{"id":12064,"date":"2009-09-03T18:00:00","date_gmt":"2009-09-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-09-03T18:00:00","modified_gmt":"2009-09-03T18:00:00","slug":"prarasta-kalba-galima-grazinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/prarasta-kalba-galima-grazinti\/12064\/","title":{"rendered":"Prarast\u0105 kalb\u0105 galima gr\u0105\u017einti"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Kart\u0105 i\u0161mok\u0119 kalb\u0117ti, naudojam\u0117s \u0161iuo sugeb\u0117jimu vis\u0105 gyvenim\u0105. \u017dmoni\u0173 kalba b\u016bna sklandi, maloni klausyti, o kartais pa\u0161nekovo mintys tarsi \u0161okin\u0117ja, jas nelengva suprasti. Nepaisant \u0161i\u0173 skirtum\u0173, mes sugebame vienas kitam perteikti savo norus, svajones ir abstrak\u010dias s\u0105vokas.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">Kalbos sutrikimas \u2013 afazija<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nBet kartais suaugusius \u017emones i\u0161tinka tokia negalia, kai jie netenka geb\u0117jimo kalb\u0117ti. Tokia kalbos sutrikimo forma yra vadinama afazija. Skirtingai nei mums atrodo, geb\u0117jimas m\u0105styti, suvokti aplink\u0105 da\u017eniausiai i\u0161lieka. Kalbos sutrikimai yra nevienodi, jie skiriasi savo apimtimi, intensyvumu. Skirtumai gali apimti tik tam tikr\u0105 kalbos srit\u012f, pavyzd\u017eiui, netenkama geb\u0117jimo skaityti, suprasti aplinkini\u0173 kalb\u0105 arba tampa sunku prad\u0117ti tarti pirm\u0105j\u012f \u017eod\u012f. \u0160i negalia kartais b\u016bna labai lengva, kuri tik \u0161iek tiek vargina, tenka ilgiau pagalvoti prie\u0161 i\u0161tariant \u017eod\u012f, ta\u010diau ji b\u016bna ir tokio sunkumo, kai tampa ne\u012fmanomas bet koks kalbinis bendravimas ir lieka tik gestai ar aki\u0173 kontaktas. Kalba, b\u016bdama labai sud\u0117tingas smegen\u0173 veiklos produktas, taip pat sud\u0117tingai pasirei\u0161kia savo sutrikim\u0173 pob\u016bd\u017eiu. Vienais atvejais \u017emogus gali kalb\u0117ti gana gerai, ta\u010diau i\u0161 jo kalbos \u201ei\u0161krinta\u201c veiksma\u017eod\u017eiai, kartais jis nesuvokia perkeltin\u0117s prasm\u0117s arba jo tariamuose \u017eod\u017eiuose atsiranda daug pa\u0161alini\u0173 gars\u0173, kurie i\u0161kraipo \u017eod\u017ei\u0173 prasm\u0119. Kalbos sutrikimus sukelia neurologin\u0117s galvos smegen\u0173 ligos. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Svarbiausia \u2013 bendradarbiavimas<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nKai pacientas patiria toki\u0173 sunkum\u0173, gydytojas j\u012f siun\u010dia pas logoped\u0105. Logopedai, dirbantys sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose, i\u0161tiria paciento kalbos b\u016bkl\u0119, nustato afazijos r\u016b\u0161\u012f ir tuo pagrindu sudaro kalbos atk\u016brimo program\u0105. <\/p>\n<p>Kas svarbiausia \u0161iame etape? Vis\u0173 pirma, asmuo, kuris kreip\u0117si \u012f logoped\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti motyvuotas bendram darbui. Kalbos lavinimas yra gana ilgas ir sunkus procesas, kuriam b\u016btinos nuolatin\u0117s ir intensyvios pratybos. Jei kalbos sutrikimas labai sunkus, aktyvesnis \u0161io proceso dalyvis bus logopedas, jei kalba sutrikusi tik dalinai \u2013 daugiau pastang\u0173 bus pareikalauta i\u0161 paciento. <\/p>\n<p>Kokias priemones naudoja logopedas kalbos atk\u016brimo metu? Logopedas privalo ai\u0161kiai kalb\u0117ti, turi tur\u0117ti daug \u012fvairi\u0173 metodini\u0173 priemoni\u0173 (stalo \u017eaidim\u0173, loto, iliustruot\u0173 tekst\u0173), taip pat specialiai paruo\u0161t\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173, kurios tikslingai veikt\u0173 vien\u0105 ar kit\u0105 sutrikdytos kalbos aspekt\u0105. Kiek lengviau \u0161iuo atveju yra logopedams, kurie dirba su vaikais. Vaik\u0173 kalbai lavinti visada buvo ruo\u0161iama daug speciali\u0173 priemoni\u0173. Ta\u010diau suaugusi\u0173j\u0173 ir vaik\u0173 kalbos atk\u016brimas skiriasi i\u0161 esm\u0117s, nes suaugusieji jau mok\u0117jo kalb\u0117ti, skaityti ir ra\u0161yti. Ir da\u017enai viena i\u0161 \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 b\u016bna i\u0161likusi, tod\u0117l gr\u0105\u017einant kalb\u0105 ji tampa atspirties ta\u0161ku. Pavyzd\u017eiui, jei asmuo mok\u0117jo ra\u0161yti ir dabar i\u0161 dalies jo ra\u0161ymas sutriko, tai pasteb\u0117sime, kad jis nedaro gramatini\u0173 klaid\u0173. Klaidos bus visai kito pob\u016bd\u017eio: praleis raides, keis jas vietomis ar negeb\u0117s u\u017ebaigti ra\u0161om\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Vadinamosios sensorin\u0117s afazijos atvejais \u017emogus gali neskirti, neatpa\u017einti raid\u017ei\u0173, ta\u010diau geb\u0117ti skaityti ri\u0161l\u0173 tekst\u0105. Tod\u0117l logopedas ir eis tuo keliu toliau, bet ne mokys pa\u017einti po vien\u0105 raid\u0119, kaip tai daroma su vaikais. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Greitesnis kelias kalbai atkurti<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nYra sukurta unikali kalbos atstatymo metodika, kuri jau 30 met\u0173 s\u0117kmingai taikoma JAV Masa\u010diusetso valstijos Viljamo Bemonto ligonin\u0117je (William Beamount Hospital) Kalbos ir kalb\u0117jimo patologijos skyriuje. \u0160i\u0105 metodik\u0105 paruo\u0161\u0117 logoped\u0117 (speach therapist) Susana Brubeiker (Susan Howell Brubaker) Metodika vadovaujasi daugiamete dirbo su asmenimis, kurie neteko kalbos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, patirtimi. Kuo pasirei\u0161kia \u0161ios metodikos efektyvumas? Kalbin\u0117 med\u017eiaga i\u0161d\u0117styta labai sistemingai ir nuosekliai pagal sunkum\u0105. Pratimai yra i\u0161radingi, k\u016brybi\u0161ki, keliantys nuotaik\u0105. D\u0117l to, kad pacientui b\u016bt\u0173 lengviau atlikti u\u017eduotis, tekstas i\u0161spausdintas didel\u0117mis raid\u0117mis, i\u0161ry\u0161kinant svarbiausias detales. Daug d\u0117mesio skirta parenkant \u017eodyn\u0105, jis yra priimtinesnis suaugusi\u0173j\u0173 leksikai labiau negu iki \u0161iol naudotos priemon\u0117s ir atitinka vidutin\u012f \u017emoni\u0173 i\u0161silavinim\u0105. Metodika tinka \u0161alinant tiek sunk\u0173, tiek lengvesn\u012f kalbos sutrikim\u0105, vienintelis reikalavimas \u2013 kad b\u016bt\u0173 i\u0161lik\u0119 nors minimal\u016bs skaitymo elementai. O tai rei\u0161kia, kad jei pacientas negali skaityti garsiai, jis gali dalinai suvokti skaitom\u0105 tekst\u0105 ir atlikti tam tikras u\u017eduotis. Dirbant pagal \u0161i\u0105 metodik\u0105, pasteb\u0117tas daug spartesnis kalbos atk\u016brimas ir geresni rezultatai. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Mes visi galime tapti pagalbininkais<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\n\u0160eimos nariai, bendraudami su kalbos sutrikim\u0105 turin\u010diu asmeniu, gal\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie kalbos ger\u0117jimo ir kitais, ne specialiais b\u016bdais. Vis\u0173 pirma parodykite, kad suvokiate jo negali\u0105 ir visada siekiate kuo geriau j\u012f suprasti. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad kalbos sutrikimas tik atskirais atvejais yra lydimas nevisi\u0161ko aplinkos suvokimo, tod\u0117l i\u0161lieka mimika, gestai ir intonacija. Tai \u0161iek tiek pana\u0161u \u012f b\u016bkl\u0119 \u017emogaus, atsid\u016brusio \u0161alyje, kurios kalbos jis nemoka. Svetim\u0161alis mok\u0117s pereiti gatv\u0119, gal\u0117s pir\u0161tu parodyti \u012f norim\u0105 prek\u0119 parduotuv\u0117je, ta\u010diau nesupras, kas para\u0161yta etiket\u0117je. Su \u017emogumi, kuris neteko kalbos, elkit\u0117s pagarbiai ir paslaugiai, kaip su sve\u010diu. Skatinkite u\u017ebaigti prad\u0117t\u0105 sakin\u012f, kai norite i\u0161siai\u0161kinti jo norus, pvz., \u201ePra\u0161au pasakyti &#8230; a\u0161 noriu &#8230;. \u201c , tik\u0117tina, kad sakinys bus u\u017ebaigtas \u017eod\u017eiu \u201egerti\u201c ar kitu tuo metu tinkamu \u017eod\u017eiu. Pasinaudokite m\u0117gstamo valgio pavadinimu, augintinio vardu ar \u012fprastos veiklos \u012fvardinimu (pvz., \u012fjunk televizori\u0173, einam pasivaik\u0161\u010dioti, noriu sriubos) ir raginkite tuos \u017eod\u017eius kartoti. <\/p>\n<p>Kai kada kalbos sutrikimas pasirei\u0161kia nevaldomu \u017eod\u017ei\u0173 srautu, kuriame pasigirsta tik vienas kitas prasmingas skiemuo ar \u017eod\u017eio dalis. Tais atvejais reikia stabdyti kalbant\u012fj\u012f ir pra\u0161yti pakartoti savo \u017eod\u017eius. Tik\u0117tina, kad kalbos sraute i\u0161girsite daugiau prasmingos kalbos element\u0173, i\u0161 kuri\u0173 suprasite, kas norima pasakyti. Jei j\u016bs\u0173 pa\u0161nekovas kalba, ta\u010diau gana da\u017enai vartoja netinkamus \u017eod\u017eius, tur\u0117kite galvoje, kad \u017eod\u017eio prasm\u0117 da\u017eniausiai bus artima. Jei jums pasako, kad turite s\u0117stis ant stalo, tai tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti k\u0117d\u0117s. \u017dod\u017eiai bus parinkti i\u0161 tos pa\u010dios prasmin\u0117s srities, vadinamojo semantinio lauko. D\u0117l gana skirting\u0173 afazij\u0173 form\u0173 artimieji tur\u0117t\u0173 gauti i\u0161 logopedo tikslesnius nurodymus d\u0117l bendravimo. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Svarbu prisiminti<\/span> <br \/><\/strong><br \/>\nYra keletas universali\u0173 taisykli\u0173, kurios pad\u0117s suprasti ir lavinti negalios i\u0161tikt\u0105 \u0161eimos nar\u012f. <br \/>\nAtskirkite tikslingo mokymo laik\u0105 nuo kasdienio bendravimo buityje. <br \/>\nVisada nustatytu metu atlikite kalbos lavinimo u\u017eduotis. <br \/>\nDalis u\u017eduo\u010di\u0173 turi b\u016bti atliekamos dviese, o dalis savaranki\u0161kai. <br \/>\nKai pasitaiko sunkios u\u017eduotys, vartokite \u017eod\u017eius, kurie neleist\u0173 nusiminti ir skatint\u0173 optimizm\u0105, sutelkite d\u0117mes\u012f \u012f pasiekimus, o ne \u012f klaidas: <br \/>\nTau pavyko, tik reikia i\u0161taisyti kelet\u0105 ma\u017e\u0173 klaideli\u0173. <br \/>\nDabar mes pakartosime, kad geriau \u012fsimintum ateityje. <br \/>\nMokykite pirmiausia suformuluoti \u017eod\u012f ar sakin\u012f mintyse, tik po to j\u012f tarti garsiai. <br \/>\nTuo metu, kai bendraujate laisvai, netaisykite klaid\u0173, mokykit\u0117s suprasti i\u0161 gest\u0173 ar intonacijos, b\u016bkite kantr\u016bs. <br \/>\nPasir\u016bpinkite, kad dalis dienos tur\u0117t\u0173 kalbinio aktyvumo veiklos: televizija, radijas, pokalbiai telefonu, internetas ar tiesiog draug\u0173, kaimyn\u0173 vizitai. <br \/>\nAtminkite, kai kalbos netek\u0119s asmuo negali ko nors pasakyti, tai ne d\u0117l to, kad nesusikaupia, o d\u0117l to, kad tikrai to negali padaryti. <br \/>\nKalbos atsik\u016brimas po neurologini\u0173 lig\u0173 yra tikras i\u0161bandymas ligoniui ir jo \u0161eimai. Ta\u010diau, kaip parod\u0117 ilgi praktikos metai, pasiry\u017eimas ir nuolatinis darbas atne\u0161a neabejotinus rezultatus. <br \/>\n\u00a0<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">\u00a0<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Eglut\u0117 \u0160LIAUTERIEN\u0116, Abromi\u0161ki\u0173 reabilitacijos ligonin\u0117s logoped\u0117<\/div>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 142px; height: 50px\" width=\"585\" height=\"243\" alt=\"Prarast\u0105 kalb\u0105 galima gr\u0105\u017einti\" src=\"\"><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Kart\u0105 i\u0161mok\u0119 kalb\u0117ti, naudojam\u0117s \u0161iuo sugeb\u0117jimu vis\u0105 gyvenim\u0105. \u017dmoni\u0173 kalba b\u016bna sklandi, maloni klausyti, o kartais pa\u0161nekovo mintys tarsi \u0161okin\u0117ja, jas nelengva suprasti. Nepaisant \u0161i\u0173 skirtum\u0173, mes sugebame vienas kitam perteikti savo norus, svajones ir abstrak\u010dias s\u0105vokas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2055],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12064","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-kalbos-atkurimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12064","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12064"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12064\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12064"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12064"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12064"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12064"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12064"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}