{"id":12008,"date":"2009-09-28T18:00:00","date_gmt":"2009-09-28T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-09-28T18:00:00","modified_gmt":"2009-09-28T18:00:00","slug":"arterine-hipertenzija-ir-nestumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/arterine-hipertenzija-ir-nestumas\/12008\/","title":{"rendered":"Arterin\u0117 hipertenzija ir n\u0117\u0161tumas"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Arterin\u0119 hipertenzij\u0105 sukelia keletas veiksni\u0173: paveldimumas, kai kurios ligos, am\u017eius, fizinis ir emocinis stresas, antsvoris, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, netaisyklinga mityba. N\u0117\u0161tumas taip pat turi didel\u0119 \u012ftak\u0105: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procent\u0173 n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173. Kokia n\u0117\u0161tumo \u012ftaka padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui ir kuo pavojinga arterin\u0117 hipertenzija n\u0117\u0161tumo metu, kalbam\u0117s su Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Kardiologijos skyriaus ved\u0117ju, medicinos moksl\u0173 daktaru Mykolu BILIUKU.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">N\u0117\u0161tumo poveikis kraujosp\u016bd\u017eiui<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nN\u0117\u0161tumo prad\u017eioje padid\u0117ja hormono progesterono kiekis kraujyje, o tai turi \u012ftakos arteriniam kraujosp\u016bd\u017eiui, nes atpalaiduojami smulki\u0173j\u0173 arterij\u0173 lygieji raumenys. D\u0117l to suma\u017e\u0117ja arterij\u0173 tonusas, j\u0173 spindis \u0161iek tiek padid\u0117ja, o kraujo spaudimas \u2013 suma\u017e\u0117ja. N\u0117\u0161tumo metu kinta hemodinamika: did\u0117ja kraujo plazmos, eritrocit\u0173 kiekis, bendrasis kraujo t\u016bris, da\u017en\u0117ja \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis, ma\u017e\u0117ja kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagysli\u0173 pasiprie\u0161inimas. <\/p>\n<p>Yra moter\u0173, kurioms pirmaisiais n\u0117\u0161tumo m\u0117nesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada jos jau\u010dia mieguistum\u0105, lengv\u0105 galvos svaigim\u0105, greitai pavargsta. Kai kurioms spaudimas \u0161iek tiek nukrit\u0119s b\u016bna net iki 20 savait\u0117s. Per ma\u017eas kraujosp\u016bdis pavojaus nekelia, jis tik slopina. <\/p>\n<p>Ta\u010diau jeigu n\u0117\u0161tumo prad\u017eioje kraujosp\u016bdis nesuma\u017e\u0117ja ir lieka normalus, didesn\u0117 arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimo v\u0117lesniu n\u0117\u0161tumo laikotarpiu rizika. \u0160iuo atveju moterims pas ginekolog\u0105 tenka lankytis da\u017eniau, atid\u017eiau stebima j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117. Padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, baltymas \u0161lapime ir tinimai rodo, kad prasid\u0117jo gilesni med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimai. <\/p>\n<p>Kai n\u0117\u0161\u010diosios kraujosp\u016bdis did\u0117ja, tenka prad\u0117ti gydyti, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta didesni\u0173 komplikacij\u0173. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Klasifikacija<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nN\u0117\u0161tumo metu arterin\u0117 hipertenzija diagnozuojama pagal absoliut\u0173 arterinio kraujosp\u016bd\u017eio dyd\u012f 140\/90 mmHg ir daugiau bei reliatyv\u0173 jo padid\u0117jim\u0105, palyginti su buvusiu iki n\u0117\u0161tumo. Hipertenzijos klasifikacija n\u0117\u0161tumo metu nulemia, kaip bus gydoma bei kokiai rizikos grupei n\u0117\u0161\u010dioji priskiriama. <\/p>\n<p>Jeigu iki n\u0117\u0161tumo buvo diagnozuota arterin\u0117 hipertenzija, n\u0117\u0161tumo metu arterinis kraujo spaudimas ir toliau i\u0161lieka padid\u0117j\u0119s. Tod\u0117l jau planuojant n\u0117\u0161tum\u0105 b\u016btina nuolat lankytis pas gydytoj\u0105 ir laikytis jo rekomendacij\u0173. N\u0117\u0161tumo metu moteris ypa\u010d stebima, kad dar labiau nepablog\u0117t\u0173 jos sveikatos b\u016bkl\u0117 ir neb\u016bt\u0173 gr\u0117sm\u0117s vaikelio gyvybei. <br \/>\nJei iki pastojimo moters arterinis kraujosp\u016bdis buvo normalus ir did\u0117ja nuo pirm\u0173j\u0173 n\u0117\u0161tumo dien\u0173, tai vadinama n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija. Ji diagnozuojama, kai sistolinis kraujosp\u016bdis n\u0117\u0161tumo metu pakyla per 25 mmHg, diastolinis \u2013 per 15 mmHg, palyginti su buvusiu iki n\u0117\u0161tumo arba su pirmojo trimestro kraujosp\u016bd\u017eiu. Po gimdymo kraujosp\u016bdis paprastai gr\u012f\u017eta \u012f normos ribas. Per kiekvien\u0105 konsultacij\u0105 moteriai matuojamas arterinis kraujosp\u016bdis, sekamas jo padid\u0117jimas bei moters ir vaikelio sveikatos b\u016bkl\u0117, o, i\u0161kilus arterin\u0117s hipertenzijos gr\u0117smei, skiriamas gydymas. <br \/>\nPreeklampsija (tai su n\u0117\u0161tumu susijusi motinai ir vaikui pavojinga b\u016bkl\u0117 po 20 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s, kuriai b\u016bdingas daugelio organizmo sistem\u0173 pa\u017eeidimas, hipertenzija ir proteinurija (baltymas \u0161lapime) ) suserga ma\u017edaug 6 proc. moter\u0173, kurioms nebuvo arterinio kraujosp\u016bd\u017eio sutrikim\u0173 iki n\u0117\u0161tumo, ir apie 20 proc. n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173, kurios prie\u0161 pastodamos jau buvo susid\u016brusios su padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio problema. Da\u017eniausiai preeklampsija pasirei\u0161kia po 30 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s, ta\u010diau gali ir anks\u010diau. <\/p>\n<p>Jei reikia, gali b\u016bti atliktas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/cezario-pjuvis\/4320\">cezario pj\u016bvis<\/a> net ir esant nei\u0161ne\u0161iotam n\u0117\u0161tumui, nes preeklampsija kelia gr\u0117sm\u0119 vaikelio vystymuisi ir gyvybei bei mamos sveikatai. <br \/>\nJei forma lengva, \u012f j\u0105 vis tiek negalima numoti ranka, \u0161i b\u016bkl\u0117 gali progresuoti ir i\u0161sivystyti dar rimtesn\u0117 \u2013 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/eklampsija\/35454\">eklampsija<\/a>, kuriai b\u016bdingi traukuliai ir net koma. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Kod\u0117l n\u0117\u0161tumo metu pavojingas padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis?<\/span> <\/p>\n<p><\/strong>N\u0117\u0161\u010diosios turi b\u016bti stebimos, kad nepablog\u0117t\u0173 inkst\u0173 funkcija, nenukent\u0117t\u0173 vaikelis. Jei tai nedidel\u0117 arterin\u0117 hipertenzija \u2013 kei\u010diamas gyvenimo b\u016bdas, darbo ir poilsio, mitybos re\u017eimas. Jeigu liga nepasiduoda, gali nukent\u0117ti ar net \u017e\u016bti vaisius, moteriai gali i\u0161sivystyti \u0161irdies nepakankamumas, sutrikti inkst\u0173 funkcija. <\/p>\n<p>Daugelis gydytoj\u0173 pritaria nuomonei, kad n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 hipertenzij\u0105 reikia gydyti jau tuomet, kai arterinis kraujosp\u016bdis siekia 140\/90 mmHg. Gydymas n\u0117\u0161tumo metu prasideda nemedikamentiniais metodais, bet, jei rizika didel\u0117, skiriama ir vaist\u0173. <\/p>\n<p>Esant kraujo spaudimui 160\/100 mmHg, beveik visada b\u016btina prad\u0117ti gydyti medikamentais, net ir tuo atveju, jei n\u0117\u0161\u010dioji fizi\u0161kai nejau\u010dia kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimo. Diastoliniam kraujosp\u016bd\u017eiui esant didesniam nei 110mmHg, padid\u0117ja placentos funkcijos sutrikimo bei vaisiaus vystymosi atsilikimo rizika. Arterinei hipertenzijai gydyti n\u0117\u0161tumo metu skiriami saug\u016bs vaistai, kuriuos reikia vartoti pagal gydytoj\u0173 rekomendacijas. Kai kuri\u0173 labai veiksming\u0173 medikament\u0173, kuriais gydoma arterin\u0117 hipertenzija, n\u0117\u0161\u010diosioms skirti negalima. <\/p>\n<p>Labai svarbu laiku pasteb\u0117ti ir gydyti n\u0117\u0161tumo metu i\u0161sivys\u010diusi\u0105 hipertenzij\u0105, nes negydant \u0161i liga, kaip min\u0117ta, gali komplikuotis <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/eklampsija\/35454\">eklampsija<\/a>, kurios metu kraujosp\u016bdis tampa nekontroliuojamas, i\u0161sivysto traukuliai, da\u017enai pa\u017eeid\u017eiamas vaisius. Net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, \u012f juos nereik\u0117t\u0173 numoti ranka. Esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui, atsiranda spazmai, tod\u0117l vaisius nepakankamai apr\u016bpinamas deguonimi, padid\u0117ja ir kraujo klampumas, organizme kaupiasi skystis. Vaisius nepakankamai apr\u016bpinamas jam reikalingomis maisto med\u017eiagomis, d\u0117l to gali sul\u0117t\u0117ti jo vystymasis. Auk\u0161tas arterinis kraujosp\u016bdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo rizik\u0105, kuri gali sukelti ir motinai, ir vaikeliui pavojing\u0105 kraujavim\u0105. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Galimyb\u0117s i\u0161vengti arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimo n\u0117\u0161tumo metu<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nTyrim\u0173 rezultatai parod\u0117, kad n\u0117\u0161tumo metu yra galimyb\u0117 suma\u017einti arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimo rizik\u0105. <br \/>\nPirma, rekomenduojama vengti per didelio k\u016bno mas\u0117s padid\u0117jimo, ta\u010diau laikytis diet\u0173 taip pat nepatartina. Jei smarkiai svyruoja svoris, patartina keisti mitybos \u012fpro\u010dius, koreguoti valgiara\u0161t\u012f. <\/p>\n<p>N\u0117\u0161tumo metu suma\u017einto druskos kiekio dieta netinka, nes \u0161iuo laikotarpiu did\u0117ja cirkuliuojan\u010dio skys\u010dio kiekis, jei su maistu n\u0117\u0161\u010dioji gaus per ma\u017eai natrio, kurio pagrindinis \u0161altinis \u2013 druska, organizmas patirs jo stok\u0105. \u017dinoma, per didelis kiekis druskos taip pat nenaudingas. Kalcio papildai ma\u017eina kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimo tikimyb\u0119 n\u0117\u0161tumo metu. \u0160is metodas gali b\u016bti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turin\u010di\u0173 maisto produkt\u0173 arba yra padid\u0117jusi n\u0117\u0161tumo sukeltos hipertenzijos rizika. Ta\u010diau nerekomenduojama vartoti kalcio papild\u0173 nepasitarus su gydytoju. <\/p>\n<p>\u017dinoma, reikia laikytis darbo ir poilsio re\u017eimo, nevartoti alkoholio, ner\u016bkyti, neb\u016bti u\u017eter\u0161tose vietose, vengti nervini\u0173 sukr\u0117tim\u0173, nepervargti, pakankamai pails\u0117ti ir i\u0161simiegoti. <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Inga MARK\u016aNAIT\u0116<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 141px; height: 51px\" height=\"243\" width=\"585\" alt=\"Arterin\u0117 hipertenzija ir n\u0117\u0161tumas\" src=\"\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Arterin\u0119 hipertenzij\u0105 sukelia keletas veiksni\u0173: paveldimumas, kai kurios ligos, am\u017eius, fizinis ir emocinis stresas, antsvoris, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, netaisyklinga mityba. N\u0117\u0161tumas taip pat turi didel\u0119 \u012ftak\u0105: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procent\u0173 n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173. Kokia n\u0117\u0161tumo \u012ftaka padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui ir kuo pavojinga arterin\u0117 hipertenzija n\u0117\u0161tumo metu, kalbam\u0117s su Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Kardiologijos skyriaus ved\u0117ju, medicinos moksl\u0173 daktaru Mykolu BILIUKU.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,39,431,430,712,270,2098,652,724,403,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12008","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-dieta","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-mmhg","tag-nesciuju","tag-placentos","tag-ranka","tag-sistolinis","tag-vaisius","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12008","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12008"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12008\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12008"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12008"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12008"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12008"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12008"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}