{"id":11975,"date":"2009-10-12T18:00:00","date_gmt":"2009-10-12T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-12T18:00:00","modified_gmt":"2009-10-12T18:00:00","slug":"kodel-alergijos-daznesnes-mieste-arba-ar-verta-siekti-sterilumo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kodel-alergijos-daznesnes-mieste-arba-ar-verta-siekti-sterilumo\/11975\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l alergijos da\u017enesn\u0117s mieste, arba ar verta siekti sterilumo?"},"content":{"rendered":"

Per \u012fvairi\u0105 literat\u016br\u0105 ir spaud\u0105, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami \u012ftikinti, kad patalyn\u0117se gausu nam\u0173 dulki\u0173 erku\u010di\u0173, kad sen\u0105 patalyn\u0119 b\u016btina i\u0161mesti ar pakeisti j\u0105 kita, padedan\u010dia apsisaugoti nuo \u0161i\u0173 ma\u017e\u0173 mikroorganizm\u0173. Jos ma\u017eyt\u0117s ir akimis nepastebimos, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 sukeliamo \u010diaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvien\u0105 priversti pulti \u012f nevilt\u012f. Bet ar i\u0161 ties\u0173 gyvendami sterilioje aplinkoje i\u0161vengsime \u0161i\u0173 erku\u010di\u0173? Juk ant tokios patalyn\u0117s \u017emon\u0117s miegojo \u0161imtme\u010dius, o alergini\u0173 lig\u0173 tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas m\u016bs\u0173 senoliai netgi ir ne\u017einodavo. Tad ar nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117s i\u0161ties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo j\u0173 i\u0161gelb\u0117s? Pasidom\u0117kime, k\u0105 teigia \u0161iuolaikiniai mokslo pasiekimai…<\/p>\n

Dulki\u0173 erk\u0117s \u2013 m\u016bs\u0173 nam\u0173 gyventojos<\/span>
<\/strong>
\nNam\u0173 dulk\u0117s \u2013 tai negyvos \u017emogaus odos l\u0105stel\u0117s, nutrup\u0117j\u0119 plaukai, audini\u0173 si\u016bleliai, dulki\u0173 erk\u0117s, pel\u0117siai, grybeliai, augal\u0173 nuotrupos, \u017eemi\u0173 smiltel\u0117s, maisto trupiniai ir kt. Visa tai \u0161alia yra kasdien, jau\u010diame tai ar ne, bet tuo kv\u0117puojame.
\nNam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s \u2013 mikroskopiniai, apie 0,3 mm ilgio, voragyviai. Pasaulyje nam\u0173 dulki\u0173 m\u0117giniuose randama daugiau nei \u0161imtas \u012fvairi\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. J\u0173 skai\u010dius dulki\u0173 pavyzd\u017eiuose kiekvienoje \u0161alyje kitoks ir priklauso nuo geografin\u0117s pad\u0117ties, klimato s\u0105lyg\u0173, higienos tradicij\u0173. Lietuvoje nam\u0173 dulk\u0117se nustatytos 49 r\u016b\u0161i\u0173 erk\u0117s, pas mus, kaip ir kitose Europos \u0161alyse, labiausiai paplitusi erk\u0117 Dermatophagoides Pteronyssinus.
\nDulki\u0173 erk\u0117s minta \u017emogaus odos pleiskanomis. Jos m\u0117gsta \u0161iltas, blogai v\u0117dinamas patalpas, kur daug atvir\u0173 lentyn\u0173 su daugybe sen\u0173 knyg\u0173, kur miegama senose lovose.
\nPats did\u017eiausias dulki\u0173 \u0161altinis namuose \u2013 poroloniniai bald\u0173 \u010diu\u017einiai. Jie ma\u017edaug po de\u0161imties met\u0173 naudojimo pradeda irti ir i\u0161skiria daugyb\u0119 kenksming\u0173 sveikatai med\u017eiag\u0173. Kitos dulki\u0173 kaupimosi vietos \u2013 seni mink\u0161tieji baldai, mink\u0161ti \u017eaislai, sena, ypa\u010d p\u016bkin\u0117, patalyn\u0117, kilimai, med\u017eiagin\u0117s u\u017euolaidos. <\/p>\n

Ma\u017eos, bet piktos<\/span>
<\/strong>
\nJos ma\u017eos, bet piktos, sukelian\u010dios rimtus sveikatos sutrikimus. 10\u201315 proc. \u017emoni\u0173 yra alergi\u0161ki dulki\u0173 erk\u0117ms, 80 proc. \u2013 j\u0173 i\u0161matoms, o 20 proc. \u2013 dulki\u0173 erki\u0173 baltymams (jos irgi kei\u010dia od\u0105, sena oda pasklinda patalpoje ma\u017eyt\u0117mis dalel\u0117mis ir labai lengvai patenka \u012f \u017emogaus kv\u0117pavimo sistem\u0105). Negyv\u0173 erki\u0173 liekanos ir pa\u010dios erk\u0117s gali b\u016bti alergenas \u017emogaus kv\u0117pavimo takams, pro kuriuos jos \u012fkvepiamos su dulk\u0117mis \u012f plau\u010dius. \u0160ioms erk\u0117ms ypa\u010d jautr\u016bs bronchine astma sergantys \u017emon\u0117s. Jos jiems gali i\u0161provokuoti pirm\u0105j\u012f bronchin\u0117s astmos priepuol\u012f ar pada\u017eninti priepuolius jau sergantiems. Taip pat jos gali sukelti rinitus, egzemas, i\u0161b\u0117rimus ir pana\u0161ius sveikatos sutrikimus. <\/p>\n

Kod\u0117l dulki\u0173 erkut\u0117s sukelia alergij\u0105?<\/span>
<\/strong>
\nKiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 turime imunin\u0119 sistem\u0105, kuri kovoja su ligomis ir infekcijomis. Jei b\u016btina, organizmas i\u0161skiria atitinkamas med\u017eiagas, padedan\u010dias grei\u010diau ir efektyviau \u012fveikti lig\u0105 ar infekcij\u0105. Kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 imunin\u0117 sistema per stipriai reaguoja \u012f alergenus ir neadekva\u010diai aktyvuoja gynybines funkcijas. Tuomet k\u016bnas i\u0161skiria chemin\u0119 med\u017eiag\u0105 histamin\u0105, kuris ir sukelia alergin\u0119 reakcij\u0105. \u0160tai kod\u0117l alergija kartais b\u016bna tiesiog \u017emogaus imunin\u0117s sistemos klaida. <\/p>\n

Kod\u0117l m\u016bs\u0173 senoliai su alergija susidurdavo retai?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Pasak Amerikoje atlikto tyrimo, lyginant 1976\u20131980 ir 1988\u20131994 met\u0173 duomenis nustatyta, kad alergij\u0173 padaug\u0117jo nuo 2 iki 5 kart\u0173. O dabartiniai duomenys rodo, kad daugiau nei pus\u0117 amerikie\u010di\u0173, nuo 6 iki 59 met\u0173, yra jautr\u016bs bent vienam alergenui. Tokia pat situacija ir Lietuvoje. Tokie faktai ne tik g\u0105sdina, bet ir ver\u010dia susim\u0105styti apie vis da\u017en\u0117jan\u010dios alergijos prie\u017eastis. Mokslinink\u0173 yra nustatyta, kad ma\u017edaug 6\u201312 proc. gyventoj\u0173 yra alergi\u0161ki nam\u0173 dulk\u0117ms, da\u017enai to net ne\u017einodami. Prie\u017eastys d\u0117l ko m\u016bs\u0173 senoliai re\u010diau susidurdavo su alergija yra siejamos su gyvenimo b\u016bdo pasikeitimu. Alergija nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms proporcingai did\u0117ja augant urbanizacijai, aplinkos u\u017eter\u0161tumui, plintant vakarieti\u0161kam gyvenimo b\u016bdui, kai \u017emon\u0117s daug laiko praleid\u017eia u\u017edarose dirbtinai v\u0117dinamose patalpose. <\/p>\n

Alergologai skatina kovoti su nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117mis, siekiant i\u0161vengti bronchin\u0117s astmos<\/span>
<\/strong>
\nNacionalin\u0117se ir tarptautin\u0117se astmos bei alerginio rinito valdymo nuorodose ypa\u010d pabr\u0117\u017eiama aplinkoje esan\u010di\u0173 alergen\u0173, t.y. nam\u0173 dulki\u0173 erku\u010di\u0173, pa\u0161alinimo svarba (pateikiama lentel\u0117je). Atlikti tyrimai rodo, kad \u012fsijautrinimas nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117ms yra vaik\u0173 bronchin\u0117s astmo<\/a>s rizikos veiksnys. Papildomi tyrimai parod\u0117, kad dulki\u0173 erku\u010di\u0173, su kuriomis kontaktuoja joms jautrus \u017emogus, kiekis turi tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 bronchin\u0117s astmos simptomams. O dulki\u0173 erku\u010di\u0173 kiekio suma\u017einimas palengvina bronchin\u0117s astmos simptomus, suma\u017eina kv\u0117pavimo tak\u0173 jautrum\u0105 bei u\u017edegim\u0105. Pirmin\u0117s alergini\u0173 lig\u0173 profilaktikos tyrimai parod\u0117, kad ma\u017eesnis kontaktas su alergenais k\u016bdikyst\u0117je suma\u017eina \u012fjautrinimo da\u017en\u012f ir gali apsaugoti nuo alergini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo. <\/p>\n

Ar alergijos prie\u017eastis \u2013 per didel\u0117 \u0161vara?<\/span>
<\/strong>
\nViena i\u0161 teorij\u0173, ai\u0161kinan\u010di\u0173, kod\u0117l vis daug\u0117ja \u012fvairiausi\u0173 lig\u0173, yra \u0161varos hipotez\u0117, kuri teigia, kad lig\u0173 daug\u0117ja d\u0117l pernelyg sterilios aplinkos. Neseniai pasirod\u0117 ir nauj\u0173 \u0161ios hipotez\u0117s \u012frodym\u0173. Vokietijos mokslinink\u0173 atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie gyvena kaimuose ir nuolat kontaktuoja su \u012fkvepiamais alergenais, t.y. gyvuliais, o tiksliau j\u0173 aplinkoje esan\u010diomis bakterijomis, perpus re\u010diau serga ligomis, kurias sukelia \u0161ie alergenai. Taip pat pastebima, kad kat\u0117s ir \u0161unys, laikomi namuose kaip naminiai gyv\u016bn\u0117liai, gali pad\u0117ti i\u0161vengti alergijos. Ypa\u010d tai aktualu pirmaisiais k\u016bdikio gyvenimo metais.
\nTeorij\u0105 patvirtina ir dar vienas tyrimas, atliktas su pel\u0117mis. Buvo lyginamos pel\u0117s, augan\u010dios laisv\u0117je ir laboratorijose. Laboratorin\u0117s pel\u0117s gaudavo \u0161var\u0173, paruo\u0161t\u0105 maist\u0105, gyveno \u0161varioje aplinkoje, o laukin\u0117s nat\u016braliomis s\u0105lygomis gausiai kontaktuodavo su mikrobais. Pasteb\u0117ta, kad laboratorij\u0173 augintin\u0117s daug da\u017eniau ken\u010dia nuo alergij\u0173 nei j\u0173 giminait\u0117s laisv\u0117je. \u0160is tyrimas tarsi atspind\u0117jo dvi skirtingas kult\u016bras \u2013 \u0161iuolaikin\u0119, kur r\u016bpinamasi \u0161vara ir sveikata, bei sen\u0173 laik\u0173 visuomen\u0119, kai aplinkoje buvo gausu \u012fvairi\u0173 infekcij\u0173.
\n\u017dmogaus gyvenimo b\u016bdas per ilg\u0105 evoliucijos laikotarp\u012f tapo civilizuotas ir daug \u0161varesnis. Ta\u010diau vis dar neai\u0161ku, ar tai i\u0161ties gerai. Nors infekcini\u0173 lig\u0173 ir suma\u017e\u0117jo d\u0117l ma\u017eesnio kontakto su mikroorganizmais, bet, kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 manymu, pernelyg sterili aplinka bent i\u0161 dalies atsakinga u\u017e vis did\u0117jant\u012f alergij\u0173 skai\u010di\u0173. Tod\u0117l vert\u0117t\u0173 susim\u0105styti patiems, ar alergij\u0173 skai\u010dius did\u0117ja d\u0117l vakarieti\u0161ko, ar d\u0117l \u0161varesnio gyvenimo b\u016bdo, ir patiems pasiekti aukso vidur\u012f siekiant i\u0161vengti alergijos nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117ms. <\/p>\n

Rekomenduojamos kovos su dulki\u0173 erkut\u0117mis aplinkos kontrol\u0117s priemon\u0117s.<\/span>
<\/strong>
\n\u010ciu\u017einius ir pagalves apvilkti sintetinio pluo\u0161to ar pusiau pralaid\u017eiais (t. y. ma\u017eiau pralaid\u017eiais) u\u017evalkalais.
\nPatalyn\u0119 skalbti kas vien\u0105 dvi savaites kar\u0161tame vandenyje (ma\u017eiausiai 54,4\u00ba C temperat\u016bros).
\nKitos pageidautinos priemon\u0117s: ma\u017einti dr\u0117gm\u0119 kambaryje iki ma\u017eesn\u0117s nei 50 proc., pa\u0161alinti kilimus i\u0161 miegamojo, netiesti j\u0173 tiesiai ant betono, vengti gul\u0117ti ar miegoti tiesiai ant bald\u0173 (t. y. nepaklojus lovos).
\n\u00a0<\/p>\n

Gydytoja R\u016bta Nutautien\u0117<\/div>\n

\"Kod\u0117l<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Per \u012fvairi\u0105 literat\u016br\u0105 ir spaud\u0105, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami \u012ftikinti, kad patalyn\u0117se gausu nam\u0173 dulki\u0173 erku\u010di\u0173, kad sen\u0105 patalyn\u0119 b\u016btina i\u0161mesti ar pakeisti j\u0105 kita, padedan\u010dia apsisaugoti nuo \u0161i\u0173 ma\u017e\u0173 mikroorganizm\u0173. Jos ma\u017eyt\u0117s ir akimis nepastebimos, ta\u010diau d\u0117l j\u0173 sukeliamo \u010diaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvien\u0105 priversti pulti \u012f nevilt\u012f. Bet ar i\u0161 ties\u0173 gyvendami sterilioje aplinkoje i\u0161vengsime \u0161i\u0173 erku\u010di\u0173? Juk ant tokios patalyn\u0117s \u017emon\u0117s miegojo \u0161imtme\u010dius, o alergini\u0173 lig\u0173 tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas m\u016bs\u0173 senoliai netgi ir ne\u017einodavo. Tad ar nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117s i\u0161ties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo j\u0173 i\u0161gelb\u0117s? Pasidom\u0117kime, k\u0105 teigia \u0161iuolaikiniai mokslo pasiekimai…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,96,1189,11,2114,173,813],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11975","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-alergijos","tag-alergiski","tag-erkes","tag-kontaktuoja","tag-plaukai","tag-tyrimai-parode"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11975","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11975"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11975\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11975"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11975"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11975"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11975"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11975"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}