{"id":12025,"date":"2009-10-09T18:00:00","date_gmt":"2009-10-09T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-10-09T18:00:00","modified_gmt":"2009-10-09T18:00:00","slug":"antihipertenizniu-vaistu-vieta-gydant-kraujagysline-demencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/antihipertenizniu-vaistu-vieta-gydant-kraujagysline-demencija\/12025\/","title":{"rendered":"Antihipertenizni\u0173 vaist\u0173 vieta gydant kraujagyslin\u0117 demencij\u0105"},"content":{"rendered":"

Kraujagylin\u0117 demencija (KD) \u2013 antroji pagal da\u017en\u012f (po Alzheimerio ligos) demencijos r\u016b\u0161is, su kuria da\u017eniausiai susiduria vyresni nei 65m. am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Apskai\u010diuota, jog 50 proc. kraujagyslin\u0117s demencijos atvej\u0173 vystosi d\u0117l padid\u0117jusio arterinio kraujosp\u016bd\u017eio.\u00a0 <\/span>Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis rizikos veiksni\u0173 kontrol\u0117 gali apsaugoti nuo demencijos ar bent nutolinti jos vystym\u0105si. <\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kraujagyslin\u0117s demencijos kriterijai <\/span><\/strong><\/p>\n

<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Demencija \u2013 visuma klinikini\u0173 demencijos sindrom\u0173, kurie vystosi d\u0117l sistemin\u0117s ar smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173. Demencija serga 33 milijonai pasaulio \u017emoni\u0173, apskai\u010diuota, jog iki 2040m sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius pasieks 81,1 milijon\u0105. Da\u017eniausiai naudojami DSM-IV ar NINDS-AIREN kriterijai. Pirmieji yra jautr\u016bs, bet ma\u017eai specifi\u0161ki, o pastarieji labiau specifi\u0161kesni [1].<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pagal DSM-IV kriterijus KD diagnozuojama esant \u0161iems po\u017eymiams: <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

I. Kognityvinio deficito vystymasis:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Atminties sutrikimas (sutrik\u0119s geb\u0117jimas \u012fsisavinti nauj\u0105 informacij\u0105 ar atkurti ankstesni\u0105j\u0105)<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Vienas ar daugiau kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173: <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Afazija<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Apraksija<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Agnozija<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>II. Min\u0117ti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai \u017eenkliai sutrikdo socialin\u0119 veikl\u0105. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>III. \u017didinin\u0117 neurologin\u0117 simptomatika (pvz.: sustipr\u0117j\u0119 gilieji sausgysliniai refleksai, pseudobulbarinis paraly\u017eius, eisenos sutrikimas, gal\u016bni\u0173 silpnumas) ar laboratoriniai duomenys, rodantys smegen\u0173 kraujotakos sutrikimus (pvz.: daugybiniai infarktai smegen\u0173 \u017eiev\u0117je ar baltojoje med\u017eiagoje), susijusius su pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimu. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

IV.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas neatsiranda delyro metu [2]. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

NINDS-AIREN kriterijai:\u00a0 <\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Demencija : <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Atminties sutrikimas lydimas 2 ir daugiau kit\u0173 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo: <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Orientacijos<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>D\u0117mesio<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Kalbos<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

2.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Smegen\u0173 kraujagysli\u0173 liga<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>\u017didinin\u0117 neurologin\u0117 simptomatika (hemiparez\u0117, apatini\u0173 gal\u016bni\u0173 silpnumas, Babinskio refleksas, jutim\u0173 sutrikimas, kalbos sutrikimas, hemianopsija)<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Smegen\u0173 KT randama: stambi\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 infarktai<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

3.\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Demencijos ir smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ligos ry\u0161ys: <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Demencijos prad\u017eia per 3 m\u0117n. po \u012fvykusio insulto <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Staigus kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Laipsni\u0161kas kognityvinio deficito progresavimas\u00a0\u00a0 <\/span>[3]<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/h2>\n

Rizikos veiksniai <\/span><\/strong><\/p>\n

<\/span><\/h2>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Arterin\u0117 hipertenzija \u2013 viena da\u017eniausi\u0173 vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 lig\u0173. Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas \u2013 pagrindinis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, insulto bei kraujagyslin\u0117s demencijos rizikos veiksnys [4,5]. 1 schemoje pateikiami mechanizmai, rodantys hipertenzijos ir KD ry\u0161\u012f [6].\u00a0 <\/span>Kraujagyslin\u0117s demencijos atveju padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis nustatomas dvigubai da\u017eniau nei demencijos neturintiems vyresnio am\u017eiaus pacientams. Ilg\u0105 laik\u0105 padid\u0117j\u0119s, nekontroliuojamas arterinis kraujosp\u016bdis, ypatingai sistolinis, lemia arterij\u0173 rezistenti\u0161kum\u0105, o pastarasis \u2013 ateroskleroz\u0117s vystym\u0105si, arterij\u0173 sienel\u0117s plon\u0117jim\u0105, spind\u017eio siaur\u0117jim\u0105 ir kitus pa\u017eeidimus. D\u0117l to sutrinka smegen\u0173 kraujotaka, arterij\u0173 rezistenti\u0161kumas bei kraujo spaudimas did\u0117ja, formuojasi ydingas ratas, taip susidaro s\u0105lygos vystytis insultui, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms bei demencijai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span>Apie 70 proc. pacient\u0173, patyrusi\u0173 insult\u0105, anamnez\u0117je buvusi arterin\u0117 hipertenzija [7]. Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis bei buv\u0119s insultas \u2013 svarbiausi kraujagyslin\u0117s demencijos rizikos veiksniai. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vienoje atliktoje studijoje mokslininkai pasteb\u0117jo, jog asmenys, kurie b\u016bdami vidutinio am\u017eiaus sirgo hipertenzija, vyresniame am\u017eiuje tur\u0117jo didesn\u0119 demencijos rizik\u0105. D\u0117l pakitusios smegen\u0173 kraujotakos, arterin\u0117 hipertenzija susijusi su smegen\u0173 atrofija, smulki\u0173j\u0173 ir stambi\u0173j\u0173 smegen\u0173 kraujagysli\u0173 infarktais, baltosios smegen\u0173 med\u017eiagos pa\u017eeidimu[8]. Smulki\u0173j\u0173 arterij\u0173 ligos sukelia periventrikulin\u0117s baltosios med\u017eiagos i\u0161emij\u0105 bei lak\u016bninius infarktus, kurie pasirei\u0161kia kaip kraujagyslin\u0117 demencija[9].<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitas svarbus tiek \u0161irdies, tiek smegen\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys \u2013 hipercholesterolemija<\/a>. Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio koncentracija skatina ateroskleroz\u0117s, o pastaroji \u2013 demencijos vystym\u0105si. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

II tipo CD neabejotinai didina kraujagyslin\u0117s demencijos vystym\u0105si. Allen\u2019as ir bendraautoriai pasteb\u0117jo\u00a0 <\/span>kognityvini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo ir CD ry\u0161\u012f. CD trukm\u0117 tolygiai didina demencijos i\u0161sivystymo rizik\u0105. Vyresnio am\u017eiaus diabetikams dvigubai da\u017eniau nustatoma demencija nei nesergantiems CD. Kadangi CD da\u017enai nediagnozuojamas, tod\u0117l paai\u0161kinama kod\u0117l n\u0117ra traktuojamas kaip svarbus veiksnys, bloginantis pa\u017eintines funkcijas. Esant CD, sutrinka smegen\u0173 apr\u016bpinimas gliukoze, vystosi \u017eiev\u0117s nepakankamumas bei neuron\u0173 \u017e\u016btis. Be to, sutrik\u0119s gliukoz\u0117s metabolizmas CD atveju ma\u017eina acetilcholino gamyb\u0105, d\u0117l to silpsta atmintis. CD lemia mikrokraujagyslinius smegen\u0173 poky\u010dius, insulto ir kognityvinio deficito vystym\u0105si. \u0160ie min\u0117ti kraujagysli\u0173 pakitimai sutrikdo smegen\u0173 kraujotak\u0105 ir skatina kraujagyslin\u0117s demencijos atsiradim\u0105 [8,10]. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

R\u016bkantiems asmenims kraujagyslin\u0117s demencijos rizika did\u0117ja [11].<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1 lentel\u0117 <\/span>Rizikos veiksni\u0173 apibendrinimas [12]<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Antihipertenizni\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

1 schema <\/span>Arterin\u0117s hipertenzijos ir KD ry\u0161ys\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"Antihipertenizni\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Gydymo ypatumai<\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pagrindinis KD gydymas \u2013 profilaktika. I\u0161vardint\u0173 rizikos veiksni\u0173 kontrol\u0117 suma\u017eina demencijos da\u017en\u012f, o jai jau esant ma\u017eina progresavim\u0105 ar net u\u017etikrina nedidel\u012f pager\u0117jim\u0105. Pirmin\u0117 profilaktika intensyviai tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikoma vyresnio am\u017eiaus pacientams, sergantiems AH, CD, PV, kuriems yra buv\u0119 PSIP ar insultai, r\u016bkaliams. Pirmin\u0117s profilaktikos kryptys : <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Optimali AKS kontrol\u0117<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Glikemojos kontrol\u0117 sergant CD<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Hiperlipidemijos korekcija<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Gydymas antiagregantais, esant didelei rizikai<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Tinkama mityba, sergant CD, esant nutukimui, hiperlipidemijai<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>Neuroprotektoriai [12]. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Antihipertenzinio gydymo nauda<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Kadangi arterin\u0117 hipertenzija \u2013 vienas pagrindini\u0173 KD ir insulto rizikos veiksni\u0173, tod\u0117l AKS kontrol\u0117 gali apsaugoti nuo galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 bei pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo. Kai kuri\u0173 studij\u0173 duomenimis, antihipertenzinis gydymas apsaugo nuo demencijos ar nutolina jos atsiradim\u0105. Antihipertenzinio gydymo nauda siejama su baltosios med\u017eiagos pa\u017eeidim\u0173 ma\u017e\u0117jimu subkortikalin\u0117se ir paraventrikulin\u0117se srityse, kurios ir susijusios su pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimu [13]. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Forret\u2019as ir bendraautoriai atlik\u0119 Syst-Eur studij\u0105 patvirtino hipertenzijos \u012ftak\u0105 demencijos vystymuisi: izoliuotos sistolin\u0117s hipertenzijos gydymas suma\u017eino demencijos (KD ir Alzheimerio ligos) da\u017en\u012f 50 proc. <\/span>Studijoje dalyvavo 2410 vyresnio am\u017eiaus pacientai, sirg\u0119 izoliuota sistoline hipertenzija. Tiriamoji grup\u0117 vartojo kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173. Apibendrinus studijos rezultatus, nustatyta jog po gydymo demencijos da\u017enis suma\u017e\u0117jo perpus [14]. <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, antihipertenzinis gydymas kalcio kanal\u0173 blokatoriais pasi\u017eymi geresniu poveikiu pa\u017eintin\u0117ms funkcijos nei kiti AKS ma\u017einantys vaistai. Klinikiniais tyrimais patvirtintas lerkanidipino teigiamas poveikis kognityvin\u0117ms funkcijoms.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Lerkanidipinas gerina kognityvines funkcijas<\/span> <\/span><\/strong><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Lerkanidipinas \u2013 naujasis tre\u010dios kartos vazoselektyvus dihidropiridininis kalcio kanal\u0173 blokatorius, sukeliantis sistemin\u0119 vazodilatacij\u0105, blokuodamas kalcio patekim\u0105 \u012f l\u0105stel\u0119 per L-tipo kalcio kanalus. Skirtingai nei kiti kalcio kanal\u0173 antagonistai, lerkanidipinas b\u016bdamas labai\u00a0 <\/span>lipofili\u0161kas\u00a0 <\/span>u\u017etikrina l\u0117t\u0105 veikimo prad\u017ei\u0105, ta\u010diau ilg\u0105 veikimo trukm\u0119. Be to,\u00a0 <\/span>vaistas turi antiaterogenini\u0173 savybi\u0173, o taip pat teigiamai veikia kognityvines funkcijas. Klinikini\u0173 turim\u0173 duomenimis, vyresnio am\u017eiaus pacientai vaist\u0105 toleruoja gerai, skirtingai nei kiti KKB, sukelia ma\u017eiau \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173 [15].<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Ispanijoje mokslininkai atliko atviraj\u012f palyginam\u0105j\u012f daugiacentrin\u012f tyrim\u0105, kuriame vertino antihipertenzin\u012f lerkanidipino poveik\u012f pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms. <\/span>6 m\u0117n. trukusioje studijoje pacientai buvo gydomi 10 mg lerkanidipinu. Nepavykus pasiekti AKS kontrol\u0117s buvo skiriami papildomi antihipertenziniai vaistai. Prie\u0161 tyrim\u0105 ir po jo kognityvin\u0117s funkcijos vertintos atkliekant MMSE test\u0105. Po 6 m\u0117n trukusio gydymo lerkanidipinu AKS suma\u017e\u0117jo nuo 154,4\/95,3 mmHG iki 134,8\/80,7 mmHG, MMSE balai pakito nuo 32,35 (2,59) iki 33,25 (2,36) (p<0,0001). Pacientai, kuri\u0173 AKS kontrol\u0117 buvo geresn\u0117,\u00a0 <\/span>surinko daugiau MMSE bal\u0173 (p<0,05). Taigi, studija parod\u0117 jog lerkanidipinas \u017eenkliai pagerino pa\u017eintines funkcijas, o tai sieta su AKS suma\u017e\u0117jimu[16]<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span>ZANYCAL studijoje, kurios tikslas buvo \u012fvertinti lerkanidipino poveik\u012f pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms bei gyvenimo kokybei, parod\u0117, jog po 6 m\u0117n. gydymo 10 mg per dien\u0105 lerkanidipinu reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo AKS bei pager\u0117jo pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 vertinimo rezultatai (atliekant MMSE test\u0105). Pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pager\u0117jimas buvo didesnis tiems pacienatms, kuri\u0173 AKS kontrol\u0117 buvo geresn\u0117 [17]. <\/p>\n

<\/span><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gyd. rez. Gintar\u0117 Pa\u0161kevi\u010dien\u0117<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/span><\/p>\n

Lietuvos gydytojo \u017eurnalas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujagylin\u0117 demencija (KD) – antroji pagal da\u017en\u012f (po Alzheimerio ligos) demencijos r\u016b\u0161is, su kuria da\u017eniausiai susiduria vyresni nei 65m. am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Apskai\u010diuota, jog 50 proc. kraujagyslin\u0117s demencijos atvej\u0173 vystosi d\u0117l padid\u0117jusio arterinio kraujosp\u016bd\u017eio.  <\/span>Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis rizikos veiksni\u0173 kontrol\u0117 gali apsaugoti nuo demencijos ar bent nutolinti jos vystym\u0105si. <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[431,141,748,1200,430,703,62,712,415,1217,138,525],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12025","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-kognityvines","tag-kraujagyslines","tag-kraujospudis","tag-lerkanidipinas","tag-mineti","tag-mmhg","tag-profilaktika","tag-rizikos-veiksnys","tag-vaistai","tag-vyresnio-amziaus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12025","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12025"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12025\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12025"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12025"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12025"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12025"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12025"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}