{"id":12073,"date":"2009-08-30T18:00:00","date_gmt":"2009-08-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-08-30T18:00:00","modified_gmt":"2009-08-30T18:00:00","slug":"issetine-skleroze-priezastys-sunkiai-suprantamos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/issetine-skleroze-priezastys-sunkiai-suprantamos\/12073\/","title":{"rendered":"I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117: prie\u017eastys sunkiai suprantamos"},"content":{"rendered":"

I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> \u2013 tai liga, paveikianti daugel\u012f centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos viet\u0173: galvos ir nugaros smegenyse atsiranda demielinizacijos \u017eidini\u0173, palaipsniui vystosi atrofiniai poky\u010diai. Liga pasirei\u0161kia kiekvienam \u017emogui skirtingais simptomais ir neturi n\u0117 vieno specifinio simptomo, kuris b\u016bt\u0173 b\u016bdingas tik jai. I\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s ankstyvas diagnozavimas, laiku atlikti i\u0161sam\u016bs tyrimai bei paskirtas efektyvus gydymas gali pakoreguoti ligos eig\u0105. <\/p>\n

\u0160iame numeryje pradedame straipsni\u0173 cikl\u0105 apie \u0161i\u0105 sunki\u0105 lig\u0105. Pirmajame su VU ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos ir i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s centro gydytoja neurologe i\u0161setin\u0117s skleroz\u0117s kabineto vadove RASA KIZLAITIENE kalbam\u0117s apie skleroz\u0119 sukelian\u010dias prie\u017eastis ir ligos simptomus.<\/p>\n

Pa\u017eeidim\u0173 galvos ir nugaros smegenyse susidarymas<\/span>
<\/strong>
I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a><\/strong> \u2013 tai \u012fvairi vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkanti b\u016bsena, paveikianti daugel\u012f centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos viet\u0173: galvos ir nugaros smegenyse susidaro demielinizacijos \u017eidiniai, palaipsniui vystosi atrofiniai poky\u010diai. Nervin\u0117s skaidulos, esan\u010dios nugaros ir galvos smegenyse, yra apsuptos pa\u017eeid\u017eiamo i\u0161orinio sluoksnio \u2013apsauginio apvalkalo, vadinamo mielinu, kuris pagreitina elektrini\u0173 signal\u0173 plitim\u0105. Sergant i\u0161s\u0117tine skleroze, u\u017edegimas pa\u017eeid\u017eia ne tik mielinin\u012f dangal\u0105, bet ir oligodendrocitus \u2013 l\u0105steles, atsakingas u\u017e centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos akson\u0173 mielininio dangalo gamyb\u0105 ir palaikym\u0105. Nerv\u0173 aksonai apnuoginami, kai mielin\u0105 sunaikina makrofagai \u2013 imunin\u0117s sistemos valytojai. Retai, ta\u010diau, kaip ir autoimunini\u0173 lig\u0173 atveju, normalios m\u016bs\u0173 organizmo l\u0105stel\u0117s gali b\u016bti palaikomos \u201esvetimais \u012fsiver\u017e\u0117liais\u201c. Nervini\u0173 skaidul\u0173 pa\u017eeidimas (demielinizacija) pablogina impulso plitim\u0105, sutrikdo funkcij\u0105 ir sukelia atkry\u010dius. Aprimus u\u017edegimui, \u012fsijungia atkuriamieji mechanizmai, kartais paskatinantys pa\u017eeisto mielino atsik\u016brim\u0105 \u2013 remielinizacij\u0105. \u0160is pa\u017eeidimo ir sveikimo ciklas centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos nervuose gali kartotis daugyb\u0119 kart\u0173. Kai u\u017edegimo procesas pa\u017eeid\u017eia didel\u012f plot\u0105, susidaro randai, kurie vadinami plok\u0161tel\u0117mis. Jei u\u017edegimas kartojasi vis toje pa\u010dioje vietoje, atkuriamieji mechanizmai gali b\u016bti neefektyv\u016bs. Tod\u0117l \u0161iuose nervuose lieka nuolatinis pa\u017eeidimas. Taigi sergan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161s\u0117tine skleroze nerv\u0173 sistemoje vyksta tiek demielinizacija, tiek remielinizacija. Nuo pa\u017eeistos galvos ar nugaros smegen\u0173 srities priklauso, kokie simptomai pasireik\u0161. <\/p>\n

I\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s eiga visi\u0161kai neprognozuojama<\/span>
<\/strong>
\nKiekvienam \u017emogui gali pasireik\u0161ti visai skirtingi simptomai, kurie laikui b\u0117gant gali keistis, gali keistis ir simptom\u0173 trukm\u0117 bei intensyvumas. Taip pat svarbu atminti, kad yra daug lig\u0173, kuri\u0173 simptomai yra pana\u0161\u016bs \u012f i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s simptomus. Simptomai priklauso nuo to, kuri\u0105 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos dal\u012f liga pa\u017eeid\u017eia. Kai kuriems i\u0161s\u0117tine skleroze sergantiems asmenims gali ilg\u0105 laik\u0105 visai nepasireik\u0161ti jokie simptomai, ta\u010diau liga gali b\u016bti \u201etyliai\u201c aktyvi, net ir \u0161iuo atveju. Daugumai sergan\u010di\u0173j\u0173 liga prasideda nuo pa\u016bm\u0117jim\u0173 \u2013 atkry\u010di\u0173, o po kuri\u0173 seka remisijos \u2013 laikotarpiai be joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s aktyvumo po\u017eymi\u0173. Da\u017enai simptomai pranyksta po keli\u0173 dien\u0173 ar savai\u010di\u0173, ir \u017emogus visi\u0161kai arba i\u0161 dalies pasveiksta. Ta\u010diau kartais simptomai ar funkcij\u0173 sutrikimai gali likti ir remisijos metu. Laikui b\u0117gant, i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s negalios laipsnis gali did\u0117ti, tod\u0117l labai svarbu diagnozuoti lig\u0105 dar ankstyvos stadijos. <\/p>\n

Nuovargi<\/strong>s \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s simptom\u0173, kuris gali pasireik\u0161ti dviem tre\u010ddaliams ligoni\u0173 ir trukti m\u0117nes\u012f ar ilgiau. Tai nuolatinis pavargimas, paprastai neatitinkantis neurologin\u0117s negalios arba magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) nustatyto pa\u017eeidimo. Nuovargis taip pat gali veikti reg\u0117jim\u0105, kuris atsinaujina padarius neilg\u0105 pertrauk\u0105. Nuovarg\u012f paprastai didina kar\u0161tas oras, kar\u0161ta vonia, pirtis, k\u016bno temperat\u016bros padid\u0117jimas. Nuovargis gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119s su i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s aktyvumu, ta\u010diau jo atsiradimo prie\u017eastys gali b\u016bti ir kiti veiksniai, pvz., silpnumas, depresija<\/a> ir miego sutrikimai<\/a>. <\/p>\n

Reg\u0117jimo sutrikimai <\/strong>\u2013 miglotas, dvigubas matymas ar spalv\u0173 skyrimo praradimas, da\u017eniausiai viena akimi; gali atsirasti d\u0117l ligos poveikio regos nervui ir galvos smegenims. Akies optinio nervo u\u017edegimas yra vienas da\u017eniausi\u0173 i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s simptom\u0173. Jo metu ne tik pasirei\u0161kia min\u0117ti simptomai, bet ir atsiranda skausmas u\u017e akies, kuris stipr\u0117ja judinant ak\u012f. <\/p>\n

Motorin\u0117s funkcijos sutrikimas<\/strong> \u2013 tai raumen\u0173 sustingimas, silpnumas ar j\u0117gos praradimas, gal\u016bni\u0173 spazmi\u0161kumas. \u0160ie simptomai gali sukelti skausm\u0105, laipsni\u0161kai gali stipr\u0117ti, ir \u017emogui judant gali prireikti pagalbos. <\/p>\n

Pusiausvyros ir koordinacijos problemos<\/strong> \u2013 pasunk\u0117j\u0119s vaik\u0161\u010diojimas ar dreb\u0117jimas. Pusiausvyros palaikymas sutrinka, kai liga pa\u017eeid\u017eia smegen\u0117les, t.y. smegen\u0173 dal\u012f, kuri atsakinga u\u017e judesi\u0173 koordinavim\u0105. <\/p>\n

Skausmas <\/strong>\u2013 \u016bminis skausmas (pvz., u\u017e akies) ar l\u0117tinis skausmas (pvz., gal\u016bni\u0173 ar nugaros) vienu ar kitu metu yra b\u016bdingas daugumai i\u0161s\u0117tine skleroze sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Nors daug met\u0173 buvo manoma, kad i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> yra neskausminga liga, dabar \u017einoma, kad kai kurie \u017emon\u0117s, sergantys \u0161ia liga, jau\u010dia skausm\u0105 ir ken\u010dia jo sukeliamus nemalonumus. Skausmas gali b\u016bti tiesioginis i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje aktyvumo po\u017eymis, bet gali b\u016bti ir kit\u0173 ligos simptom\u0173 pasekm\u0117. Jo stiprumas taip pat gali skirtis nuo \u0161velnaus iki nepakeliamo. Be skausmo s\u0105nari\u0173, raumen\u0173, sausgysli\u0173, rai\u0161\u010di\u0173 srityje, gali pasireik\u0161ti ir \u201esm\u016bgiuojantis\u201c paroksizminis skausmas. Jis gali pasireik\u0161ti veido srityje, pavyzd\u017eiui, kai b\u016bna pa\u017eeisti veido nervai. Gali b\u016bti skausmingi rank\u0173 ir koj\u0173 spazmai po tam tikro nebudrumo laiko. Ta\u010diau i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s atveju da\u017eniausia skausmo r\u016b\u0161is yra l\u0117tinis neurogeninis skausmas, sukeliamas patologini\u0173 nervini\u0173 signal\u0173, kurie generuojami ligos pa\u017eeistose galvos ir nugaros smegen\u0173 vietose. <\/p>\n

\u0160lapinimosi ir tu\u0161tinimosi sutrikimai<\/strong> \u2013 tai problemos, susijusios su \u0161lapinimusi ir tu\u0161tinimusi. Tu\u0161tinimosi sutrikimai retesni, tik da\u017eniau pasitaiko viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas d\u0117l fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimo v\u0117lesn\u0117se stadijose, ta\u010diau \u0161lapinimosi sutrikimai, pasirei\u0161kiantys nevalingu pasi\u0161lapinimu, yra pakankamai da\u017eni. <\/p>\n

Seksualin\u0117s problemos<\/strong> \u2013 tai impotencija ir jautrumo praradimas. Kartais intymaus gyvenimo problemas sukelia ir psichologin\u0117s problemos. <\/p>\n

Ne\u012fprasti poj\u016b\u010diai <\/strong>\u2013 kai kurie sergantieji patiria keist\u0173 poj\u016b\u010di\u0173: jau\u010dia \u0161alt\u012f, nutirpim\u0105, dilg\u010diojim\u0105 ar nie\u017eul\u012f. <\/p>\n

Prie\u017eastys lieka sunkiai suprantamos<\/span>
<\/strong>
\nNepaisant daugyb\u0117s tyrim\u0173, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kas sukelia \u0161i\u0105 lig\u0105. Buvo tiriama daugyb\u0117 veiksni\u0173, ta\u010diau prie\u017eastys lieka sunkiai suprantamos ir dar ne\u017einomos. Yra hipotezi\u0173, kad lig\u0105 sukelia virusai, ta\u010diau tam n\u0117ra joki\u0173 patikim\u0173 mokslini\u0173 \u012frodym\u0173. \u0160i\u0173 dien\u0173 tyr\u0117jai \u012fsitikin\u0119, kad i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119 grei\u010diausia sukelia daugyb\u0117 veiksni\u0173: genetin\u0117 dispozicija, am\u017eius, ras\u0117, virusai, socialin\u0117-ekonomin\u0117 pad\u0117tis, geografin\u0117 pad\u0117tis, klimatas. <\/p>\n

I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> n\u0117ra u\u017ekre\u010diama, taip pat ji neb\u016btinai nulemia sergan\u010di\u0173j\u0173 invalidum\u0105. Kai kurie \u017emon\u0117s turi genetin\u012f polink\u012f sirgti i\u0161s\u0117tine skleroze, ta\u010diau paveldima ne pati liga, bet genais perduodamas polinkis. Liga paprastai pasirei\u0161kia tarp 20 ir 40 met\u0173, ta\u010diau taip pat gali prasid\u0117ti ir jaunesniems, ir vyresniems \u017emon\u0117ms. Dauguma autoimunini\u0173 lig\u0173, \u0161iuo atveju ir i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, nevienodai pasiskirsto tarp ly\u010di\u0173 ir da\u017eniau pasirei\u0161kia moterims nei vyrams. I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a> moterims diagnozuojama dukart da\u017eniau nei vyrams. <\/p>\n

Nustatyta, kad i\u0161s\u0117tine skleroze da\u017eniau serga tam tikros ras\u0117s \u017emon\u0117s. Pavyzd\u017eiui, \u0161iaur\u0117s Europos gyventojai da\u017eniau serga nei juodieji afrikie\u010diai. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose afroamerikie\u010diai serga da\u017eniau nei juodieji \u017emon\u0117s Afrikoje, ta\u010diau re\u010diau nei vyrai kaukazie\u010diai JAV.
\nI\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s da\u017enis skiriasi skirtingose nuo \u017eem\u0117s rutulio vietose, ta\u010diau liga da\u017eniau pasirei\u0161kia ekonomi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusiose vietov\u0117se. Yra ai\u0161k\u016bs geografinio skirtumo \u012frodymai. Da\u017eniausiai i\u0161s\u0117tine skleroze serga vidutinio klimato zon\u0173 gyventojai, re\u010diausiai \u2013 \u017emon\u0117s, gyvenantys kar\u0161to klimato zonose. Daug tyrim\u0173 pagrind\u017eia, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 da\u017enis did\u0117ja tolyn nuo pusiaujo \u012f abu pusrutulius \u2013 tiek \u012f \u0161iaur\u0117s, tiek \u012f piet\u0173.
\n\u00a0<\/p>\n

Inga MARK\u016aNAIT\u0116<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"I\u0161s\u0117tin\u0117<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

I\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117 <\/a>– tai liga, paveikianti daugel\u012f centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos viet\u0173: galvos ir nugaros smegenyse atsiranda demielinizacijos \u017eidini\u0173, palaipsniui vystosi atrofiniai poky\u010diai. Liga pasirei\u0161kia kiekvienam \u017emogui skirtingais simptomais ir neturi n\u0117 vieno specifinio simptomo, kuris b\u016bt\u0173 b\u016bdingas tik jai. I\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s ankstyvas diagnozavimas, laiku atlikti i\u0161sam\u016bs tyrimai bei paskirtas efektyvus gydymas gali pakoreguoti ligos eig\u0105. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[5,1406],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12073","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-nuovargis","tag-virusai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12073","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12073"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12073\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12073"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12073"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12073"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12073"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12073"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}