{"id":11972,"date":"2009-10-23T18:00:00","date_gmt":"2009-10-23T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-23T18:00:00","modified_gmt":"2009-10-23T18:00:00","slug":"issetine-skleroze-diagnostika-ir-formos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/issetine-skleroze-diagnostika-ir-formos\/11972\/","title":{"rendered":"I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117: diagnostika ir formos"},"content":{"rendered":"

Pra\u0117jusiame \u201eSveiko \u017emogaus\u201c numeryje Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos ir i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s <\/a>centro gydytoja neurolog\u0117 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s kabineto vadov\u0117 RASA KIZLAITIEN\u0116 pasakojo apie skleroz\u0119 sukelian\u010dias prie\u017eastis ir ligos simptomus. \u0160iame numeryje t\u0119sdami pokalb\u012f su gydytoja apie lig\u0105 papasakosime apie i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s diagnostik\u0105 ir formas.<\/p>\n

Diagnostika \u2013 sud\u0117tinga<\/span>
<\/strong>
\nDiagnozuojant lig\u0105, svarb\u016bs yra tam tikri simptomai ir smegen\u0173 vaizdiniai tyrimai. N\u0117ra joki\u0173 test\u0173, kuriais galima b\u016bt\u0173 pasakyti \u201eatsakymas teigiamas\u201c arba \u201eatsakymas neigiamas\u201c. N\u0117 vienas i\u0161 tyrim\u0173, padedan\u010di\u0173 gydytojams diagnozuoti i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119, n\u0117ra 100 proc. patikimas.
\nBuvo taikomi \u012fvairiausi metodai, kuriais galima pad\u0117ti gydytojams kuo anks\u010diau diagnozuoti \u0161i\u0105 lig\u0105. Ta\u010diau tam, kad b\u016bt\u0173 patvirtinta diagnoz\u0117, reikalingi tam tikri kriterijai. 2001 metais \u012fdiegti nauji kriterijai, leid\u017eiantys diagnozuoti lig\u0105 kuo anks\u010diau. Tai vadinamieji \u201eMcDonald kriterijai\u201c, kurie yra paremti klinikiniais ir MRT radiniais. Moderni MRT technika ir \u0161ie naujieji kriterijai medicinos profesionalams padeda anks\u010diau atskirti i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119 nuo kit\u0173 lig\u0173, kurioms b\u016bdingi pana\u0161\u016bs simptomai. D\u0117l pager\u0117jusios diagnostin\u0117s technikos esant dar ankstyvai \u0161ios ligos stadijai, gydytojai gali prad\u0117ti gydyti i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119.
\nTirdami pacient\u0105, gydytojai ie\u0161ko kuo daugiau duomen\u0173, patvirtinan\u010di\u0173 lig\u0105. Tuo tikslu atliekami neurologiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas (MRT), laboratoriniai tyrimai, juosmenin\u0117 punkcija (smegen\u0173 skystyje tiriamos oligoklonin\u0117s juostos, Imunoglobulin\u0173 G santykis), sukelt\u0173j\u0173 potencial\u0173 tyrimai, kuriais nustatomas elektrinio laidumo plitimas galvos ir nugaros smegen\u0173 jutiminiais ar motoriniais takais. <\/p>\n

Atliekant neurologin\u012f tyrim\u0105 nustatoma, kaip funkcionuoja nerv\u0173 sistema. Tiriami regos, klausos poky\u010diai, kalbos bei jutim\u0173 sutrikimai. V\u0117liau, siekiant nustatyti pa\u017eeidim\u0105, taip pat tiriami alk\u016bni\u0173, rie\u0161\u0173, keli\u0173, \u010diurn\u0173 ir pad\u0173 refleksai. Tiriant stov\u0117sen\u0105 ir eisen\u0105, galima nustatyti ataksij\u0105 ar jutim\u0173 praradim\u0105, o tai rodo, kad nugaros ar galvos smegenys yra pa\u017eeistos. Gydytojas taip pat gali tirti klausos, kalbos pakitimus, veido jutim\u0173 sutrikimus. Optinis nervas, kuriuo nerviniai impulsai i\u0161 akies plinta \u012f galvos smegenis, yra da\u017ena vieta, kuri\u0105 pa\u017eeid\u017eia i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>. Jis tiriamas tikrinant reg\u0117jim\u0105, atliekant regos sukeltuosius potencialus ir atliekant pa\u010dios akies tyrim\u0105. Be neurologinio tyrimo, atliekamas MRT tyrimas. Tai yra vienintelis vizualinis tyrimas, naudojamas ligos diagnostikoje, ta\u010diau jo rezultat\u0173 negalima vertinti kaip galutini\u0173. Taikant \u012fprastines MRT tyrimo sekas, vis\u0173 pa\u017eeidim\u0173, ypa\u010d esant ankstyvai ligos stadijai, galima ir nenustatyti. MRT tyrimas ai\u0161kiai parodo pa\u017eeidim\u0173 dyd\u012f, kiek\u012f, i\u0161plitim\u0105 bei plok\u0161teles galvos ar nugaros smegenyse, juo galima nustatyti ir ligos aktyvumo kitim\u0105 laiko at\u017evilgiu. Tam tikslui b\u016btina naudoti kontrastin\u012f sustiprinim\u0105. \u0160is tyrimas kartu su ligos istorija bei neurologiniu tyrimu yra labai svarbus nustatant i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119. <\/p>\n

Vizualiniai i\u0161\u0161auktieji potencialai naudingi ne tik diagnozuojant, bet ir vertinant ligos eig\u0105. Optinio nervo pa\u017eeidimas nustatomas \u0161iuo tyrimu. \u0160tai kod\u0117l pacientui, kurio reg\u0117jimas normalus, \u0161is tyrimas gali pad\u0117ti nustatyti i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s diagnoz\u0119.
\nDiagnozuoti i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119 n\u0117ra paprasta, tod\u0117l laboratoriniai tyrimai gali papildomai pad\u0117ti. Vienas i\u0161 tyrim\u0173, tai likvoro pa\u0117mimas i\u0161 nugaros smegen\u0173 kanalo. <\/p>\n

Juosmens punkcija atliekama ligos diagnozei patvirtinti ar paneigti. I\u0161 likvoro m\u0117gini\u0173 galima atlikti kelet\u0105 tyrim\u0173, kurie rodo ligos aktyvum\u0105. Tiriant likvor\u0105, daugumai \u017emoni\u0173, kuriems nustatyta i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, randama ligai b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173.
\nTaigi ligos diagnoz\u0117s negalima patvirtinti remiantis tik MRT tyrimo rezultatais ar i\u0161\u0161auktaisiais potencialais arba likvoro tyrimu. Negalima diagnoz\u0117s nustatyti remiantis vieno tyrimo atsakymais. Visi \u0161ie tyrimai padeda nustatyti galutin\u0119 diagnoz\u0119, ta\u010diau kiekvienas j\u0173 turi b\u016bti vertinamas atsakingai, patyrusio specialisto. Kai yra diagnozuojama i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, turi b\u016bti nustatytas ligos eigos tipas. <\/p>\n

\u017dinomos keturios skirtingos i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s formos<\/span>
<\/strong>
\nRecidyvuojanti remisin\u0117 i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> yra da\u017eniausia, kuri prasideda 80 proc. susirgusi\u0173 i\u0161s\u0117tine skleroze. \u0160i forma b\u016bna tik ligos prad\u017eioje, v\u0117liau ji pereina \u012f antrin\u0119 progresuojan\u010di\u0105 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s form\u0105. Esant pradinei stadijai, net kelerius metus gali visi\u0161kai neb\u016bti simptom\u0173, ta\u010diau pa\u016bm\u0117jimai yra neprognozuojami ir gali pasireik\u0161ti bet kada. Nauji ar jau anks\u010diau buv\u0119 simptomai gali atsirasti staiga, trukti kelet\u0105 dien\u0173 ar savai\u010di\u0173 ir po to v\u0117l pranykti.
\nIki 40 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 recidyvuojan\u010dia remisine i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s ligos forma, pereina \u012f antrin\u0119 progresuojan\u010di\u0105. Po pa\u016bm\u0117jim\u0173 ir remisij\u0173 antrin\u0117 progresuojanti ligos forma gali nuolat progresuoti su ar be dideli\u0173 atkry\u010di\u0173, ma\u017eesni\u0173 remisij\u0173 ar stabilizavimosi laikotarpi\u0173.
\nPirmin\u0117 progresuojanti i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> yra labai reta ir pasirei\u0161kia tik 10 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 i\u0161s\u0117tine skleroze. Nuo pat ligos prad\u017eios b\u016bdingas nuolatinis progresavimas. Simptomai ry\u0161k\u0117ja ir negalia laipsni\u0161kai did\u0117ja. Neb\u016bna pa\u016bm\u0117jim\u0173 ar remisij\u0173, tik atsitiktiniai stabilizavimosi laikotarpiai ar laikini ma\u017ei pager\u0117jimai.
\nGerybin\u0117 i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> pasirei\u0161kia vienu nedideliu pa\u016bm\u0117jimu ir galimu vienu papildomu atkry\u010diu. Po to pacientas pasveiksta iki galimo antrojo pa\u016bm\u0117jimo, kuris gali nepasireik\u0161ti net 20 met\u0173, o liga gali nedaug progresuoti.
\nKitame sveiko \u017emogaus numeryje skaitykite apie gyvenim\u0105 sergant i\u0161s\u0117tine skleroze.
\n\u00a0<\/p>\n

Inga MARK\u016aNAIT\u0116<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"I\u0161s\u0117tin\u0117<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pra\u0117jusiame „Sveiko \u017emogaus“ numeryje Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos ir i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s <\/a>centro gydytoja neurolog\u0117 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s kabineto vadov\u0117 RASA KIZLAITIEN\u0116 pasakojo apie skleroz\u0119 sukelian\u010dias prie\u017eastis ir ligos simptomus. \u0160iame numeryje t\u0119sdami pokalb\u012f su gydytoja apie lig\u0105 papasakosime apie i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s diagnostik\u0105 ir formas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[275,205,322,2115,1132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11972","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-diagnoze","tag-gydytojai","tag-laboratoriniai","tag-laboratoriniai-tyrimai","tag-ligos-forma"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11972","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11972"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11972\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11972"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11972"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11972"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11972"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11972"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}