{"id":11994,"date":"2009-10-05T18:00:00","date_gmt":"2009-10-05T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-05T18:00:00","modified_gmt":"2009-10-05T18:00:00","slug":"stresas-zmogaus-sveikatai-turi-ir-teigiamo-poveikio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/stresas-zmogaus-sveikatai-turi-ir-teigiamo-poveikio\/11994\/","title":{"rendered":"Stresas \u017emogaus sveikatai turi ir teigiamo poveikio"},"content":{"rendered":"

D\u0117l \u0161iandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikei\u010dian\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 daugel\u012f \u017emoni\u0173 vargina nuolatin\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa ir stresas. Tai sukelia depresij\u0105<\/a>, nerim\u0105, padidina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, sutrikdo mieg\u0105, sukelia galvos skausmus, migrena<\/a>\/4394″>migren\u0105<\/a> bei kitus sutrikimus. Stresas – tai fizin\u0117 ir psichin\u0117 organizmo reakcija \u012f slegian\u010dias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes.<\/p>\n

„Streso, kaip nat\u016bralaus gyvenimo rei\u0161kinio, ne\u012fmanoma i\u0161vengti. Nedidelis stresas veikia teigiamai, skatina veiklum\u0105, i\u0161radingum\u0105. Ta\u010diau labai stiprus, da\u017enai pasikartojantis arba u\u017esit\u0119s\u0119s stresas gali sukelti \u012fvairias ligas. Vienaip ar kitaip stresas daro \u012ftak\u0105 kiekvieno \u017emogaus sveikatai“, – teig\u0117 Palangos poilsio nam\u0173 „Baltija“ Reabilitacijos centro FRM gydytojas – neurologas Vincas Paulikas.<\/p>\n

Sukelia insultus <\/a>ir migrena<\/a>\/4394″>migren\u0105<\/a><\/b><\/p>\n

Streso metu \u012f krauj\u0105 i\u0161siskiria \u012fvairios biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties sustipr\u0117ja kv\u0117pavimas, pagreit\u0117ja ar sutrinka \u0161irdies ritmas, i\u0161pila prakaitas, pakyla kraujosp\u016bdis, vienur i\u0161siple\u010dia, kitur susitraukia kraujagysl\u0117s, padid\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis kraujyje.<\/p>\n

Pasak gydytojo, pernelyg stipri, da\u017enai pasikartojanti ar ilgalaik\u0117 streso b\u016bsena i\u0161sekina organizmo adaptacines galimybes, psichik\u0105, imunin\u0119 sistem\u0105 ir tampa \u012fvairi\u0173 lig\u0173 prie\u017eastimi.<\/p>\n

Tipi\u0161kos streso sukeltos ligos – tai hipertonija, stenokardija, miokardo infarktas<\/a>, insultas, opalig\u0117<\/a>, migrena<\/a>, alergin\u0117s ligos. Sergamumas ir mirtingumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 stres\u0105 patiriantiems \u017emon\u0117ms yra 1,8 – 2,2 karto da\u017enesnis.<\/p>\n

V.Paulikas teig\u0117, kad stresai ypa\u010d pavojingi \u017emon\u0117ms, turintiems kit\u0173 rizikos faktori\u0173, toki\u0173 kaip r\u016bkymas, vir\u0161svoris, padidintas arterinis kraujosp\u016bdis, cukralig\u0117, padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.<\/p>\n

\u012ekvepia kurti ir myl\u0117ti<\/b><\/p>\n

Stresas gali tur\u0117ti ne tik neigiam\u0105, bet ir teigiam\u0105 poveik\u012f. Medik\u0173 teigimu, stresas yra ne tik tai, ko reikia vengti, bet ir tai, k\u0105 galime priversti dirbti savo naudai.<\/p>\n

Naudingas gali b\u016bti tik palyginti trumpai trunkantis stresas. Jis skatina veiklum\u0105, i\u0161radingum\u0105, k\u016brybi\u0161kum\u0105, stimuliuoja imunin\u0117s sistemos funkcijas, gr\u016bdina ir skatina \u012fveikti sunkumus.<\/p>\n

Teigiamai veikiantis stresas (eustresas) – \u012fsimyl\u0117jimas, santuoka, susitaikymas po i\u0161siskyrimo, daugeliui – i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105, turto pirkimas, paauk\u0161tinimas darbe, netik\u0117ta s\u0117km\u0117, moksl\u0173 baigimas, nauj\u0173 draug\u0173 susiradimas, atostogavimas ir kita.<\/p>\n

Ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas \u017ealoja. Jis i\u0161sekina psichik\u0105 bei imunin\u0119 sistem\u0105 ir da\u017enai tampa daugelio lig\u0173 prie\u017eastimi. Ilgalaikis stresas kelia gr\u0117sm\u0119 sveikatai, turi \u017ealing\u0173 pasekmi\u0173 ir fiziologini\u0173 padarini\u0173. <\/p>\n

Neigiamai pasirei\u0161kiantis stresas (distresas) – skyrybos, nesutarimai \u0161eimoje, ligos, darbo praradimas, profesijos pakeitimas, netikrumas d\u0117l ateities, \u012fsipareigojimai bankams ar kita. <\/p>\n

Gydytojas teig\u0117, kad stresas organizmui reikalingas, nes jis i\u0161moko \u017emog\u0173 reaguoti \u012f nuolat vykstan\u010dias permainas ir prie j\u0173 prisitaikyti. Atsakydamas \u012f stres\u0105, organizmas padidina galimybes i\u0161gyventi pasikeitusios aplinkos s\u0105lygomis.<\/p>\n

Priklauso nuo po\u017ei\u016brio \u012f problemas<\/b><\/p>\n

Pastaruoju metu medikai pastebi tendencij\u0105, kad daug\u0117ja \u017emoni\u0173, kurie nesugeba susidoroti su stresu, vertinti sud\u0117tingas gyvenimo situacijas, atgauti j\u0117gas. Svarbu suprasti, kad stres\u0105 sukelia po\u017ei\u016bris \u012f problem\u0105, tod\u0117l b\u016btina i\u0161mokti stres\u0105 i\u0161gyventi ir j\u012f suvaldyti.<\/p>\n

Pasak V.Pauliko, mok\u0117jimas susidoroti su gyvenimo sunkumais – svarbus ne tik sveikatos ir darbingumo, bet ir laim\u0117s garantas. Jei streso ne\u012fmanoma i\u0161vengti, tai j\u012f galima kontroliuoti. Kaip \u017emogaus organizmas \u012fveikia stres\u0105 priklauso nuo to, kaip jis suvokia stresin\u0119 situacij\u0105 bei kaip individualiai emoci\u0161kai \u012f j\u0105 reaguoja.<\/p>\n

Staiga i\u0161tikusio streso metu, gydytojas pataria, atsis\u0117sti, atsipalaiduoti, mintis nukreipti nuo problemos \u012f malon\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f suteikusi\u0105 situacij\u0105, kelet\u0105 minu\u010di\u0173 apie tai negalvoti. Po tokio atsipalaidavimo stresin\u0117s situacijos sprendimas palengv\u0117s, organizmo reakcija bus ma\u017eiau audringa.<\/p>\n

Kontroliuoti stres\u0105 padeda darbo ir poilsio re\u017eimas, geras miegas, fizinis aktyvumas, proto mank\u0161ta. Kad stresas ma\u017eiau kenkt\u0173 organizmui, reikia i\u0161mokti d\u017eiaugtis paprastais dalykais, \u0161ypsotis, vengti konflikt\u0173, ugdyti savyje atlaidum\u0105, kantryb\u0119, pagarb\u0105, s\u0105\u017einingai ir pagal j\u0117gas atlikti darb\u0105, planuoti darbo ir poilsio re\u017eim\u0105, nepiktnaud\u017eiauti alkoholiu, sveikai maitintis, tur\u0117ti pom\u0117gi\u0173. <\/p>\n

Problemas gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti draugai, artimi \u017emon\u0117s. Kai kam stres\u0105 padeda \u012fveikti naminis gyv\u016bnas. Jeigu su sunkumais tvarkytis sekasi nelengvai, profesionalios pagalbos reik\u0117t\u0173 kreipkitis \u012f specialistus.<\/p>\n

„Mokykit\u0117s i\u0161 praeities, o ne gail\u0117kit\u0117s d\u0117l jos. Raskite laiko pom\u0117giams. Da\u017eniau \u0161ypsokit\u0117s“, – patarimus streso kamuojamiems \u017emon\u0117ms dalijo Reabilitacijos centro FRM gydytojas – neurologas Vincas Paulikas.
\n <\/p>\n

Sveikata<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

D\u0117l \u0161iandieninio gyvenimo tempo ir nuolat besikei\u010dian\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 daugel\u012f \u017emoni\u0173 vargina nuolatin\u0117 nervin\u0117 \u012ftampa ir stresas. Tai sukelia depresij\u0105<\/a>, nerim\u0105, padidina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, sutrikdo mieg\u0105, sukelia galvos skausmus, migren\u0105<\/a> bei kitus sutrikimus. Stresas – tai fizin\u0117 ir psichin\u0117 organizmo reakcija \u012f slegian\u010dias situacijas, nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[93,141,430,148,92,125,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11994","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-infarktas","tag-insultas","tag-kraujospudis","tag-migrena","tag-opalige","tag-rukymas","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11994","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11994"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11994\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11994"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11994"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11994"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11994"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11994"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}