<\/strong>
\nStresas \u2013 tai \u017emogaus psichologin\u0117s ir psichin\u0117s \u012ftampos b\u016bsena, organizmo apsaugini\u0173 reakcij\u0173 visuma. \u0160iandien jis tapo nuolatiniu m\u016bs\u0173 palydovu. Streso kaip nat\u016bralaus gyvenimo rei\u0161kinio i\u0161vengti ne\u012fmanoma. Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad gyvename l\u0117tinio streso s\u0105lygomis: \u0161iuolaikinis \u017emogus nuolatos arba labai da\u017enai patiria nervin\u0119, psichin\u0119 ir emocin\u0119 \u012ftamp\u0105. <\/p>\n
Kokios streso prie\u017eastys, kas j\u012f sukelia?<\/span> Kaip stresas veikia \u017emog\u0173?<\/span> Nedidelis ir trumpalaikis stresas gali nuteikti \u017emog\u0173 teigiamai, t. y. atpalaiduoti energij\u0105 norimiems rezultatams pasiekti, produktyviau dirbti ir k\u016brybi\u0161kai tobul\u0117ti. <\/p>\n Sveikatos problem\u0173 kyla tod\u0117l, kad \u017emogus neskiria teigiamai veikian\u010dio streso nuo sukelian\u010dio lig\u0105. Pernelyg stipri, da\u017enai pasikartojanti ar ilgalaik\u0117 streso b\u016bsena i\u0161sekina psichik\u0105 ir organizmo imunin\u0119 sistem\u0105, tampa \u012fvairi\u0173 lig\u0173 prie\u017eastimi. <\/p>\n Ar visi \u017emon\u0117s, patiriantys stres\u0105, vienodai \u012f j\u012f reaguoja?<\/span> Kokios streso pasekm\u0117s sveikatai?<\/span> Tipi\u0161kos streso sukeltos ligos \u2013 hipertonija, miokardo infarktas<\/a>, kai kurios alergin\u0117s ligos, opalig\u0117<\/a>, migrena<\/a>. Sergamumo ir mirtingumo nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 rodikliai yra 1,8\u20132,2 karto da\u017enesni. <\/p>\n Gydytoja, sakykite, kaip stresas veikia \u0161ird\u012f ir kraujagysles?<\/span> Ar stresas gali sukelti miokardo infarkt\u0105 tiems, kurie jau\u010diasi visi\u0161kai sveiki?<\/span> K\u0105 patartum\u0117te tiems, kurie da\u017enai arba nuolat patiria stres\u0105?<\/span> Kaip atsispirti stresui?<\/span> K\u0105 gi daryti, jei patiriate ilgalaik\u012f stres\u0105:<\/span> \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Stresas – tai \u017emogaus psichologin\u0117s ir psichin\u0117s \u012ftampos b\u016bsena, organizmo apsaugini\u0173 reakcij\u0173 visuma. \u0160iandien jis tapo nuolatiniu m\u016bs\u0173 palydovu. Streso kaip nat\u016bralaus gyvenimo rei\u0161kinio i\u0161vengti ne\u012fmanoma. Dabartinis laikotarpis ypatingas tuo, kad gyvename l\u0117tinio streso s\u0105lygomis: \u0161iuolaikinis \u017emogus nuolatos arba labai da\u017enai patiria nervin\u0119, psichin\u0119 ir emocin\u0119 \u012ftamp\u0105. <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[93,430,148,298,92,125,126,991,2056,2057],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12062","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-infarktas","tag-kraujospudis","tag-migrena","tag-naturalaus","tag-opalige","tag-rukymas","tag-saltis","tag-stresas","tag-streso-hormonai","tag-umus-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12062","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12062"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12062\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12062"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12062"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12062"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12062"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12062"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
<\/strong>
\nStres\u0105 sukelia \u012fvair\u016bs aplinkos ir vidaus dirgikliai, vadinamieji stresoriai. Tai gali b\u016bti triuk\u0161mas, \u0161altis ar kar\u0161tis, \u012ftampa ir nes\u0117km\u0117s darbe, netikrumas d\u0117l ateities, problemos \u0161eimoje. \u0160iandien did\u017eiul\u012f stres\u0105 patiria \u017emon\u0117s, netek\u0119 darbo, turintys \u012fsipareigojim\u0173 bankams.
\nPastaruoju metu vis daugiau d\u0117mesio skiriama psichosocialiniams aplinkos veiksniams. \u012evairiais tyrimais jau \u012frodyta, kad psichosocialin\u0117 aplinka turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 streso, nuo kurio labai priklauso sveikata, vystymuisi. <\/p>\n
<\/strong>Nepaisant s\u0105lyg\u0173, kurios sukelia stres\u0105, \u017emogaus k\u016bnas reaguoja vienodai: sustipr\u0117ja kv\u0117pavimas, pagreit\u0117ja ar sutrinka \u0161irdies ritmas, i\u0161pila prakaitas, padid\u0117ja gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, pakyla kraujosp\u016bdis. Min\u0117ta reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusi\u0173 s\u0105lyg\u0173, sugr\u0105\u017einti fiziologin\u0119 pusiausvyr\u0105 ir pasirengti kovai. <\/p>\n
<\/strong>
\nTikrai ne. Patiriantys stres\u0105 \u017emon\u0117s \u012f j\u012f reaguoja skirtingai ir yra skirstomi \u012f A ir B tipus.
\n\u017dmon\u0117s, kuriems b\u016bdingas aktyvumas, kompetencija, nekantrumas, greitas pyktis, priskiriami A tipui. Streso metu \u0161io tipo \u017emon\u0117ms streso hormonai katecholaminai i\u0161siskiria intensyviau, pada\u017en\u0117ja pulsas, pakyla kraujosp\u016bdis.
\nB tipo \u017emon\u0117s \u2013 ramesni, sant\u016bresni, j\u0173 atsakas \u012f stres\u0105 silpnesnis. <\/p>\n
<\/strong>
\nNeigiam\u0173 pasekmi\u0173 sveikatai gali tur\u0117ti tiek \u016bmus, tiek l\u0117tinis stresas.
\n\u016amus stresas u\u017eklumpa netik\u0117tai. Tuomet \u012f krauj\u0105 patenka daug streso hormon\u0173, kurie da\u017enina \u0161irdies ritm\u0105, didina deguonies poreik\u012f \u0161irdies raumenyje, kraujo kre\u0161um\u0105 ir cholesterolio kiek\u012f kraujyje.
\nIlgalaikis stresas i\u0161sekina organizm\u0105, suma\u017e\u0117ja imunin\u0117s sistemos atsparumas. Did\u0117ja tikimyb\u0117 susirgti onkologin\u0117mis, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. Stresin\u0117je situacijoje \u017emogaus mintys koncentruojamos \u012f i\u0161kilusias problemas, o fiziologin\u0117s organizmo reakcijos lieka nepasteb\u0117tos. <\/p>\n
<\/strong>
\nStreso metu organizme vykstantys poky\u010diai pablogina koronarin\u0119 kraujotak\u0105, s\u0105lygoja tromb\u0173 formavim\u0105si ar aterosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ply\u0161im\u0105. \u016amus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertonin\u0117s kriz\u0117s ar prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimo prie\u017eastimi.
\nMus kasdien lydinti \u012ftampa, nuolatinis skub\u0117jimas, nemok\u0117jimas d\u017eiaugtis tuo, kas pasiekta, \u2013 pagrindin\u0117s koronarin\u0117s \u0161irdies, hipertonin\u0117s ligos, \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173 prie\u017eastys.
\nStatistika byloja, kad tie, kurie patiria ilgalaik\u012f dvasin\u012f stres\u0105, 5\u20136 kartus da\u017eniau mir\u0161ta nuo kraujagysli\u0173 lig\u0173. <\/p>\n
<\/strong>
\nDid\u017eiausia b\u0117da ta, kad aterosklerotin\u0117 plok\u0161tel\u0117 daug met\u0173 auga nesukeldama joki\u0173 simptom\u0173, o stresas gali j\u0105 suaktyvinti. Streso metu \u012f krauj\u0105 patek\u0119 streso hormonai sukelia kraujagysli\u0173 spazmus, didina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, ir \u0161iek tiek pa\u017eeista vainikin\u0117 kraujagysl\u0117 gali staiga u\u017esikim\u0161ti.
\nAtliktos studijos \u012frod\u0117, kad streso \u012ftaka pirmajam miokardo infarktui i\u0161sivystyti yra daug didesn\u0117 nei kit\u0173 rizikos veiksni\u0173.
\nYpa\u010d blogai, kai spazmuoja \u0161irdies vainikin\u0117s kraujagysl\u0117s, kurios daugumos vidutinio am\u017eiaus (nuo 40 met\u0173) \u017emoni\u0173 jau yra pa\u017eeistos. Da\u017eniausiai \u016bmaus streso metu daug r\u016bkome, geriame kavos, tod\u0117l rezultatas b\u016bna dar blogesnis.
\nYpa\u010d kenkia r\u016bkymas, nes nikotinas ir streso hormonai veikia pana\u0161iai \u2013 dar labiau stiprina kraujagysli\u0173 spazmus, kei\u010dia kraujo sud\u0117t\u012f, didina arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f. <\/p>\n
<\/strong>
\nLabai svarbu visiems, kurie priklauso rizikos grup\u0117ms, t. y. turintiems antsvorio, padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, A tipo \u017emon\u0117ms, gyvenantiems l\u0117tinio streso s\u0105lygomis, net ir nejau\u010diant joki\u0173 nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 simptom\u0173, kreiptis \u012f gydytoj\u0105 kardiolog\u0105 ir atlikti b\u016btiniausius tyrimus: bendr\u0105j\u012f kraujo tyrim\u0105, \u201eblogojo\u201c ir \u201egerojo\u201c cholesterolio, gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje, ramyb\u0117s ir kr\u016bvio b\u016bsenos elektrokardiogramas, \u0161irdies echoskopij\u0105.
\nJau keleri metai Medicinos diagnostikos centre turime galimyb\u0119 vainikini\u0173 \u0161irdies kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119 i\u0161tirti modernia aparat\u016bra, atliekant kompiuterin\u0117s tomografijos diagnostik\u0105. Diagnozuojame net ir tas aterosklerotines plok\u0161teles vainikin\u0117se arterijose, kurios nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Specialia programa be kontrastin\u0117s med\u017eiagos nustatome atsid\u0117jusio kalcio kiek\u012f vainikin\u0117se arterijose ir \u012fvertiname miokardo infarkto rizikos laipsn\u012f.
\nMano praktika rodo, kad daugumai pacient\u0173 nepakanka kr\u016bvio b\u016bsenos elektrokardiogramos testo, padedan\u010dio \u012fvertinti \u0161irdies raumens b\u016bkl\u0119 ir tikimyb\u0119 susirgti miokardo infarktu. \u0160is testas<\/a> gali ir neparodyti tikrosios b\u016bkl\u0117s. Tik kompiuterine tomografija pavyko diagnozuoti toli pa\u017eengusi\u0105 \u0161irdies kraujagysli\u0173 ateroskleroz\u0119. Kelet\u0105 pacient\u0173 net teko nukreipti operaciniam gydymui. <\/p>\n
<\/strong>
\nJau min\u0117jau, kad streso kaip nat\u016bralaus gyvenimo rei\u0161kinio i\u0161vengti ne\u012fmanoma. Ta\u010diau neigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai galime su\u0161velninti didindami organizmo atsparum\u0105. Rekomenduojama mank\u0161ta, atsipalaidavimo pratimai, l\u0117tas b\u0117gimas, aplinkos pakeitimas, \u012fvairi fizin\u0117 veikla.
\nVisos min\u0117tos priemon\u0117s padeda \u012fjungti organizmo susireguliavimo mechanizm\u0105, suma\u017einti fizines, psichines ir dvasines reakcijas \u012f aplink\u0105. Taip \u012fgyjame j\u0117g\u0173 suvaldyti stres\u0105, j\u012f \u012fveikti ir suma\u017einti \u017ealojant\u012f poveik\u012f organizmui. <\/p>\n
<\/strong>
\n1. Veikite, nelaukite, kol stresas praeis savaime.
\n2. Stiprinkite organizm\u0105 mank\u0161ta, l\u0117tu b\u0117gimu, \u012fvairia fizine veikla.
\n3. Kreipkit\u0117s \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, jei jau\u010diate kr\u016btin\u0117je skausmus, ypa\u010d atsirandan\u010dius fizinio kr\u016bvio metu, \u012ftardami padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f.
\n4. Kreipkit\u0117s \u012f psicholog\u0105, jei jau\u010diat\u0117s bevilti\u0161kai, su niekuo nenorite bendrauti.
\n\u00a0<\/p>\n<\/div>\n