{"id":11955,"date":"2009-11-21T20:00:00","date_gmt":"2009-11-21T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-11-21T20:00:00","modified_gmt":"2009-11-21T20:00:00","slug":"slapimtakiu-akmenlige-medikamentinis-ir-chirurginis-gydymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/slapimtakiu-akmenlige-medikamentinis-ir-chirurginis-gydymas\/11955\/","title":{"rendered":"\u0160lapimtaki\u0173 akmenlig\u0117. Medikamentinis ir chirurginis gydymas"},"content":{"rendered":"

\u012eVADAS<\/font><\/span><\/h2>\n

\u0160lapimo tak\u0173 akmenlig\u0117 <\/a>yra da\u017ena liga. Ja serga apie 3–5 proc. \u017emoni\u0173. Tikimyb\u0117 susirgti \u0161ia liga per gyvenim\u0105 siekia apie 12 proc. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117ms, kurie kreipiasi \u012f gydytoj\u0105 d\u0117l inkst\u0173 diegli\u0173, nustatomas ma\u017eesnis kaip 5 mm \u0161lapimtaki\u0173 akmuo. \u0160io akmens vieta \u012fprastai b\u016bna apatinis \u0161lapimtakio tre\u010ddalis. Tokiais atvejais akmenys pasi\u0161alina savaime (1–7), ta\u010diau sukelia pasirei\u0161kian\u010dius simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Inkst\u0173 ir distalin\u0117s \u0161lapimtaki\u0173 dalies akmenligei gydyti da\u017eniausiai naudojama distancin\u0117 (ekstrakorporin\u0117) sm\u016bgini\u0173 bang\u0173 litotripsija (angl. ESWL – extracorporeal shock wave lithotripsy<\/i>). ESWL <\/i>1982 m. pirmasis klinikin\u0117je praktikoje \u012fdieg\u0117 Ch. Chaussy <\/i>(8). Ta\u010diau ESWL rezultatai gydant distalin\u0117s \u0161lapimtakio dalies akmenis prastesni nei ureteroskopin\u0117s litotripsijos; tobul\u0117jant kietiesiems ureteroskopams, uretroskopija tapo pirmojo pasirinkimo gydymo metodu \u0161ios lokalizacijos akmenims gydyti (1). Ureteroskopin\u0117s litotripsijos indikacij\u0173 dar padaug\u0117jo atsiradus smulkesniems pusiau lankstiems bei lankstiems ureteroskopams.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Didel\u0117 dalis smulki\u0173 \u0161lapimtaki\u0173 akmen\u0173 pasi\u0161alina savaime. Ta\u010diau esant dalinei \u0161lapimtakio obstrukcijai nerekomenduojama laukti ilgiau kaip 6 savaites. Taip pat ilgai laukti nereik\u0117t\u0173 i\u0161liekant skausmui ar atsiradus infekcijai. \u0160iuo metu taip pat nema\u017eai kalbama apie medikamentin\u012f gydym\u0105 alfa adrenoblokatoriais (pvz., flosin<\/a>\/9848″>Flosin<\/a><\/i>), kurie gali pagreitinti savaimin\u012f \u0161lapimtaki\u0173 akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160LAPIMTAKI\u0172 AKMENLIG\u0116S KLINIKINIAI SIMPTOMAI<\/font><\/span><\/h2>\n

Klini\u0161kai inkst\u0173 akmenlig\u0117<\/a> da\u017eniausiai pasirei\u0161kia \u016bmiu inkst\u0173 dieglio priepuoliu. Nedideli inkst\u0173 akmenys, kuriems pavyksta patekti \u012f \u0161lapimtak\u012f, da\u017eniausiai u\u017estringa trijose siauresn\u0117se \u0161lapimtakio vietose: ties \u0161lapimtakio per\u0117jimu \u012f ma\u017e\u0105j\u012f duben\u012f, ties \u0161lapimtakio susikry\u017eiavimu su klubin\u0117mis kraujagysl\u0117mis ar ties patekimu \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119. Inksto dieglius sukelia \u0161lapimo tak\u0173 obstrukcija. Skausmo vieta ir stiprumas \u012fvairiems pacientams skiriasi. Tai priklauso nuo akmens lokalizacijos, dyd\u017eio, obstrukcijos laipsnio bei \u017emogaus anatomijos. Skausmo stiprumas tiesiogiai nuo akmens dyd\u017eio nepriklauso.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Smulk\u016bs \u0161lapimtakio akmenys gali sukelti labai stipr\u0173 skausm\u0105, o dideli koraliniai inkst\u0173 akmenys gali pasireik\u0161ti maudimu, buku skausmu ar nemaloniais poj\u016b\u010diais juosmenyje. Skausmas da\u017eniausiai atsiranda staiga, ligon\u012f gali pa\u017eadinti i\u0161 miego. Ligoniai, kitaip nei esant peritonitui, nestygsta vietoje. Pagal skausmo lokalizacij\u0105 bei pob\u016bd\u012f i\u0161skiriamos kelios \u0161lapimo tak\u0173 obstrukcijos sritys:<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Inksto taurel\u0117<\/span><\/b>. Taurel\u0117je esantys akmenys gali sukelti nepastovi\u0105 obstrukcij\u0105. \u0160iais atvejais da\u017eniausiai b\u016bdingas gilus, bukas \u012fvairaus intensyvumo juosmens skausmas<\/a>. Jis gali sustipr\u0117ti pavartojus daugiau skys\u010di\u0173. Tokie akmenys da\u017enai yra daugybiniai ir smulk\u016bs, jie link\u0119 spontani\u0161kai pasi\u0161alinti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Inksto geldel\u0117<\/span><\/b>. Didesni kaip 1 cm akmenys geldel\u0117je neretai u\u017ekem\u0161a jungt\u012f su \u0161lapimtakiu (pieloureterin\u0119) ir sukelia intensyv\u0173 juosmens skausm\u0105 \u017eemiau 12 \u0161onkaulio, lateraliau m. sacrospinalis. <\/i>Skausmas da\u017enai b\u016bna \u016bminis, pastovus ir plisti \u012f tos pa\u010dios pus\u0117s \u0161on\u0105 bei vir\u0161utin\u012f pilvo kvadrant\u0105. \u0160\u012f skausm\u0105 de\u0161in\u0117je reik\u0117t\u0173 skirti nuo kepen\u0173 dieglio bei \u016bminio cholecistito, o kair\u0117je – nuo gastrito, \u016bminio pankreatito bei opalig\u0117s. Tai ypa\u010d svarbu, jeigu pacientui pasirei\u0161kia pykinimas ir v\u0117mimas. Stamb\u016bs koraliniai geldel\u0117s akmenys neb\u016btinai sukelia inksto obstrukcij\u0105, taigi jiems intensyv\u016bs skausmai da\u017eniausiai neb\u016bdingi.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Vir\u0161utin\u0117 ir vidurin\u0117 \u0161lapimtakio dalys. <\/span><\/b>\u0160lapimtakio vir\u0161utin\u0117s ir vidurin\u0117s dalies akmenys sukelia intensyv\u0173 \u016bmin\u012f juosmens ir \u0161ono skausm\u0105. Jeigu akmuo juda \u017eemyn ir sukelia nepastovi\u0105 obstrukcij\u0105, skausmas gali b\u016bti stipresnis bei protarpinio pob\u016bd\u017eio. Jei akmuo \u012fstringa, skausmas gali susilpn\u0117ti, tai ypa\u010d b\u016bdinga dalinei obstrukcijai. \u0160lapimtaki\u0173 akmenlig\u0117s sukeliamas skausmas da\u017enai plinta \u012f atitinkamas odos sritis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vir\u0161utin\u0117s dalies akmen\u0173 sukeltas skausmas plinta \u012f juosmen\u012f ir \u0161on\u0105, o vidurin\u0117s dalies – \u017eemyn ir \u012f priek\u012f, kirk\u0161nies link. De\u0161in\u0117s pus\u0117s skausm\u0105 reik\u0117t\u0173 skirti nuo \u016bminio apendicito, o kair\u0117s – nuo \u016bminio divertikulito.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Distalin\u0117 \u0161lapimtakio dalis. <\/span><\/b>Apatin\u0117s \u0161lapimtakio dalies akmenys sukelia \u012f tarpviet\u0119 bei kap\u0161el\u012f (vyrams) ar did\u017ei\u0105sias lytines l\u016bpas (moterims) plintant\u012f skausm\u0105. Intramuralin\u0117je \u0161lapimtakio dalyje esantys akmenys gali sukelti \u012f \u016bmin\u012f cistit\u0105, uretrit\u0105 ar prostatit\u0105 pana\u0161ius simptomus. \u0160iais atvejais b\u016bdingas skausmas pilvo apa\u010dioje, da\u017enas bei skausmingas \u0161lapinimasis, skubos simptomai bei makrohematurija.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Sergantiems \u0161lapimtaki\u0173 akmenlige da\u017enai pasirei\u0161kia makrohematurija, o bendrame \u0161lapimo tyrime galima rasti kristal\u0173, tik esant visi\u0161kai \u0161lapimtakio obstrukcijai apie 10 proc. atvej\u0173 \u0161lapime kraujo l\u0105steli\u0173 nenustatoma. Magnio amonio fosfato bei kalcio fosfato akmenys susij\u0119 su \u0161lapimo tak\u0173 infekcija. \u0160iais atvejais \u0161lapimo pH da\u017enai b\u016bna >6,6.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kar\u0161\u010diavimas esant inkst\u0173 diegliams yra pavojingas simptomas. Apie seps\u012f reik\u0117t\u0173 pagalvoti, jeigu kar\u0161\u010diuojan\u010diam ligoniui yra tachikardija, krinta kraujosp\u016bdis, pasirei\u0161kia periferin\u0117 vazodilatacija. Jeigu tokiam ligoniui nustatoma hidronefroz\u0117, b\u016btina skubi inksto dekompresija atliekant perkutanin\u0119 nefrostomij\u0105 ar \u0161lapimtakio stentavim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

INKST\u0172 DIEGLIO GYDYMAS <\/font><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Inkst\u0173 dieglio atveju labai svarbu kuo grei\u010diau suma\u017einti skausm\u0105. Tyrimai rodo, kad nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo veiksmingai suma\u017eina \u0161iuos skausmus (9–13). Remiantis Europos<\/o:p><\/span><\/p>\n

urolog\u0173 asociacijos (EUA) rekomendacijomis, jei yra galimyb\u0117, pirmiausia rekomenduojama skirti diklofenako. Skausmams i\u0161liekant, galima skirti ir kit\u0173 vaist\u0173. Opioidai padidina v\u0117mimo rizik\u0105, d\u0117l to j\u0173 rekomenduojama skirti tik kartu su atropinu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Paskatinti \u0161lapimtakio akmens pasi\u0161alinim\u0105 galima alfa adrenoblokatoriais, kurie suma\u017eina \u0161lapimtaki\u0173 bazin\u012f tonus\u0105, peristaltik\u0105 ir padidina \u0161lapimtakio spind\u012f.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pacientui b\u016btina patarti \u0161lapintis \u012f ind\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima lengviau pasteb\u0117ti, jei akmuo pasi\u0161alins.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Savaiminis \u0161lapimtakio akmen\u0173 pasi\u0161alinimas ir gydymas vaistais<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Daugelis \u0161lapimtaki\u0173 akmen\u0173 pasi\u0161alina savaime – iki 80 proc., kuri\u0173 dydis ne daugiau kaip 4 mm. Didesni \u0161lapimtakio akmenys pasi\u0161alina re\u010diau (9–12). 6–10 mm akmenys savaime pasi\u0161alina nuo 10 iki 53 proc. atvej\u0173. Remiantis 2009 m. EAU rekomendacijose pateiktos metaanaliz\u0117s duomenimis, 5 mm dyd\u017eio ir ma\u017eesni akmenys savaime pasi\u0161alina apie 68 proc. atvej\u0173 (95 proc. PI 46– 85 proc.), o 6–10 mm dyd\u017eio – 47 proc. atvej\u0173 (95 proc. PI 36–59 proc.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Ar akmuo pasi\u0161alins savaime, priklauso ir nuo jo lokalizacijos. Kuo akmuo \u0161lapimtakiu nukeliav\u0119s toliau, tuo didesn\u0117 jo savaiminio pasi\u0161alinimo tikimyb\u0117. Bendras savaiminio akmen\u0173 pasi\u0161alinimo da\u017enis i\u0161 proksimalin\u0117s \u0161lapimtakio dalies yra apie 25 proc., i\u0161 vidurin\u0117s dalies – 45 proc., i\u0161 distalin\u0117s – 70 proc.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugiau mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 i\u0161 medikamentinio \u0161lapimtaki\u0173 akmenlig\u0117s gydymo yra tik apie kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 nifedipin\u0105 ir alfa adrenoblokatorius. Trumpai ap\u017evelgsime kelis tyrimus, kuriuose nagrin\u0117tas tamsulozino (pvz., flosin<\/a>\/9848″>flosin<\/a>\/9848″>flosin<\/a>\/9848″>Flosin<\/a><\/i>)<\/a> veiksmingumas gerinant spontanin\u012f \u0161lapimtaki\u0173 akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Viename tyrime, kuriame dalyvavo 90 pacient\u0173, buvo i\u0161skirtos dvi grup\u0117s (14). Pirmosios pacientai 4 savaites buvo gydomi dikofenaku po 100 mg\/d., antros papildomai vartojo tamsulozino po 0,4 mg kart\u0105 per dien\u0105. Pirmoje grup\u0117je akmenys savaime pasi\u0161alino 51,1 proc. atvej\u0173, o vartojusi\u0173 tamsulozino – 88,9 proc. atvej\u0173. Tamsulozino vartojusi\u0173 grup\u0117je skausmo priepuoli\u0173 skai\u010dius taip pat buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingai ma\u017eesnis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Kitame pana\u0161aus dizaino tyrime Italijoje, kuriame dalyvavo 96 pacientai, tamsulozino vartojusi\u0173 grup\u0117je distalin\u0117s \u0161lapimtakio dalies akmenys pasi\u0161alino iki 90 proc. atvej\u0173, o \u012fprastin\u012f gydym\u0105 analgetikais gavusi\u0173 grup\u0117je – 58,7 proc. atvej\u0173 (p=0,01) (15). Be to, tamsulozin\u0105 vartojusi\u0173 grup\u0117je analgetikai naudoti re\u010diau.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taip pat \u0161ios grup\u0117s pacientai tyrimo metu buvo re\u010diau hospitalizuojami d\u0117l inkst\u0173 dieglio. EAU rekomendacijose pateiktoje atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 kontroliuojam\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117je teigiama, kad alfa adrenoblokatoriai, palyginti su kontroline grupe, 29 proc. (95 proc. PI 20–37 proc.) da\u017eniau ir statisti\u0161kai reik\u0161mingai pagerina spontanin\u012f \u0161lapimtakio akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105. O kalcio kanal\u0173 blokatoriaus nifedipino teigiamas poveikis buvo 9 proc. didesnis nei kontrolin\u0117je grup\u0117je ir nustatytas skirtumas tarp kontrolin\u0117s ir gydomosios grupi\u0173 nebuvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas (95 proc. PI nuo –7 iki 25 proc.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Sistemin\u0117 ap\u017evalga, kurioje apibendrinti 16 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai (1235 pacient\u0173), parod\u0117, kad alfa adrenoblokatoriai kartu su \u012fprastiniu medikamentiniu gydymu 59 proc. pagerina \u0161lapimtakio distalin\u0117s dalies akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105 (SR (santykin\u0117 rizika) 1,59; PI 1,44–1,75) (16). Norint pagydyti vien\u0105 pacient\u0105, remiantis statistiniais skai\u010diavimais, reik\u0117t\u0173 gydyti bent 3,3 paciento (95 proc. PI 2,1–4,5). Nepageidaujamas poveikis ap\u017evalgoje \u012ftrauktuose tyrimuose u\u017efiksuotas 4 proc. pacient\u0173. Lengvas nepageidaujamas poveikis buvo: pykinimas (n=6), galvos skausmas (n=4), pykinimas ar v\u0117mimas (n=2) ir silpnumas (n=2).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Aktyvus \u0161lapimtakio akmen\u0173 \u0161alinimas<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Remiantis EAU rekomendacijomis aktyviai \u0161lapimtaki\u0173 akmenis \u0161alinti patariama, kai jie didesni nei 6–7 mm. Tyrimai rodo, kad simptom\u0173 nesukeliantys inkst\u0173 akmenys galiausiai vis d\u0117lto pasirei\u0161kia klini\u0161kai (13). Toki\u0173 akmen\u0173 savaiminio pasi\u0161alinimo tikimyb\u0117 n\u0117ra didel\u0117. Aktyvaus akmen\u0173 \u0161alinimo indikacijos pateiktos 1 lentel\u0117je <\/i>(9–13).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pagrindiniai \u0161lapimtaki\u0173 akmenlig\u0117s aktyvaus gydymo metodai yra ESWL ir ureteroskopija. Remiantis EUA rekomendacijose pateiktos metaanaliz\u0117s duomenimis (n=8670), distalin\u0117je \u0161lapimtakio dalyje esan\u010di\u0173 akmen\u0173 s\u0117kmingo pa\u0161alinimo da\u017enis yra vienodas tiek naudojant ESWL, tiek taikant uretroskopij\u0105. Ta\u010diau ma\u017eesniems kaip 10 mm skersmens akmenims (n=523) ureteroskopija yra prana\u0161esnis gydymo metodas u\u017e ESWL. Visiems distalin\u0117s \u0161lapimtakio dalies akmenims ureteroskopija yra veiksmingesn\u0117 u\u017e ESWL, nepaisant akmens dyd\u017eio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS <\/span><\/strong><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Apibendrinant galima pasakyti, kad \u0161lapimtaki\u0173 akmenlig\u0117 da\u017eniausiai pasirei\u0161kia intensyviu skausmu – inkst\u0173 diegliu. Pagal j\u012f neretai galima \u012ftarti akmens lokalizacij\u0105 \u0161lapimtakyje. Jeigu gydant analgetikais skausmas rimsta, ligon\u012f apie 4–6 savaites galima gydyti konservatyviai. Tyrimais \u012frodyta, kad vartojant alfa adrenoblokatorius, pavyzd\u017eiui, tamsulozin\u0105 (flosin<\/a>\/9848″>flosin<\/a>\/9848″>Flosin<\/a> <\/i>ir pan.), \u0161lapimtakio akmenys savaime pasi\u0161alina da\u017eniau nei gydant analgetikais ar negydant. <\/o:p><\/span><\/p>\n

Esant didesniam \u0161lapimtaki\u0173 akmeniui, \u0161lapimo tak\u0173 infekcijai, urosepsio ar pionefroz\u0117s rizikai, vienintelio inksto arba abiej\u0173 inkst\u0173 obstrukcijai b\u016btinas aktyvus gydymas ir \u0161lapimo nutek\u0117jimo atk\u016brimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Albertas \u010cEKAUSKAS<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalo “Internistas” priedas “Urologija”<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160lapimo tak\u0173 akmenlig\u0117 <\/a>yra da\u017ena liga. Ja serga apie 3–5 proc. \u017emoni\u0173. Tikimyb\u0117 susirgti \u0161ia liga per gyvenim\u0105 siekia apie 12 proc. Da\u017eniausiai \u017emon\u0117ms, kurie kreipiasi \u012f gydytoj\u0105 d\u0117l inkst\u0173 diegli\u0173, nustatomas ma\u017eesnis kaip 5 mm \u0161lapimtaki\u0173 akmuo. \u0160io akmens vieta \u012fprastai b\u016bna apatinis \u0161lapimtakio tre\u010ddalis. Tokiais atvejais akmenys pasi\u0161alina savaime (1–7), ta\u010diau sukelia pasirei\u0161kian\u010dius simptomus.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1515,1080,1244,2132,53,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11955","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-inkstu-akmenys","tag-metaanalizes","tag-nepageidaujamas-poveikis","tag-pasisalinimo-tikimybe","tag-pykinimas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11955","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11955"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11955\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11955"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11955"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11955"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11955"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11955"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}