{"id":12033,"date":"2009-10-01T18:00:00","date_gmt":"2009-10-01T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-03T13:48:30","modified_gmt":"2017-10-03T13:48:30","slug":"infekcijos-didinancios-vezio-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/infekcijos-didinancios-vezio-rizika\/12033\/","title":{"rendered":"Infekcijos, didinan\u010dios v\u0117\u017eio rizik\u0105"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Goda Uknevi\u010di\u016bt\u0117, <\/span><\/b><\/p>\n

KMU Onkologijos klinikos onkologijos-chemoterapijos rezident\u0117<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

PSO duomenimis, net iki 40 proc. vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti (ma\u017einant alkoholio vartojim\u0105, r\u016bkym\u0105, kei\u010diant mityb\u0105, didinant fizin\u012f aktyvum\u0105, skiepijant nuo hepatito B, \u017emogaus papilomos viruso ir t. t.). Taigi svarbu \u017einoti, kokie rizikos veiksniai didina rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu. Ai\u0161ku, \u012ftakos turi genetiniai veiksniai, ta\u010diau veikia ir i\u0161oriniai agentai: fizikiniai (elektromagnetin\u0117 spinduliuot\u0117), cheminiai (tabakas, asbestas ir t.t.) bei biologiniai karcinogenai (virusai, bakterijos ir pan.).<\/span><\/i> <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Infekcij\u0173 sukeliam\u0173 navik\u0173 paplitimas ir rizika susirgti<\/span><\/b><\/p>\n

Ne vis\u0173 navik\u0173 rizikos veiksniai yra nustatyti, ne visi vienodai svarb\u016bs v\u0117\u017eiui susiformuoti. Vis d\u0117lto nema\u017ea dalis j\u0173 \u017einomi [1, 2]. I\u0161 pirmos lentel\u0117s matyti, jog tabakas yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 onkogenini\u0173 veiksni\u0173, o pagal PSO duomenis apie penktadalis navik\u0173 yra s\u0105lygojami l\u0117tin\u0117s infekcijos [3].<\/span><\/p>\n

Taigi infekcijos yra vienas i\u0161 v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizikos veiksni\u0173. Vien infekcija v\u0117\u017eio proceso nesukelia, prisideda ir daug kit\u0173 rizikos veiksni\u0173: aplinkos \u012ftaka, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, endogeniniai hormonai, genetika, imunin\u0117 b\u016bkl\u0117 ir pan. Svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka ir kiti veiksniai, kurie palengvina mikroorganizmo patekim\u0105 \u012f organizm\u0105, sudaro s\u0105lygas jam integruotis \u012f \u0161eimininko DNR, ilg\u0105 laik\u0105 persistuoti organizme ir sukelti l\u0105steli\u0173 poky\u010dius [1, 2]. <\/span><\/p>\n

Infekcijos s\u0105lygoja apie 15 proc., o silpnesn\u0117s ekonomikos \u0161alyse \u2013 net iki 23 proc. onkologini\u0173 lig\u0173. Daugiausiai \u012ftakos turi virusin\u0117s infekcijos (siejamos su 11 proc. vis\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173), ypa\u010d neindustrin\u0117se \u0161alyse. Apie 4 proc. atvej\u0173 \u017emogaus navikai vystosi d\u0117l bakterin\u0117s infekcijos poveikio, ir apie tik 0,1 procento \u2013 d\u0117l parazitin\u0117s infekcijos helmintoz\u0117s [4]. Atsi\u017evelgiant \u012f paplitim\u0105, virusai gali b\u016bti laikomi svarbiausiu onkogeniniu veiksniu. Ta\u010diau d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u017emogaus navik\u0173 ir virusin\u0117s infekcijos prie\u017eastingumo ry\u0161ius nustatyti sunku. Vis\u0173 pirma, infekcijos, kurios didina v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105, yra labai paplitusios, bet tik dalis u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 suserga v\u0117\u017eiu. Nuo infekcijos prad\u017eios iki naviko susiformavimo gali praeiti keli de\u0161imtme\u010diai. Kai kurie cheminiai ir fiziniai kancerogenai irgi gali b\u016bti siejami su to paties tipo navikais. Keleto navik\u0173 virus\u0173 onkogeninis aktyvumas jau \u012frodytas, ta\u010diau tiksl\u016bs navik\u0173 onkogenez\u0117s mechanizmai dar ne\u017einomi. Antroje lentel\u0117je parodytas ry\u0161ys tarp virusin\u0117s infekcijos ir tam tikros onkologin\u0117s ligos. Esant \u017emogaus imunodeficito viruso (\u017dIV) infekcijai rizika susirgti Kapo\u0161i sarkoma<\/a> padid\u0117ja 1000 kart\u0173, o ne Hod\u017ekino limfoma<\/a>\u00a0\u2013 100 kart\u0173. U\u017esikr\u0117tus \u017emogaus papilomos virusu (\u017dPV), tikimyb\u0117, kad i\u0161sivystys gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> padid\u0117ja 100 kart\u0173. Taip pat padid\u0117ja rizika susirgti ne tik kitais lyties organ\u0173, bet ir vir\u0161kinamojo trakto, kv\u0117pavimo tak\u0173 navikais. Esant l\u0117tinei hepatito B ar C virusinei infekcijai rizika susirgti hepatoceliuline karcinoma (HCC) padid\u0117ja iki 20 kart\u0173 [1, 2]. Tai ypa\u010d aktualu mums, medikams, kadangi u\u017esikr\u0117timo tikimyb\u0117 \u0161iais per krauj\u0105 plintan\u010diais virusais vienos ekspozicijos (t. y. kontakto su krauju) metu gana didel\u0117: HBV \u2013 iki 30 proc., HCV \u2013 nuo 1 iki 10 proc. [5]. Daugelyje tyrim\u0173 pabr\u0117\u017eiama, jog studentai medikai neretai susi\u017ealoja besimokydami [6]. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017dmogaus imunodeficito viruso<\/span><\/b> infekcija<\/b><\/span><\/p>\n

Kapo\u0161i sarkoma<\/a> yra da\u017eniausia \u017dIV infekcij\u0105 <\/a>lydinti v\u0117\u017ein\u0117 liga, ta\u010diau, esant \u0161iam virusui, yra vidutin\u0117 rizika susirgti ir Hod\u017ekino limfoma, kaklo bei anogenitaliniais navikais [1, 2]. Pasaulyje nuo 10 iki 20 mln. \u017emoni\u0173 yra u\u017esikr\u0117t\u0119 \u017emogaus limfotropiniu virusu, ta\u010diau tik ma\u017eai daliai \u0161io viruso ne\u0161iotoj\u0173 i\u0161sivysto suaugusi\u0173j\u0173 T l\u0105steli\u0173 leukemija<\/a>\u00a0[7]. Tai tik dar kart\u0105 \u012frodo, jog vien infekcija v\u0117\u017eio nesukelia. Neapibr\u0117\u017eta, bet didesn\u0117 rizika susirgti v\u0117\u017eiu yra esant Eip\u0161tein Bar<\/i>, \u017emogaus Herpes<\/i> 8 tipo viruso infekcijai [1, 2]. Atrasta ir nauj\u0173 virus\u0173, pavyzd\u017eiui, be\u017ed\u017eioni\u0173 (angl. Simian<\/i>) 40 tipo virusas, sukeliantis CNS navikus, mezoteliom\u0105, ne Ho\u017ekino limfom\u0105 [8].<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

\u017dmogaus papilomos virusu <\/a>infekcija<\/span><\/b><\/p>\n

Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> (GKV) yra antras pagal da\u017enum\u0105 piktybinis moter\u0173 navikas po pirmaujan\u010dio kr\u016bties <\/a>v\u0117\u017eio [9, 10]. Remiantis 2005 m. Lietuvos v\u0117\u017eio registro centro duomenimis, sergamumas GKV yra vienas did\u017eiausi\u0173 (27,5 moterys i\u0161 100 t\u016bkst. gyv.), o mirtingumas (13 moter\u0173 i\u0161 100 t\u016bkst. gyv.) \u2013 did\u017eiausias Europos S\u0105jungos \u0161alyse [11, 12]. Pasaulyje kasmet GKV diagnozuojamas 500 t\u016bkst. moter\u0173. Apskai\u010diuota, kad kiekvienais metais nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta 270 t\u016bkst. moter\u0173. Pasaulyje kas dvi minut\u0117s nuo GKV mir\u0161ta moteris. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> ir ikiv\u0117\u017einiai gimdos kaklelio pa\u017eeidimai \u2013 labai aktuali moter\u0173 sveikatos problema. Klinikiniai, molekuliniai ir epidemiologiniai tyrimai \u012frod\u0117, kad vienas svarbiausi\u0173 GKV rizikos veiksni\u0173 yra \u017emogaus papilomos virusas (\u017dPV), parazituojantis \u017emogaus epitelini\u0173 audini\u0173 l\u0105stel\u0117se [13, 14, 15]. I\u0161 viso yra \u017einoma daugiau kaip 100 \u017dPV genotip\u0173, 15 i\u0161 j\u0173 gali sukelti gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f. 16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59 bei 68 tipo virusai yra laikomi didel\u0117s kancerogenin\u0117s rizikos d\u0117l glaudaus ry\u0161io su GKV bei intraepiteline neoplazija. Apie 70 proc. v\u0117\u017eio atvej\u0173 lemia 16 ir 18 tipo \u017dPV, o kartu su 45, 31, 33 tipais \u2013 net apie 90 proc. Kit\u0173 tip\u0173 virusai (6, 11, 42-44 ir kt., pasitaikantys re\u010diau) siejami su menka kancerogenine rizika ar laikomi visai nepavojingais v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo po\u017ei\u016briu. Jie da\u017eniau sukelia ikiklinikinius pa\u017eeidimus ar karpas i\u0161oriniuose lyties organuose [16, 17]. \u017dPV anks\u010diau ar v\u0117liau gyvenime u\u017esikre\u010dia 80 proc. \u017emoni\u0173, iki 50 proc. atvej\u0173 \u2013 onkogenini\u0173 tip\u0173 \u017dPV. Beveik vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 (16 proc.) yra susij\u0119s su latentine infekcija. Remiantis tarptautine v\u0117\u017eio tyrin\u0117jimo agent\u016bra, \u0161i infekcija stiprios ekonomikos \u0161alyse lemia 8\u201310 proc. v\u0117\u017eio atvej\u0173, tuo tarpu silpnos ekonomikos \u2013 nuo tre\u010ddalio iki ketvirtadalio [18]. Gera \u017einia ta, jog daugelio u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017emoni\u0173 \u017dPV infekcija b\u016bna tik latentin\u0117, ir apie 90 proc. j\u0173 \u201esavaime i\u0161sivalo\u201c ma\u017edaug per 3 metus \u2013 tai yra organizmas pats kovoja su \u0161ia infekcija. Organizme \u017dPV infekcij\u0105 valdo l\u0105stelinis imunitetas. Bloga \u017dinia yra ta, kad 10 proc. atvej\u0173 organizmas \u201etingi\u201c ar jo imunin\u0117 sistema yra nusilpusi, ir \u017dPV nepa\u0161alinamas. Taigi persistuojanti \u017dPV infekcija yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 su \u017dPV infekcija susijusias komplikacijas [19].<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Hepatito<\/a> B ir C virus\u0173 infekcija<\/span><\/b><\/p>\n

Hepatoceliulin\u0117 karcinoma (HCC) \u2013 pirminis kepen\u0173 v\u0117\u017eys. Tai vienas i\u0161 piktybini\u0173 navik\u0173, kuri\u0173 prie\u017eastis ai\u0161ki. Tai penktas pagal da\u017enum\u0105 piktybinis navikas pasaulyje, bet tre\u010dias pagal mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio.<\/span><\/p>\n

Vyrams susirgti HCC rizika yra didesn\u0117 nei moterims. Kasmet pasaulyje diagnozuojama 500 t\u016bkst. nauj\u0173 atvej\u0173, da\u017eniau silpnesn\u0117s ekonomikos \u0161alyse. B\u016btina pabr\u0117\u017eti, jog 5 m. i\u0161gyvenamumas t\u0117ra vos 3\u20135 proc. [20]. Lietuvos v\u0117\u017eio registro duomenimis, 2007 m. ja sirgo 145 \u017emon\u0117s i\u0161 100 t\u016bkst. (vyr\u0173 \u2013 103, moterys \u2013 42) [11]. <\/span><\/p>\n

Kas sukelia hepatoceliulin\u0119 karcinom\u0105? Did\u017eiausi\u0105 dal\u012f atvej\u0173 lemia l\u0117tin\u0117s hepatito B, C, D viruso infekcijos, antroje vietoje \u2013 toksinai, ypa\u010d alkoholis. Kitos retsen\u0117s prie\u017eastys (metabolin\u0117s (cukrinis diabetas), pirmin\u0117 bilijin\u0117 ciroz\u0117, autoimuninis hepatitas<\/a> ir kt.) sudaro tik 20\u201330 proc. [21]. <\/span><\/p>\n

Teigiama, jog kas dvyliktas pasaulio gyventojas yra u\u017esikr\u0117t\u0119s hepatitu. Hepatito B ir C virusai didina rizik\u0105 susirgti HCC 20 kart\u0173, o alkoholis \u2013 4 kartus [1, 2, 22]. Nors kit\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, esant l\u0117tinei hepatito B viruso (HBV) infekcijai, \u0161i rizika padid\u0117ja net 1000 kart\u0173, o esant hepatito C viruso (HCV) infekcijai \u2013 gali b\u016bti net didesn\u0117 [23, 24]. Did\u017eiausi\u0105 nerim\u0105 kelia HCV, kadangi jis skatina grei\u010diau vystytis kepen\u0173 ciroz\u0119 ir kartu pirmin\u012f kepen\u0173 v\u0117\u017e\u012f. \u0160is hepatotropinis virusas labiau paplit\u0119s stiprios ekonomikos \u0161alyse. HBV vakcina \u2013 pirmoji apsauganti nuo \u0161io viruso, tod\u0117l HBV s\u0105lygojamos HCC da\u017enumas ma\u017e\u0117s, o HCV \u2013 did\u0117s [25]. Yra \u017emoni\u0173 u\u017esikr\u0117tusi\u0173 abiem \u0161iais virusais \u2013 tokiu atveju d\u0117l sinerginio j\u0173 poveikio rizika susirgti HCC dar daugiau padid\u0117ja. Mechanizmas n\u0117ra ai\u0161kus, bet sp\u0117jama, kad \u012ftakos turi ta\u010diau kepen\u0173 ciroz\u0119 skatinantis konkurencinis abiej\u0173 virus\u0173 poveikis. Didesn\u0117 rizika susirgti HCC ir tais atvejais, kai yra tik vienas i\u0161 \u0161i\u0173 hepatotropini\u0173 virus\u0173 bei kita koinfekcija (pvz., \u017dIV) [26].<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n

Helicobacter pylori <\/span><\/i><\/b>infekcija<\/span><\/b><\/p>\n

Nors daugiausia \u012ftakos navikui susiformuoti turi virusin\u0117 infekcija, ta\u010diau apie 4 proc. j\u0173 sukelia bakterin\u0117s infekcijos. 1994 m. Helicobacter pylori <\/i>pripa\u017einta pirmos grup\u0117s kancerogenu. \u0160i infekcija skrand\u017eio v\u0117\u017eio rizik\u0105 padidina nuo 2 iki 6 kart\u0173 [27]. Pasaulyje skrand\u017eio v\u0117\u017eys<\/a> sergamumo ir mirtingumo strukt\u016broje yra antroje, o Europoje \u2013 ketvirtoje vietoje. \u0160i bakterija randama dviem tre\u010ddaliams pasaulio populiacijos, ta\u010diau daugeliui u\u017esikr\u0117tusi\u0173j\u0173 gali neb\u016bti joki\u0173 simptom\u0173. Apie 90 proc. dvylikapir\u0161t\u0117s bei 80 proc. skrand\u017eio op\u0173 s\u0105lygoja H. pylori<\/i>. Apie 10 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173 serga opalige, kuri gali supiktyb\u0117ti. H. pylori<\/i> infekcija s\u0105lygoja ir MALT <\/i>(su gleivin\u0117mis susijusio limfinio audinio) limfom\u0105, ta\u010diau ji pasitaiko gana retai. L\u0117tin\u0117 H. pylori<\/i> infekcija sukelia tiek vietinius skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivin\u0117s, tiek sisteminius imunologinio reaktyvumo poky\u010dius. U\u017edegimas, kurio metu i\u0161siskiria daugelis mediatori\u0173 ir kit\u0173 u\u017edegimo produkt\u0173, yra pagrindinis mechanizmas, siejantis H. pylori<\/i> infekcij\u0105 ir skrand\u017eio v\u0117\u017e\u012f [28]. Epidemiologiniai duomenys ai\u0161kiai rodo, kad b\u016btent su H. pylori<\/i> bakterijos i\u0161naikinimu susij\u0119s skrand\u017eio v\u0117\u017eio bei opalig\u0117s atvej\u0173 ma\u017e\u0117jimas. \u017dinoma, jog H. pylori<\/i> eradikacija suma\u017eina ne tik v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105, ta\u010diau ir, sergant skrand\u017eio naviku, jo atsinaujinimo tikimyb\u0119 [29]. <\/span><\/p>\n

Mes ma\u017eai \u017einome apie kasos v\u0117\u017eio rizikos veiksnius ir apie jo profilaktik\u0105. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad \u017emon\u0117ms, kurie buvo chirurgi\u0161kai gydyti nuo skrand\u017eio ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalig\u0117s, po 20 met\u0173 da\u017eniau i\u0161sivyst\u0117 kasos v\u0117\u017eys. Tai paskatino prad\u0117ti klinikinius tyrimus. Buvo nustatyta, jog l\u0117tin\u0117 H. pylori<\/i> infekcija turi \u012ftakos ir kasos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui (rizika padid\u0117ja apie 2 kartus), ta\u010diau reikia daugiau klinikini\u0173 studij\u0173, kurios \u012fvertint\u0173 \u0161\u012f ry\u0161\u012f. Kadangi tik ma\u017edaug vienam procentui sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tine H. pylori<\/i> infekcija i\u0161sivysto skrand\u017eio v\u0117\u017eys<\/a>, patvirtinus H. pylori<\/i> ry\u0161\u012f su kasos v\u0117\u017eiu \u0161is skai\u010dius b\u016bt\u0173 dar suma\u017e\u0117t\u0173 [30]. <\/span><\/p>\n

Literat\u016broje yra ir prie\u0161ing\u0173 duomen\u0173, nesutinkan\u010di\u0173 su nuomone, kad H. pylori<\/i> yra v\u0117\u017e\u012f sukeliantis veiksnys. Buvo pasteb\u0117ta, jog u\u017esikr\u0117tusieji H. pylori<\/i> re\u010diau serga stempl\u0117s adenokarcinoma, kuri da\u017eniausiai prasideda i\u0161 Bareto stempl\u0117s, komplikuojan\u010dios l\u0117tin\u012f refliuksin\u012f ezofagit\u0105. Taigi ar H. pylori<\/i> gali apsaugoti nuo Bareto stempl\u0117s ir tuo pa\u010diu adenokarcinomos i\u0161sivystymo? Mechanizmas n\u0117ra ai\u0161kus, ta\u010diau yra keletas galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173. Labiausiai tik\u0117tina prie\u017eastis ta, jog H. pylori<\/i> infekcija, sukeldama skrand\u017eio gleivin\u0117s atrofij\u0105, suma\u017eina skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties sekrecij\u0105. Tuo pa\u010diu ma\u017e\u0117ja rizika GERL (gastroezofaginio refliukso ligos)<\/a>, kuri laikoma pagrindiniu stempl\u0117s adenokarcinomos rizikos veiksniu. \u017dinoma, H. pylori<\/i> infekcijos reik\u0161m\u0117 susirgti vir\u0161kinamojo trakto ligomis yra kompleksin\u0117 ir priklauso nuo \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173 s\u0105veikos [31].<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Parazitin\u0117s infekcijos<\/span><\/b><\/p>\n

Tik ma\u017ea dalis onkologini\u0173 lig\u0173 s\u0105lygojamos parazitini\u0173 infekcij\u0173, tiksliau helmintozi\u0173, kurios ne tokios da\u017enos Lietuvoje. Ta\u010diau keliaujant reikia nepamir\u0161ti apie tykan\u010dius pavojus. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 urologijoje. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais liga vis labiau plinta. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s navikai vyr\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 strukt\u016broje u\u017eima ketvirt\u0105 viet\u0105, o moter\u0173 \u2013 a\u0161tunt\u0105. \u0160istosomos (Schistosoma haematobium<\/i>) \u2013 tai parazitai, kurie yra laikomi vienu i\u0161 rizikos veiksni\u0173 susirgti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s naviku. Parazitai sukelia l\u0117tin\u012f cistit\u0105, kuris sudaro s\u0105lygas v\u0117\u017eiui formuotis. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad \u0161istosomoz\u0117s, kirm\u0117li\u0173 sukeliamos ligos, pavojingumu nusileid\u017eia tik maliarijai. Nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 mir\u0161ta ar visam laikui suluo\u0161inama daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, jos daro \u012ftak\u0105 \u0161ali\u0173 socialinei ir ekonominei raidai. Daugumos Afrikos \u0161ali\u0173 g\u0117lo vandens telkiniuose galima u\u017esikr\u0117sti \u0161istosomiaze. Nustatyta, jog Egipte, kur sergamumas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s naviku vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173, \u0161istosomos l\u0117m\u0117 ma\u017edaug 16 proc. j\u0173. <\/span><\/p>\n

Su Opisthorchis viverrini<\/i> sukeliama parazitoze, kuri pa\u017eeid\u017eia tul\u017eies latakus, siejama cholangiokarcinoma. Parazitais u\u017esikre\u010diama valgant \u017eali\u0105 ar nepakankamai termi\u0161kai apdorot\u0105 \u017euv\u012f. Kancerogenez\u0117s mechanizmai n\u0117ra ai\u0161k\u016bs. \u017dinoma tik tiek, kad parazitai sukelia tul\u017eies latakuose epitelio hiperplazij\u0105 ir metaplazij\u0105 [32]. <\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Vokietijoje gyvenantis mokslininkas v\u0117\u017eio tyrin\u0117tojas Haraldas zur Hausenas 2008 m. apdovanotas Nobelio premija u\u017e \u017dPV tyrin\u0117jimus. Jo tyrim\u0173 pagrindu sukurta vakcina, sauganti nuo \u017dPV, taigi tuo pa\u010diu ir nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. H. Hausenas yra pasak\u0119s: \u201eU\u017ekirskime keli\u0105 bent jau toms piktybin\u0117ms ligoms, nuo kuri\u0173 jau \u017einome, kaip apsisaugoti\u201c. Tad ma\u017einkime alkoholio vartojim\u0105, keiskime savo mityb\u0105, sportuokime, skiepykim\u0117s nuo HBV, \u017dPV.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Lietuvos gydytojo \u017eurnalas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

PSO duomenimis, net iki 40 proc. vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti (ma\u017einant alkoholio vartojim\u0105, r\u016bkym\u0105, kei\u010diant mityb\u0105, didinant fizin\u012f aktyvum\u0105, skiepijant nuo hepatito B, \u017emogaus papilomos viruso ir t. t.). Taigi svarbu \u017einoti, kokie rizikos veiksniai didina rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu. Ai\u0161ku, \u012ftakos turi genetiniai veiksniai, ta\u010diau veikia ir i\u0161oriniai agentai: fizikiniai (elektromagnetin\u0117 spinduliuot\u0117), cheminiai (tabakas, asbestas ir t.t.) bei biologiniai karcinogenai (virusai, bakterijos ir pan.).<\/span><\/i> <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[19,2078,7432,445,893,211,701,6175,381,95,1406,8,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12033","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alkoholis","tag-hausenas","tag-infekcija","tag-navikas","tag-pusles","tag-sergamumas","tag-tabakas","tag-tikimybe","tag-vakcina","tag-vezys","tag-virusai","tag-virusas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12033","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12033"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12033\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12033"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12033"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12033"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12033"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12033"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}