{"id":12029,"date":"2009-09-20T18:00:00","date_gmt":"2009-09-20T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-09-20T18:00:00","modified_gmt":"2009-09-20T18:00:00","slug":"naminiai-gyvunai-gali-buti-ir-rimtu-ligu-priezastis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/naminiai-gyvunai-gali-buti-ir-rimtu-ligu-priezastis\/12029\/","title":{"rendered":"Naminiai gyv\u016bnai gali b\u016bti ir rimt\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis"},"content":{"rendered":"

Mamos yra teisios savo vaikams neleisdamos glostyti lakstan\u010di\u0173 ka\u010diuk\u0173 ar \u0161uniuk\u0173, ypa\u010d valkataujan\u010di\u0173. Naminiai keturkojai gali platinti \u012fvairias parazitines ligas, kuriomis u\u017esikr\u0117sti gali ir \u017emogus, ne tik tiesiogiai kontaktuodamas su gyv\u016bnu, \u2013 pavojai tyko ir vaik\u0173 sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se, kurios u\u017eter\u0161tos \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 ekskrementais. Taip pat lig\u0105 galima pasigauti tiesiog neplautomis rankomis imant maist\u0105.
\nPasak \u0160iauli\u0173 visuomen\u0117s sveikatos centro U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117jos Editos SAMULYT\u0116S, pagrindin\u0117s parazitin\u0117s ligos, kurias gali platinti naminiai gyv\u016bnai (\u0161unys, kat\u0117s) yra toksakoroz\u0117, echinokokoz\u0117, toksoplazmoz\u0117<\/a>, kriptosporidiaz\u0117. \u0160iomis ligomis galime u\u017esikr\u0117sti per u\u017eter\u0161t\u0105 gyv\u016bn\u0173 i\u0161matomis dirvo\u017eem\u012f, vanden\u012f, valgydami neplautus vaisius, uogas ir dar\u017eoves, nesilaikydami asmens higienos (nenusiplaunant rank\u0173 prie\u0161 valg\u012f po kontakto su \u0161unimis ar kat\u0117mis ir t.t.). \u201ePagal tai, kokie parazitini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai patenka \u012f \u017emogaus organizm\u0105, gali pasireik\u0161ti specifiniai ligos simptomai\u201d, \u2013 sako E. Samulyt\u0117.
\nO susirgus \u0161iomis ligomis yra skiriami antihelmintiniai vaistai, echinokokoz\u0117s atveju \u2013 reikia chirurginio gydymo, chemoterapijos ir pan.<\/p>\n

Apvali\u0173j\u0173 kirm\u0117li\u0173 sukeltos ligos<\/span>
<\/strong>
\nToksokaroz\u0117s infekcijos \u0161altinis yra sergantys \u0161unys, kat\u0117s su i\u0161matomis i\u0161skiriantys toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117lius, kurie per 2\u20137 savaites patek\u0119 \u012f dirvo\u017eem\u012f subr\u0119sta ir tampa pavojingi \u017emogui ir kitiems gyv\u016bnams. \u017dmogus u\u017esikre\u010dia prarij\u0119s toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173. <\/p>\n

Toksokaroz\u0119 sukelia apvali\u0173j\u0173 kirm\u0117li\u0173 toksokar\u0173 (Toxocara canis ir Toxocara catis) lervos. Patekus toksokar\u0173 kiau\u0161in\u0117liams \u012f \u017emogaus vir\u0161kinimo trakt\u0105, \u017earnyne i\u0161silaisvina lervos, kurios per gleivin\u0119 patenka \u012f krauj\u0105. Su krauju lervos gali patekti \u012f kepenis, \u0161ird\u012f, plau\u010dius, inkstus, akis ir kitus organus. Ligos klinika priklauso nuo migruojan\u010di\u0173 lerv\u0173 kiekio lokalizacijos bei \u017emogaus imunin\u0117s b\u016bkl\u0117s. Da\u017enai, ypa\u010d patekus \u012f organizm\u0105 ma\u017eam lerv\u0173 kiekiui, liga praeina be klinikini\u0173 simptom\u0173. Susirgus vargina pasikartojantis kar\u0161\u010diavimas, temperat\u016bra da\u017eniausia b\u016bna subfebrili, atsiranda bronchitas, sausas kosulys<\/a>, dusulys<\/a>, da\u017eni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai b\u016bdinga padid\u0117jusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams \u2013 padid\u0117j\u0119 limfmazgiai ir blu\u017enis. Migruojan\u010di\u0173 lerv\u0173 gali pakli\u016bti \u012f akis ir sukelti regos sutrikimus. Toksokarozei b\u016bdinga kelis m\u0117nesius ar net kelerius metus pasirei\u0161kianti ir atsinaujinanti ligos eiga. <\/p>\n

Pavoj\u0173 kelia ir gyv\u016bn\u0173 \u017earnyne augantys kaspinuo\u010diai<\/span>
<\/strong>
\nEchinokokoz\u0117s pagrindiniai infekcijos platintojai yra \u0161unys, vilkai, lap\u0117s. \u0160i\u0173 gyv\u016bn\u0173 \u017earnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis ir \u012f aplink\u0105 kartu su i\u0161matomis i\u0161skiria kiau\u0161in\u0117lius, kurie yra labai ma\u017ey\u010diai, ilgai i\u0161lieka atspar\u016bs i\u0161orin\u0117je aplinkoje (ant \u017eem\u0117s, ganyklose, soduose ir pan.). \u017dmogui prarijus echinokoko kiau\u0161in\u0117l\u012f, jo apvalkal\u0117lis i\u0161tirpsta ir i\u0161silaisvina lerva, kuri, prasiskverbusi \u012f \u017earnos sienel\u0119, patenka \u012f kraujo apytakos rat\u0105 ir nune\u0161ama da\u017eniausiai \u012f kepenis, re\u010diau plau\u010dius, blu\u017en\u012f, inkstus ar kitus organus. <\/p>\n

Echinokokoz\u0117 \u2013 parazitin\u0117 liga, kuri\u0105 sukelia Echinococcus genties kaspinuo\u010diai. Echinokokoz\u0117 specifini\u0173 simptom\u0173 neturi, o klinika priklauso nuo ligos suk\u0117l\u0117jo (E.granulosus ar E.multicularis), stadijos, cistos dyd\u017eio ir lokalizacijos (da\u017eniausiai kepenyse, re\u010diau plau\u010diuose, ir kt. organuose). Tai yra labai sunki ir klastinga liga, kuri da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai (kai ligonis tiriamas ar operuojamas d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173) ar atsiradus komplikacij\u0173 (cist\u0173 ply\u0161imas, sup\u016bliavimas, cist\u0173 sukeliami spaudimo rei\u0161kiniai). Kadangi cistos auga l\u0117tai, ligos simptomai gali nepasireik\u0161ti met\u0173 metus. Laikui b\u0117gant pradeda varginti bendras silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas, cista did\u0117dama gali sukelti sunkumo ar spaudimo jausm\u0105 po de\u0161iniuoju \u0161onkauli\u0173 lanku, retkar\u010diais priepuoli\u0173 pob\u016bd\u017eio skausmus, u\u017espausti tul\u017eies latakus, gali i\u0161sivystyti gelta<\/a>. Jeigu cistos auga plau\u010diuose, ligonius vargina skausmas kr\u016btin\u0117je, neauk\u0161ta temperat\u016bra, kosulys<\/a>, gali atsikos\u0117ti skreplius su krauju. Kartais, E.multicolaris sudaryt\u0173 cist\u0173 (p\u016bsleli\u0173), l\u0105stel\u0117s atsidalija ir patekusios \u012f kraujo apytakos rat\u0105 nune\u0161amos \u012f kitus organus ir audinius ir sukelia metastazes. Toks infiltruojantis ir metastazuojantis augimas labai pana\u0161us \u012f piktybinio auglio augim\u0105. <\/p>\n

Gali pa\u0161lyti net nerv\u0173 sistema<\/span>
<\/strong>
Toksoplazmoz\u0117<\/a> \u2013 pagrindiniai infekcijos platintojai \u2013 kat\u0117s ir j\u0173 \u0161eimos atstovai, su i\u0161matomis i\u0161skiriantys toksoplazm\u0173 oocistas \u012f aplink\u0105. Jos br\u0119sta dirvo\u017eemyje ir gyvybingos i\u0161lieka iki met\u0173. \u017dmogus u\u017esikre\u010dia per u\u017eter\u0161t\u0105 oocistomis aplink\u0105 (\u017eem\u0117, \u017eol\u0117, dar\u017eov\u0117s) arba valgydamas \u017eali\u0105 ir blogai termi\u0161kai paruo\u0161ta m\u0117s\u0105. Retesniais atvejais perpilant krauj\u0105 ar organ\u0173 tranplantacijos metu, jei donoras serga \u016bmine toksoplazmoze. Toksoplazmoz\u0117<\/a> \u2013 pirmuoni\u0173 sukeliama liga, kuri\u0105 sukelia Toxoplasma gondii. Apie 90 proc. ligoni\u0173 liga praeina be simptom\u0173 arba simptomai nesunk\u016bs \u2013 trumpas kar\u0161\u010diavimas, limfmazgi\u0173 padid\u0117jimas, bendras negalavimas, galvos skausmai. \u0160i liga labai pavojinga n\u0117\u0161\u010dioms moterims, nes infekcija gali b\u016bti perduodama per placent\u0105 vaisiui. Tuomet vystosi \u012fgimta toksoplazmoz\u0117<\/a>, pasirei\u0161kianti labai sunkiais centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimais. <\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 padovanota liga gali u\u017esit\u0119sti<\/span>
<\/strong>
\nKriptosporidiaz\u0117 \u2013 pirmuoni\u0173 sukeliama liga. Cryptosporidium spp. gali parazituoti \u012fvairi\u0173 gyv\u016bn\u0173 (galvij\u0173, kiauli\u0173, triu\u0161i\u0173, \u0161un\u0173, ka\u010di\u0173 ir kt.), \u017euv\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 taip pat ir \u017emogaus organizme. Infekcijos \u0161altinis yra sergantis \u017emogus ir naminiai bei laukiniai gyv\u016bnai, su i\u0161matomis \u012f aplink\u0105 i\u0161skiriantys oocistas. Dr\u0117gnoje i\u0161orin\u0117je aplinkoje oocistos i\u0161lieka gyvybingos 2\u20136 savaites. Da\u017eniausiai \u017emogus u\u017esikre\u010dia per u\u017eter\u0161t\u0105 vanden\u012f, maist\u0105 bei aplinkos daiktus. <\/p>\n

Kriptosporidiaz\u0117 \u2013 pirmuoni\u0173 Cryptosporidium spp. sukeliama liga. Da\u017eniausiai serga 1\u20135 m. am\u017eiaus vaikai. Liga prasideda staiga, atsiranda vandeningas gausus viduriavimas<\/a> su priepuoli\u0173 pob\u016bd\u017eio pilvo skausmais. I\u0161matos turi specifin\u012f kvap\u0105. Ligos simptomai trunka 1\u20132 savaites ir praeina savaime, negydant. Kartais liga u\u017esit\u0119sia iki 3\u20134 savai\u010di\u0173. Ligoniams pakyla temperat\u016bra (iki 39\u00b0C ir daugiau), dal\u012f ligoni\u0173 pykina, jie vemia. Nusilpusiems asmenims, kuri\u0173 pa\u017eeista imunin\u0117 sistema, sergantiems AIDS liga b\u016bna sunki ir t\u0119sianti ilgai. <\/p>\n

D\u0117l meil\u0117s gyv\u016bnams svarbu neprarasti sveiko proto <\/strong>
<\/strong>Vis\u0173 pirmiausia kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 tur\u0117t\u0173 laikytis asmens higienos. Plauti rankas prie\u0161 valg\u012f, maisto ruo\u0161im\u0105, pasinaudojus tualetu, po darbo dar\u017ee ar sode, gr\u012f\u017eus i\u0161 lauko, pa\u017eaidus su savo augintiniu. \u0160unis ved\u017eioti jiems skirtose aik\u0161tel\u0117se. Reik\u0117t\u0173 neu\u017emir\u0161ti, kad negalima leisti \u0161unims lai\u017eyti veido, l\u0117k\u0161\u010di\u0173, valgyti i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 ind\u0173, taip pat neleisti vaikams \u017eaisti su nepa\u017e\u012fstamais gyv\u016bnais. \u017dinoma, nevalgyti neplaut\u0173 dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, uog\u0173 (mi\u0161ko uog\u0173). Dar\u017eoves kruop\u0161\u010diai nuplauti, saugoti maisto produktus nuo dulki\u0173, musi\u0173, tarakon\u0173. Negerti, nenaudoti maistui vandens i\u0161 atvir\u0173 vandens telkini\u0173. Saugoti poilsio vietas, parkus, papl\u016bdimius, vaik\u0173 \u017eaidimo bei sporto aik\u0161teles, kiemus, sm\u0117lio d\u0117\u017ees nuo \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 i\u0161mat\u0173. Ne\u0161erti namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 veterinarijos tarnyboje nepatikrinta ir termi\u0161kai neapdorota skerdiena. Sergan\u010dio gyv\u016bno skerdiena turi b\u016bti neprieinama naminiams gyv\u016bnams (saugiai u\u017ekasta ar sudeginta). <\/p>\n

Taip pat siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 infekcin\u0117ms ir parazitin\u0117ms ligoms, gyv\u016bn\u0173 \u0161eimininkai tur\u0117t\u0173 patys pasir\u016bpinti gyv\u016bn\u0173 sveikata \u2013 tirti, ar n\u0117ra helmint\u0173, o prireikus ir gydyti.
\n\u00a0<\/p>\n

Vilt\u0117 RAMO\u0160KAIT\u0116<\/div>\n
\"Naminiai<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mamos yra teisios savo vaikams neleisdamos glostyti lakstan\u010di\u0173 ka\u010diuk\u0173 ar \u0161uniuk\u0173, ypa\u010d valkataujan\u010di\u0173. Naminiai keturkojai gali platinti \u012fvairias parazitines ligas, kuriomis u\u017esikr\u0117sti gali ir \u017emogus, ne tik tiesiogiai kontaktuodamas su gyv\u016bnu, – pavojai tyko ir vaik\u0173 sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117se, kurios u\u017eter\u0161tos \u0161un\u0173 ir ka\u010di\u0173 ekskrementais. Taip pat lig\u0105 galima pasigauti tiesiog neplautomis rankomis imant maist\u0105.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1165,424,376,818,2,4,378,234,517,137,1609,2091,2090,12,377,1035,67,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12029","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-akis","tag-cistos","tag-gyvunai","tag-gyvunams","tag-infekcijos","tag-karsciavimas","tag-kates","tag-klinika","tag-kosulys","tag-ligonis","tag-ligos-simptomai","tag-pagrindiniai-infekcijos-platintojai","tag-platintojai","tag-plaucius","tag-sunys","tag-susirgus","tag-termiskai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12029","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12029"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12029\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12029"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12029"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12029"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12029"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12029"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}