\n
\n
Kokios arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017eastys?<\/span><\/strong><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Kraujosp\u016bdis n\u0117ra nekintamas dydis. J\u012f reguliuoja \u012fvair\u016bs veiksniai. Sveikam \u017emogui kraujosp\u016bdis gali svyruoti nat\u016braliai, jis padid\u0117ja fizin\u0117s ir nervin\u0117s \u012ftampos metu, suma\u017e\u0117ja ramyb\u0117s b\u016bsenos, atsipalaidavus, miegant, bet jis greitai normalizuojasi. \u201eArterin\u0117 hipertenzija kaip liga diagnozuojama tik \u012frod\u017eius, kad ji yra ilgalaik\u0117, t.y. kai, kartotinai matuojant, kraujosp\u016bdis nuolat siekia 140\/90 mmHg ir didesnis\u201c, \u2013 akcentavo R. Stepon\u0117nien\u0117.<\/span><\/p>\n Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>yra sud\u0117tinga daugialyp\u0117 liga, kuriai prasid\u0117ti turi \u012ftakos daug i\u0161orini\u0173, vidini\u0173 ir paveldim\u0173 veiksni\u0173. Docent\u0117 primin\u0117 juos: tai vyresnis am\u017eius (moterims \u2013 daugiau nei 65 m., vyrams \u2013 daugiau nei 55 m.); genetinis polinkis; r\u016bkymas; gausus druskos vartojimas; padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis kraujyje (hiperlipidemija); nutukimas<\/a>; fizinio aktyvumo stoka; 2 tipo cukrinis diabetas; gausus alkoholio vartojimas.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Nepastebimai prasidedanti liga<\/span><\/strong><\/p>\n \u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n Arterin\u0117 hipertenzija prasideda nepastebimai. Ja sergantys \u017emon\u0117s ilgai jau\u010diasi visi\u0161kai gerai. Kai kuriems ligos prad\u017eia gali pasireik\u0161ti galvos skausmais (ypa\u010d pakau\u0161io ir sprando srityje), svaigimu, spengimu ausyse, skausmais \u0161irdies plote, \u0161irdies plakimu \u2013 pirmiausia fizin\u0117s ar emocin\u0117s \u012ftampos metu, o v\u0117liau ir ramyb\u0117je. Ta\u010diau daugelis net ne\u017eino, kad j\u0173 kraujo spaudimas yra padid\u0117j\u0119s, liga paprastai nustatoma atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudim\u0105.<\/span><\/p>\n Da\u017enai tai nustebina keturiasde\u0161imtme\u010dius ar penkiasde\u0161imtme\u010dius, kurie jaunyst\u0117je sk\u0173sdavosi per ma\u017eu kraujo spaudimu. Tod\u0117l, pasak R. Stepon\u0117nien\u0117s, kiekvienas \u017emogus, sulauk\u0119s 30 met\u0173, bent kart\u0105 per metus tur\u0117t\u0173 pasitikrinti savo kraujosp\u016bd\u012f.<\/span><\/p>\n Negydant arterin\u0117s hipertenzijos pirmiausiai pa\u017eeid\u017eiamos kraujagysl\u0117s, d\u0117l to vystosi \u012fvairi\u0173 organ\u0173 nepakankamumas. Pirmiausia nuken\u010dia gausiausi\u0105 kraujagysli\u0173 tinkl\u0105 turintys organai, vadinamieji organai taikiniai, tokie kaip inkstai, \u0161irdis, akys ar smegenys. Negydoma hipertenzija gali sukelti miokardo infarkt\u0105, galvos smegen\u0173 insult\u0105; inkst\u0173 nepakankamum\u0105, \u0161irdies nepakankamum\u0105; regos sutrikimus. Tod\u0117l labai svarbu anksti nustatyti padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105 ir prad\u0117ti sistemingai j\u012f gydyti.<\/span><\/p>\n Pasteb\u0117jus, kad kraujo spaudimas yra per auk\u0161tas, vir\u0161ija 140\/90 mmHg, patartina kreiptis \u012f gydytoj\u0105. B\u016btent jis ir \u012fvertins bendr\u0105 kardiovaskulin\u0119 rizik\u0105, nuo kurios priklauso gydymo strategija. Nusta\u010dius, kad ligonis priklauso didel\u0117s rizikos grupei, t.y. yra trys ar daugiau rizikos veiksni\u0173, jau yra sirg\u0119s infarktu ar insultu, serga cukriniu diabetu <\/a>ar i\u0161sivyst\u0119s metabolinis sindromas<\/a>, jis turi b\u016bti labai atid\u017eiai sekamas, jo kraujosp\u016bd\u017eio ribos turi b\u016bti \u017eemesn\u0117s, t. y. 120\u2013130\/80 mmHg.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Netinkamo gyvenimo b\u016bdo pasekm\u0117s<\/span><\/strong><\/p>\n \u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n Gyvenimo b\u016bdo reik\u0161m\u0117 \u0161ioms ligoms i\u0161sivystyti \u2013 mil\u017eini\u0161ka. Pagrindiniai arterin\u0117s hipertenzijos rizikos veiksniai yra r\u016bkymas, antsvoris, nejudrus gyvenimo b\u016bdas, padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis kraujyje, gausus druskos ir alkoholio vartojimas. \u201ePakeitus gyvenimo b\u016bd\u0105, galima normalizuoti kraujo spaudim\u0105 ir smarkiai suma\u017einti rizik\u0105 susirgti infarktu, insultu.<\/span><\/p>\n Visa b\u0117da, kad, su\u017einoj\u0119 apie toki\u0105 rizik\u0105, \u017emon\u0117s paprastai kuriam laikui susigriebia, bet da\u017enai gana greitai atsisako sveikesnio gyvenimo b\u016bdo, ma\u017eumai ji tampa<\/span><\/p>\n gyvenimo norma\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo pa\u0161nekov\u0117. \u017dmon\u0117s, turintys antsvorio, ken\u010dia nuo hipertenzijos 3\u20134 kartus da\u017eniau negu normalaus svorio asmenys. \u201eLietuviams nutukimas<\/a> yra ypa\u010d didelis rizikos veiksnys. Prie\u0161 dvejus metus atliktas EUROSPIRE III tyrimas, nagrin\u0117j\u0119s, kaip sekasi kontroliuoti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnius i\u0161emine liga sergantiems pacientams, parod\u0117, kad net 40,3 proc. j\u0173 yra nutuk\u0119. \u0160iuo at\u017evilgiu Europoje lietuvius lenkia tik vengrai ir vokie\u010diai. Suma\u017einus svor\u012f vidutini\u0161kai 5 kg, sistolinis kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117ja 4,4, o diastolinis \u2013 3,6 mm Hg\u201c, \u2013 sak\u0117 medik\u0117.<\/span><\/p>\n Fizinio aktyvumo stoka yra svarbus mirties nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prognostinis veiksnys. Tod\u0117l pacientams rekomenduojami reguliar\u016bs vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai (po 30\u201345 min. kasdien). Da\u017eniausiai \u2013 ugdantys i\u0161tverm\u0119 \u2013 \u0117jimas, b\u0117gimas, plaukimas. Druskos vartojimo suma\u017einimas iki 4,7\u20135,8 g per dien\u0105 gali suma\u017einti kraujo spaudim\u0105 vidutini\u0161kai 4\u20136 mm Hg. Per didelis druskos kiekis maiste gali b\u016bti atsparios gydymui arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017eastis. Paskutin\u0117s rekomendacijos druskos suvartojimo kiek\u012f suma\u017eino iki 3,8 g per dien\u0105, ta\u010diau tai gana sud\u0117tinga \u012fgyvendinti, tod\u0117l siektinas kiekis yra ma\u017eiau nei 5 g per dien\u0105.<\/span><\/p>\n Galingas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys yra r\u016bkymas. Mesti r\u016bkyti yra vienintel\u0117 efektyvi priemon\u0117, galinti apsaugoti nuo didelio skai\u010diaus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, \u012fskaitant insult\u0105 ir miokardo infarkt\u0105. Nustatyta, kad t\u0173 asmen\u0173, kurie meta r\u016bkyti iki vidutinio am\u017eiaus, gyvenimo trukm\u0117 nesiskiria nuo ner\u016bkiusi\u0173 asmen\u0173.<\/span><\/p>\n Su didele insulto rizika susij\u0119s per didelis alkoholio vartojimas, ypa\u010d jeigu geriama kelet\u0105 dien\u0173 i\u0161 eil\u0117s. Alkoholis suma\u017eina antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f. Po stipri\u0173 i\u0161gertuvi\u0173 gali staiga padid\u0117ti kraujo spaudimas. Tokiems pacientams hipertenzija gali pasunk\u0117ti savait\u0117s prad\u017eioje, jei jie savaitgal\u012f vartojo alkohol\u012f. \u201eVisi tyrimai \u012frodo: suma\u017einus alkoholio vartojim\u0105, suma\u017e\u0117ja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 R. Stepon\u0117nien\u0117.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Vaistai \u2013 b\u016btinyb\u0117 kasdien<\/span><\/strong><\/p>\n \u00a0<\/span><\/strong><\/p>\n Kada ir kokiais vaistais tur\u0117t\u0173 b\u016bti prad\u0117ta gydyti, sprend\u017eia gydytojas, \u012fvertin\u0119s kraujosp\u016bd\u017eio dyd\u012f, rizikos veiksnius, organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimus bei gretutines ligas. Vaistai ir j\u0173 doz\u0117s parenkamos labai individualiai. \u0160iuo metu vartojami efektyv\u016bs, nedidel\u012f \u0161alutin\u012f veikim\u0105 turintys vaistai, veikiantys 24 valandas.<\/span><\/p>\n \u201eKadangi arterin\u0117 hipertenzija yra sud\u0117tinga, daugialyp\u0117 liga, da\u017eniausiai ji gydoma vaist\u0173 deriniais. Monoterapija arba gydymas vienu vaistu taikomas tik lengvesniais atvejais, kai kraujosp\u016bdis n\u0117ra auk\u0161tas, paciento organai taikiniai nepa\u017eeisti ar n\u0117ra kit\u0173 klinikin\u0119 b\u016bkl\u0119 sunkinan\u010di\u0173 veiksni\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Stepon\u0117nien\u0117. Pasak jos, gydymas vaist\u0173 deriniu daug efektyvesnis. Derinant vaistus, i\u0161vengiama dideli\u0173 j\u0173 dozi\u0173, suma\u017e\u0117ja \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 pavojus. Vaist\u0173 derinio parinkimas kiekvien\u0105kart yra individualus. Ta\u010diau \u0161eimos gydytojams sunku \u012ftikinti pacientus vaistus gerti reguliariai, kelis kartus per dien\u0105. \u201eLabai didel\u0117 klaida vakare pasimatavus kraujo spaudim\u0105, jei jis normalus, negerti paskirt\u0173 vaist\u0173. Tada rytinis kraujo spaudimas, kuris ir taip fiziologi\u0161kai padid\u0117ja, \u0161okteli dar labiau\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo R.Stepon\u0117nien\u0117.<\/span><\/p>\n Reikia prisiminti, kad arterin\u0117 hipertenzija nepagydoma liga, tik nekintama vaist\u0173 koncentracija kraujyje apsaugo nuo kraujosp\u016bd\u017eio svyravim\u0173, kurie \u017ealingai veikia kraujagysles ir grei\u010diau pa\u017eeid\u017eia kitus organus. Ma\u017einan\u010di\u0173 arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f vaist\u0173 reikia vartoti vis\u0105 laik\u0105, nedaryti pertrauk\u0173, nenutraukti gydymo prie\u0161 tai nepasitarus su gydytoju. Padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas daug \u017ealingesnis organizmui nei vaistai nuo spaudimo. Taip pat b\u016btina reguliariai matuoti arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f ir gerti vaistus net esant normaliam spaudimui!<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u2022 Tyrim\u0173 Lietuvoje rezultatai parod\u0117, kad daugiau nei pusei 34\u201364 met\u0173 gyventoj\u0173 diagnozuota arterin\u0117 hipertenzija (59,1 proc. vyr\u0173 ir 50,9 proc. moter\u0173).<\/span><\/p>\n \u2022 Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms tie skai\u010diai dar didesni. Beveik tris ketvirtadalius vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 vargina padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis.<\/span><\/p>\n \u2022 2000\u20132007 met\u0173 statistikos duomenimis, daugiausiai \u017emoni\u0173 Europoje mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 \u2013 apie 53 proc. mirusi\u0173j\u0173.<\/span><\/p>\n \u2022 I\u0161 j\u0173 49 proc. mir\u0161ta nuo insulto ar infarkto ir net 30 proc. i\u0161 j\u0173 jaunesni nei 65 met\u0173.<\/span><\/p>\n \u2022 Lietuvoje \u0161i statistika dar li\u016bdnesn\u0117.<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n Daiva \u010cERVOKIEN\u0116<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u00a0<\/span><\/p>\n \u00a0 Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas yra svarbus insult\u0173<\/a>, koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksnys tiek vyrams, tiek moterims Tiems, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, rizika susirgti insultu 3,8 karto, koronarine \u0161irdies liga – 2,2 karto ir \u0161irdies nepakankamumu <\/a>– 4 kartais didesn\u0117 nei tiems, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis normalus. K\u0105 b\u016btina \u017einoti, kad i\u0161vengtume \u0161ios ligos, kaip gydytis, kad nepatirtume jos komplikacij\u0173? \u0160iais klausimais kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Ambulatorin\u0117s kardiologin\u0117s poliklinikos skyriaus ved\u0117ja doc. Rima STEPON\u0116NIENE.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"