matyti augimo zonos. Jei \u0161ios zonos u\u017eako 14–15 met\u0173, vadinasi, vaikas daugiau neaugs, tai blogas \u017eenklas. <\/p>\n

Skydliauk\u0117
\n<\/strong>
\nPer pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius pastebima, kad itin daug\u0117ja skydliauk\u0117s ligomis sergan\u010di\u0173 vaik\u0173. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji vieta. Jei vietov\u0117je tr\u016bksta jodo, jo tr\u016bkum\u0105 reikia kompensuoti jodo preparatais – jodomarinu, kalio jodidu ir kt. Tam tikra prasme fizinio aktyvumo tr\u016bkumas ir per ilgas s\u0117d\u0117jimas prie kompiuterio gali i\u0161provokuoti skydliauk\u0117s ligas, tokias kaip autoimuninis tiroditas – skydliauk\u0117s hormono tr\u016bkumas, d\u0117l kurio atsiranda ir kit\u0173 funkcini\u0173 sutrikim\u0173. Jei po tyrimo paai\u0161k\u0117s, kad skydliauk\u0117 padid\u0117jusi, ta\u010diau hormon\u0173 lygis normalus, tada pakanka jodo preparat\u0173. Jei hormon\u0173 lygis padid\u0117j\u0119s arba suma\u017e\u0117j\u0119s, reikia gydyti hormon\u0173 preparatais. Paplitusios nuomon\u0117s, kad hormonai, kuriuos n\u0117\u0161tumo metu vartojo mama, turi \u012ftakos vaik\u0173 endokrinin\u0117s sistemos sutrikimams atsirasti, gydytojai nepatvirtina. Kaip \u017einoma, hormonai skiriami moterims, turin\u010dioms reprodukcin\u0117s sistemos problem\u0173 – negalin\u010dioms i\u0161ne\u0161ioti k\u016bdikio ir kitais atvejais. Toks gydymo kursas gydytojui pri\u017ei\u016brint prakti\u0161kai niekada neturi \u012ftakos vaiko sveikatai. Tiksliai paskirta hormoninio preparato doz\u0117 padeda i\u0161saugoti n\u0117\u0161tum\u0105. Hipotireoz\u0117<\/a> gali b\u016bti \u012fgimta – tai paveldima liga, kai vaikas jau gimsta tur\u0117damas „blog\u0105“ skydliauk\u0119. Svarbu naujagimiams nustatyti \u0161i\u0105 lig\u0105, nes anksti prad\u0117jus gydyti galima i\u0161vengti vystymosi atsilikimo. Sergantieji hipotireoze gydytis turi vis\u0105 gyvenim\u0105. Geriausia profilaktika nustatyti vaik\u0173 endokrinin\u0117s sistemos pa\u017eeidimus – n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 tyrimai esant ankstyvai n\u0117\u0161tumo stadijai, kai formuojasi nerv\u0173 sistema ir skydliauk\u0117. <\/p>\n

Nerim\u0105 keliantys simptomai
\n<\/strong>
\nSul\u0117t\u0117j\u0119s augimas. Svorio sutrikimai – ir jo deficitas, ir antsvoris. Jei vaikas nutuk\u0119s, tai liudija, kad sutrikusi med\u017eiag\u0173 apykaita. Kai tr\u016bksta skydliauk\u0117s hormon\u0173, vaikai b\u016bna sugleb\u0119, silpni – jie greitai pavargsta, palyginti su bendraam\u017eiais, jiems sunku keltis rytais. Jei skydliauk\u0117 dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas, padid\u0117j\u0119s jautrumas, ypa\u010d mergai\u010di\u0173. Jos tampa verksmingos, net agresyvios, gali atsirasti rank\u0173 drebulys, padid\u0117ti aki\u0173 obuoliai, kraujosp\u016bd\u017eio skirtumai – suma\u017e\u0117j\u0119s diastolinis ir padid\u0117j\u0119s sistolinis, plona, net sausa oda. Patyr\u0119s gydytojas sutrikim\u0105 gali diagnozuoti jau pagal tai, kaip vaikas \u012feina \u012f jo kabinet\u0105: tai matyti i\u0161 jo plastikos, hiperaktyvaus elgesio manieros, bruzdesio. <\/p>\n

Lyties klausimai
\n<\/strong>
\nLytin\u0119 brand\u0105 daugiausia lemia paveldimumas, ta\u010diau turi \u012ftakos ne tik genetiniai ypatumai, bet ir tautyb\u0117, ras\u0117 – pietie\u010di\u0173 arba \u0161iaurie\u010di\u0173 vaikai br\u0119sta anks\u010diau. Normos arba nukrypimo po\u017eymiu gali b\u016bti antrini\u0173 lytini\u0173 po\u017eymi\u0173 seka: mergait\u0117ms i\u0161 prad\u017ei\u0173 turi vystytiskr\u016btys, paskui imti augti gaktos plaukai, v\u0117liau atsirasti m\u0117nesin\u0117s. Jei viskas vyksta ne tokia seka, tai dar ne ligos po\u017eymis, bet su endokrinologu pasikonsultuoti der\u0117t\u0173. Jei mergait\u0117ms ant rank\u0173, koj\u0173, nugaros ima augti plaukai, atlikus specialius tyrimus reikia atsikratyti endrogen\u0173 pertekliaus. Jei j\u0173 tr\u016bksta, galima kalb\u0117ti apie antinks\u010di\u0173 patologij\u0105. Jei hormon\u0173 lygis normalus, tai gali b\u016bti sandaros ypatumai. Normaliai vystantis 8–9 met\u0173 mergait\u0117ms atsiranda pirmieji brandos po\u017eymiai – speneli\u0173 laukeliai i\u0161kyla, kei\u010dia spalv\u0105 ir form\u0105. 10 – 12 met\u0173 mergait\u0117ms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosikr\u016btys. Pirmosios m\u0117nesin\u0117s tur\u0117t\u0173 atsirasti 12–14 met\u0173, ta\u010diau \u012fmanomi svyravimai nuo 10 iki 16 met\u0173. Normali lytin\u0117 berniuk\u0173 branda vyksta 9–14 metais. Pirmieji po\u017eymiai: padid\u0117ja s\u0117klid\u0117s, v\u0117liau – atsiranda gaktos plaukai, paskui organai baigia visi\u0161kai br\u0119sti. Tokio am\u017eiaus berniukams kartais pastebimas kr\u016bt\u0173 liauk\u0173 pabrinkimas, taip b\u016bna d\u0117l prolaktino pertekliaus, gydyti nereikia. Tai fiziologinis rei\u0161kinys, vadinamoji genikomastija. J\u0105 gali lemti nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas<\/a>. <\/p>\n

Nerim\u0105 keliantys po\u017eymiai
\n<\/strong>
\nMergai\u010di\u0173 gaktos plaukuotumas nesant kit\u0173 antrini\u0173 lytini\u0173 po\u017eymi\u0173 gali atsirasti d\u0117l antinks\u010di\u0173 veiklos sutrikimo, auglio. Reik\u0117t\u0173 nedelsiant kreiptis \u012f endokrinolog\u0105. Ma\u017eesnis nei bendraam\u017ei\u0173 \u016bgis. Reikia atlikti tyrim\u0105 ir nustatyti, ar kaul\u0173 am\u017eius atitinka biologin\u012f am\u017ei\u0173. Nutukimas<\/a> berniukams gali lemti genitalij\u0173 vystymosi patologij\u0105. Endokrininis nukrypimas kriptorchizmas, kai viena arba abi s\u0117klid\u0117s laiku nenusileid\u017eia \u012f ma\u0161nel\u0119, o lieka pilvo ertm\u0117je.
\nNesivysto genitalijos – jei 13 met\u0173 berniukui pa\u017eastyse ir ant gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaiki\u0161ki, reikia endokrinologo steb\u0117jimo. Abiej\u0173 ly\u010di\u0173 vaikams gali b\u016bti prie\u0161laikin\u0117 lytin\u0117 branda. Tai turi kelti nerim\u0105, jei berniukams iki 9 met\u0173 arba mergait\u0117ms iki 8 met\u0173 atsiranda antriniai lytiniai po\u017eymiai. 
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vaiko charakteris tapo itin bjaurus, j\u016bs\u0173 at\u017eala labai greitai auga arba klas\u0117je yra pats ma\u017eiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas arba atsisako valgyti, nors per od\u0105 galima kaulus skai\u010diuoti? T\u0117vai save ramina, kad tai d\u0117l pereinamojo am\u017eiaus, su laiku viskas susitvarkys. Ta\u010diau visi \u0161ie augimo ir elgesio ypatumai gali b\u016bti sukelti endokrinini\u0173 sutrikim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[400,1479,157,1168,173,1982,1041],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11945","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diabetas","tag-menesines","tag-nutukimas","tag-paveldimumas","tag-plaukai","tag-seklides","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11945","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11945"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11945\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11945"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11945"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11945"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11945"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11945"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}