\u017dymi audiolog\u0117 i\u0161 JAV lietuvi\u0173 kilm\u0117s Dr. Marija M. Baranauskas vizito Lietuvoje metu surengtoje spaudos konferencijoje su kitais \u0161ios srities specialistais dalinosi mintimis apie vis did\u0117jant\u012f klausos sutrikim\u0173 plitim\u0105 bei su \u0161ia problema susid\u016brusi\u0173 \u017emoni\u0173 psichologin\u012f barjer\u0105, trukdant\u012f tinkamai gydytis.
\n <\/p>\n
Statistika teigia, kad su klausos problemomis susiduria apie de\u0161imt procent\u0173 \u017emoni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017edaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, trisde\u0161im\u010diai procent\u0173 – vidutinis, likusiems – lengvas klausos sutrikimas. Anot dr. M. M. Baranauskas, klausos aparatas da\u017eniausiai b\u016bna vienintel\u0117 priemon\u0117, galinti pagelb\u0117ti klausos sutrikim\u0173 turin\u010diam \u017emogui. Ta\u010diau nema\u017eai \u017emoni\u0173, susid\u016br\u0119 su klausos problemomis, stengiasi tai nusl\u0117pti, g\u0117dijasi naudoti klausos aparatus ir gydymas vis atid\u0117liojamas. Tikslios statistikos n\u0117ra, ta\u010diau manoma, kad Lietuvoje klausos aparatu naudojasi tik 1 i\u0161 10 \u017emoni\u0173, kuriems jo reikia, JAV – 1 i\u0161 5. \u0160ie skai\u010diai, anot specialist\u0173, tokie ma\u017ei d\u0117l to, kad visk\u0105 lemia psichologiniai barjerai. Reg\u0117jimo problem\u0173 turintis \u017emogus akinius u\u017esideda be joki\u0173 trukdym\u0173 – blogiau matau, vadinasi, reikia akims pad\u0117ti. Akiniai siejasi su protingo \u017emogaus \u012fvaizd\u017eiu, su savitu stiliumi. Klausos aparatai, anot spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusio kompanijos „Oticon“ atstovo i\u0161 Danijos Jono Heinemano (Jonas Heinemann), \u017emon\u0117ms asocijuojasi su dideliu „bananu“, u\u017eki\u0161tu u\u017e ausies, bylojan\u010diu apie \u017emogaus negali\u0105. „I\u0161 sen\u0173 laik\u0173 yra lik\u0119s \u012fvaizdis, jog klausos aparatas – ne tik didelis ir labai matomas, bet dar ir cypiantis, ir ma\u017eai padedantis“, – papild\u0117 koleg\u0105 UAB „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis.
\n
\nJ. Heinemano teigimu, dabar klausos aparatai kuo toliau tuo labiau tampa novatori\u0161ki ir visai nepana\u0161\u016bs \u012f senuosius. „\u0160iuo metu sunkiai galima suprasti, ar \u017emogus turi ne\u0161iojamojo muzikos grotuvo ausines, ar klausos aparat\u0105. Be to, yra sukurta papildomos \u012frangos, kuri padeda \u017emogui su klausos aparatu bendrauti telefonu, \u017ei\u016br\u0117ti ir gird\u0117ti televizori\u0173, naudotis visomis \u0161iuolaikin\u0117mis technologijomis“, – sako kompanijos atstovas. Anot specialisto M. Jonai\u010dio, klausos aparatai n\u0117ra pig\u016bs. Kaina priklauso nuo aparato savybi\u0173 ir svyruoja nuo keli\u0173 \u0161imt\u0173 iki keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 lit\u0173. Daugelyje \u0161ali\u0173 bent dal\u012f aparato kainos kompensuojama. Lietuvoje kiekvienas socialiai apdraustas \u017emogus priklausomai nuo am\u017eiaus gali gauti nemokamus klausos aparatus, kuri\u0173 kasmet nuperka valstyb\u0117. J\u0173 kainos \u0161iemet svyruoja nuo 150 iki 600 lit\u0173. Vaikai ir studijuojantis jaunimas gali gauti du klausos aparatus, suaug\u0119s \u017emogus – vien\u0105 aparat\u0105 kart\u0105 per penkerius metus. Ta\u010diau, jeigu \u017emogus nori \u012fsigyti modernesn\u012f, jam labiau tinkant\u012f klausos aparat\u0105, jam kompensuojama tik to aparato kainos dalis, kuri lygi „valstybinio“ aparato kainai. <\/p>\n
Dr. M. M. Baranauskas sak\u0117, jog JAV klausos aparatai kompensuojami tik labai nedidelei asmen\u0173 daliai, vaikams i\u0161 socialiai remtin\u0173 \u0161eim\u0173. J. Heinemanas supa\u017eindino su situacija Danijoje: ten valstyb\u0117 skiria vienam klausos aparatui ma\u017edaug 5 t\u016bkst. Danijos kron\u0173 (ma\u017edaug 2,5 t\u016bkst. lit\u0173) kart\u0105 per ketverius metus. Tokia suma yra skiriama visiems, atlikusiems tyrimus ir gavusiems medik\u0173 pripa\u017einim\u0105, kad klausos aparatas yra reikalingas. Ta\u010diau M.M. Baranauskas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, jog statistika byloja, kad klausos aparatus ne\u0161iojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010di\u0173 labai ma\u017eai \u012ftakoja valstyb\u0117s kompensavimo mechanizmai, \u0161ie skai\u010diai vienodai i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse yra pana\u0161\u016bs. Specialistai \u012fsitikin\u0119, kad gydytis klausos aparatais labiausiai trukdo psichologin\u0117s problemos. T\u0105 patvirtino ir „Oticon“ bei Harvardo universiteto mokslinink\u0173 atlikti tyrimai ir apklausos. „\u017dmon\u0117ms klausos aparato ne\u0161iojimas siejasi su daugybe neigiam\u0173 emocij\u0173. Viena moteris sak\u0117, jog „Ne\u0161iodama klausos aparat\u0105, a\u0161 paskelbiu pasauliui, kad esu sena, negra\u017ei, nebegaliu b\u016bti savaranki\u0161ka“, – sak\u0117 tyrimo rezultatus ap\u017evelgdama M. M. Baranauskas. B\u016btent d\u0117l psichologini\u0173 \u017emoni\u0173 problem\u0173 klausos aparat\u0173 k\u016br\u0117jai yra i\u0161k\u0117l\u0119 sau u\u017edavin\u012f dar labiau suma\u017einti aparato dyd\u012f, kad jo visi\u0161kai nesimatyt\u0173 ausyje. <\/p>\n
„Laimei, atsiranda vis daugiau i\u0161silavinusi\u0173 \u017emoni\u0173, kurie klausos sutrikim\u0105 priima kaip bet kur\u012f galim\u0105 organizmo sutrikim\u0105 ir ie\u0161ko b\u016bd\u0173 sau pad\u0117ti. Dabartin\u0117s technologijos tai padaryti dabar tikrai leid\u017eia. Reikia tik labiau patiems r\u016bpintis savimi, konsultuotis, susirasti sau tinkamiausi\u0105 b\u016bd\u0105 pagerinti klaus\u0105“, – sako „Audiamedikos“ vadovas M. Jonaitis.
\n <\/p>\n
iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Statistika teigia, kad su klausos problemomis susiduria apie de\u0161imt procent\u0173 \u017emoni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 ma\u017edaug penktadaliui diagnozuojamas sunkus, trisde\u0161im\u010diai procent\u0173 – vidutinis, likusiems – lengvas klausos sutrikimas. Anot dr. M. M. Baranauskas, klausos aparatas da\u017eniausiai b\u016bna vienintel\u0117 priemon\u0117, galinti pagelb\u0117ti klausos sutrikim\u0173 turin\u010diam \u017emogui.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[558,557,256],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11988","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-klausos-aparatai","tag-klausos-aparatas","tag-kompensuojama"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11988","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11988"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11988\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11988"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11988"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11988"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11988"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11988"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}