{"id":12004,"date":"2009-09-29T18:00:00","date_gmt":"2009-09-29T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-03T11:51:01","modified_gmt":"2016-03-03T11:51:01","slug":"7-galvos-skausmo-rusys-kuo-skiriasi-ir-apie-ka-pranesa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/7-galvos-skausmo-rusys-kuo-skiriasi-ir-apie-ka-pranesa\/12004\/","title":{"rendered":"7 galvos skausmo r\u016b\u0161ys: kuo skiriasi ir apie k\u0105 prane\u0161a"},"content":{"rendered":"

Vargu ar \u017dem\u0117je atsirast\u0173 laimingasis, kuriam niekada neskaud\u0117jo galvos. Deja, \u0161i\u0105 i\u0161 pa\u017ei\u016bros menk\u0105 problem\u0117l\u0119 mes i\u0161mokome spr\u0119sti viena tablete. <\/strong>
Tuo tarpu galvos skausmai neretai tampa l\u0117tiniai ir gerokai apkartina gyvenim\u0105. Koks galvos skausmas prane\u0161a apie rimt\u0105 lig\u0105? Ir koks skausmas savaime yra liga?<\/strong><\/p>\n

Tenziniai skausmai<\/strong>
Tai labiausiai paplit\u0119s galvos skausmas – kiekvienas m\u016bs\u0173 j\u012f bent kart\u0105 gyvenime patiriame. Kartojasi jie neda\u017enai, l\u0117tin\u0119 form\u0105 \u012fgyja 3 procentais atvej\u0173.
Po\u017eymiai<\/span>. Jau\u010diamas kaip spaudimas vir\u0161utin\u0117je galvos dalyje. Gali atrodyti, kad kaktos ir aki\u0173 raumenys pernelyg \u012ftempti, ta\u010diau atpalaiduoti j\u0173 negalite. Toki\u0173 skausm\u0173 trukm\u0117 varijuoja nuo pusvaland\u017eio iki savait\u0117s, intensyvesnis b\u016bna vakare.
Galimos prie\u017eastys.<\/span> Tenzinis skausmas gali b\u016bti susij\u0119s su nepakeliamu stresu ar galvos ir kaklo raumen\u0173 trauma. Diagnozuojant \u0161io skausmo \u0161altinis da\u017eniausiai nenustatomas.
Kaip gydyti.<\/span> Kadangi skausmas retai tampa reguliarus, geriausia priemon\u0117 j\u012f mal\u0161inti – \u012fprastiniai nuskausminamieji, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Ta\u010diau jei skausmas nepraeina ir per savait\u0119, reik\u0117t\u0173 lengvai pasimank\u0161tinti, reguliariai judinti pe\u010dius ir kakl\u0105, daugiau b\u016bti gryname ore, kad atsl\u016bgt\u0173 stresas. <\/p>\n

Migrena<\/a><\/strong>
Migrena<\/a> vadinami pasikartojantys, i\u0161 vienos galvos pus\u0117s sklindantys skausmai, besit\u0119siantys keturias ir daugiau valand\u0173. Da\u017eniausiai migrenos skausmai kartojasi ir kartais pasirei\u0161kia galvos svaigimu, pykinimu, fotofobija (\u0161viesos baime). Kartais prie\u0161 priepuolio prad\u017ei\u0105 ligoniai jau\u010dia vaizdines anomalijas – regi spalvotus \u017eiedus ir juostas arba jau\u010dia lengv\u0105 badym\u0105 visame k\u016bne.
Galimos prie\u017eastys.<\/span> Migrenos kilm\u0117 ilgai buvo mokslinink\u0173 gin\u010d\u0173 objektas. Dabar gydytojai yra tikri bent jau tuo, kad \u0161i liga tikrai n\u0117ra psichinio pob\u016bd\u017eio. Migrena<\/a> susijusi su smegen\u0173 veiklos sutrikimu, ta\u010diau kokiu, gerai ne\u017einoma. Pasteb\u0117ta, kad skausmo plitimo metu galvos kraujagysl\u0117s stipriai i\u0161siple\u010dia, o galvos smegen\u0173 \u017eiev\u0117je galima u\u017efiksuoti anomal\u0173 elektrin\u012f aktyvum\u0105.
Kaip gydyti.<\/span> Ma\u017edaug penktadaliui nuo migrenos ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 skausmai pasirei\u0161kia d\u0117l tam tikro i\u0161orinio poveikio – a\u0161traus kvapo, garsaus monotoni\u0161ko garso, cigare\u010di\u0173 d\u016bm\u0173. Tokiems ligoniams gydytojai pataria vengti \u0161i\u0173 \u201crizikos faktori\u0173\u201d. Kitiems lieka gydytis paskirtais vaistais. Geriausiai veikia triptanai, bet j\u0173 poveikis pana\u0161us \u012f narkotik\u0173: kuo daugiau geri, tuo ma\u017eiau padeda. Deja, i\u0161gydyti migrenos negalima, o paprasti nuskausminamieji ma\u017eai gelbsti.<\/p>\n

Klasteriniai skausmai<\/strong>
Juos patiria ma\u017edaug vienas procentas planetos gyventoj\u0173, ta\u010diau 80 procent\u0173 tai yra vyrai.
Po\u017eymiai.<\/span> Tai yra intensyvus pulsuojantis skausmas, sklindantis i\u0161 vienos galvos pus\u0117s, paprastai – i\u0161 priekin\u0117s, nuo aki\u0173. Trunka nuo 15 minu\u010di\u0173 iki valandos ir lydimas aki\u0173 paraudimo, a\u0161arojimo, slogos, kraujo pritek\u0117jimo \u012f galv\u0105. Paprastai skausmas kyla tuo pa\u010diu paros metu vienodais laiko tarpais – kart\u0105 per savait\u0119, m\u0117nes\u012f ir pana\u0161iai. Kartais skausmas b\u016bna toks a\u0161trus, kad \u017emogus nebegali normaliai funkcionuoti – netgi jud\u0117ti ir kalb\u0117ti.
Galimos prie\u017eastys.<\/span> Ne\u017einomos.
Kaip gydyti.<\/span> \u0160is galvos skausmas sunkiai gydomas, kadangi atsiranda epizodi\u0161kai ir gali praeiti taip pat neprognozuojamai. U\u017esit\u0119sus priepuoliams ligonis gydomas deguonies terapija – kv\u0117puoja pro kauk\u0119 arba gydytojas skiria vaist\u0173 injekcijas. <\/p>\n

Pagirios<\/strong>
Prie\u017eastys.<\/span>\u00a0 Prielaid\u0173, kaip alkoholis veikia skausmo atsiradim\u0105, daug. Viena j\u0173 teigia, kad spiritiniai g\u0117rimai ple\u010dia galvos smegen\u0173 kraujagysles ir sutrikdo neuromediatoriaus – serotonino – veikl\u0105. \u0160i med\u017eiaga perduoda elektrinius signalus i\u0161 vienos nerv\u0173 l\u0105stel\u0117s kitai. Beje, \u0161ie abu simptomai pastebimi ir migreninio skausmo metu.
Kuo gydyti.<\/span> Geriausia priemon\u0117 – paracetamolio tablet\u0117 ir geras miegas. Vis d\u0117lto juokauti su pagiriomis neder\u0117t\u0173. Jei galv\u0105 skauda ir i\u0161g\u0117rus ne\u017eym\u0173 alkoholio kiek\u012f, tamsta grei\u010diausiai sergate migrena<\/a>, o spiritinis g\u0117rimas tiesiog sukelia priepuol\u012f. <\/p>\n

Galvos auglys<\/strong>
Hipochondrikai ir tiesiog jautr\u016bs pacientai da\u017enai link\u0119 mai\u0161yti galvos skausm\u0105 su smegen\u0173 v\u0117\u017eiu. Skubame nuraminti: tik 4 procentai navikini\u0173 darini\u0173 pasirei\u0161kia tokiu b\u016bdu.
Po\u017eymiai.<\/span> Jei skausmai susij\u0119 su augliu, jie paprastai pasirei\u0161kia rytais ir lydimi v\u0117mimo. Epizodai kartojasi periodi\u0161kai ir b\u016bna vis sunkesni. Jei galvos skausmas lydimas dar ir \u017eenklaus svorio netekimo, asmenyb\u0117s poky\u010di\u0173 ir traukuli\u0173, b\u016btinas smegen\u0173 tyrimas.
Galimos prie\u017eastys<\/span>. Kai auglys u\u017eauga, smegen\u0173 apimties i\u0161augimas priveda prie vidinio spaudimo padid\u0117jimo. <\/p>\n

Vidinis kraujavimas<\/a> smegenyse<\/strong>
\u017dmogus gali ne i\u0161 karto su\u017einoti, kad patyr\u0117 vidin\u0119 galvos traum\u0105. Kartais kraujo i\u0161siliejimas pasirei\u0161kia pra\u0117jus kelioms valandoms po kraujagysl\u0117s tr\u016bkio, ta\u010diau tai yra labai pavojinga.
Po\u017eymiai.<\/span> Netik\u0117tas, augantis skausmas bet kurioje galvos vietoje. Jis lydimas reg\u0117jimo, kalbos, koordinacijos sutrikim\u0173, pykinimo. Simptomai pasirei\u0161kia vienas po kito ir vis ry\u0161k\u0117ja. Galiausiai \u017emogus neretai netenka s\u0105mon\u0117s.
Galimos prie\u017eastys.<\/span> Kraujagysl\u0117 gali tr\u016bkti d\u0117l traumos, stipraus sm\u016bgio ar sieneli\u0173 i\u0161plon\u0117jimo.
Kaip gydyti.<\/span> Vis\u0173 pirma gydytojams teks pa\u0161alinti kaukol\u0117je susikaupus\u012f krauj\u0105, kadangi hematoma gali spausti smegenis, jas pa\u017eeisdama. V\u0117liau b\u016btina nustatyti kraujo i\u0161siliejimo prie\u017east\u012f.<\/p>\n

Smilkininis arteritas<\/strong>
Liga da\u017eniausiai pasirei\u0161kia vyresniems nei 50 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms ir negydant da\u017eniausiai baigiasi visi\u0161ku apakimu.
Po\u017eymiai.<\/span> Stipr\u016bs galvos skausmai pasirei\u0161kia kartu su svorio netekimu, nemiga, depresija<\/a>, kartais pakilusia temperat\u016bra ir galvos odos paraudimu. Gali skaud\u0117ti ir petys ar kaklas.
Galimos prie\u017eastys<\/span>. Lig\u0105 sukelti gali daugyb\u0117 \u012fvairi\u0173 faktori\u0173, tarp j\u0173 ir virusin\u0117s infekcijos. I\u0161 kit\u0173 arterito \u201cprovokatori\u0173\u201d pamin\u0117tini ir nekontroliuojamas vaist\u0173 vartojimas, intensyvus saul\u0117s \u0161viesos poveikis, alkoholizmas<\/a>, per\u0161alimas ir \u012fvairios traumos.
Kaip gydyti.<\/span> Da\u017eniau skiriami steroidiniai preparatai, stabdantys arterij\u0173 u\u017edegim\u0105. Jei pasirei\u0161kia reg\u0117jimo problem\u0173, gydyti turi oftalmologas.<\/p>\n

Lietuvos sveikata<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vargu ar \u017dem\u0117je atsirast\u0173 laimingasis, kuriam niekada neskaud\u0117jo galvos. Deja, \u0161i\u0105 i\u0161 pa\u017ei\u016bros menk\u0105 problem\u0117l\u0119 mes i\u0161mokome spr\u0119sti viena tablete. <\/strong>
Tuo tarpu galvos skausmai neretai tampa l\u0117tiniai ir gerokai apkartina gyvenim\u0105. Koks galvos skausmas prane\u0161a apie rimt\u0105 lig\u0105? Ir koks skausmas savaime yra liga?<\/strong><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":12005,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[205,711,137,148,2103],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12004","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-gydytojai","tag-kraujagysles","tag-ligonis","tag-migrena","tag-nuskausminamieji"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12004","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12004"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12004\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12005"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12004"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12004"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12004"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12004"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12004"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}