{"id":12080,"date":"2009-09-13T18:00:00","date_gmt":"2009-09-13T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-09-13T18:00:00","modified_gmt":"2009-09-13T18:00:00","slug":"priklausomybiu-problemos-vyresniame-amziuje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/priklausomybiu-problemos-vyresniame-amziuje\/12080\/","title":{"rendered":"Priklausomybi\u0173 problemos vyresniame am\u017eiuje"},"content":{"rendered":"

Psicholog\u0117 Fausta Sidaugait\u0117<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Bostono universitetas<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Europos narkotik\u0173 ir narkomanijos steb\u0117senos centro naujausioje ataskaitoje prognozuojama, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 (VA\u017d) priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas gali tapti apleista nepakankamai d\u0117mesio sulaukian\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 pilie\u010di\u0173 problema. VA\u017d (\u0161iame straipsnyje \u226565 m.), sergan\u010di\u0173 priklausomyb\u0117s sutrikimais, skai\u010dius svyruoja nuo 2 proc. iki 20 proc. (Menninger, 2002; Ondus, Hujer, Mann, Mion, 1999; Pennington, Butler, Eagger, 2000; Rigler, 2000). Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad per XX a. VA\u017d Europoje padaug\u0117jo trigubai ir vidutinis gyvenimo am\u017eius pailg\u0117jo daugiau nei dvigubai, piktnaud\u017eiavimas priklausomyb\u0119 sukelian\u010diomis med\u017eiagomis ir priklausomyb\u0117s nuo j\u0173 tarp \u0161i\u0173 asmen\u0173 taip pat spar\u010diai auga. Vyresniame am\u017eiuje daugiausia piktnaud\u017eiaujama alkoholiu ir receptiniais vaistais, ta\u010diau retai vartojamos nelegalios narkotin\u0117s med\u017eiagos (Glantz, 1985).<\/p>\n

<\/font><\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Alkoholis<\/span><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Europos narkotik\u0173 ir narkomanijos steb\u0117senos centro (ENNSC) ataskaitoje nurodoma, kad Europoje 27 proc. 55 m. am\u017eiaus ir vyresni asmenys prisipa\u017e\u012fsta vartojantys alkohol\u012f kasdien. Piktnaud\u017eiavimas alkoholiu yra ypa\u010d \u017ealingas tiems, kuriems yra sveikatos sutrikim\u0173 ir kurie vartoja receptinius vaistus, o tai rei\u0161kia \u2013 beveik visiems vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms (VA\u017d). Kartu vartojant alkohol\u012f ir vaistus, rizika patirti psichologinius ir fizinius sveikatos sutrikimus didel\u0117 net tuo atveju, jei alkoholio<\/p>\n

<\/span> vartojama nedaug ar saikingai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Piktnaud\u017eiaujan\u010dius ar priklausomus nuo alkoholio vyresniame am\u017eiuje galima suskirstyti \u012f 2 grupes: tuos, kurie piktnaud\u017eiauja alkoholiu nuo ankstyv\u0173 savo gyvenimo met\u0173, ir tuos, kurie piktnaud\u017eiauti alkoholiu pradeda sulauk\u0119 65-eri\u0173 m. (Benshoff ir Roberto, 1987). Kai kuriuose tyrimuose \u0161itai dar vadinama l\u0117tiniu ir situaciniu alkoholio vartojimu. Anksti alkohol\u012f prad\u0117j\u0119 vartoti asmenys sudaro ma\u017edaug du tre\u010ddalius piktnaud\u017eiaujan\u010di\u0173 alkoholiu ar sergan\u010di\u0173 priklausomyb\u0117mis nuo jo VA\u017d. V\u0117liau prasid\u0117j\u0119 piktnaud\u017eiavimo atvejai da\u017enai yra situaciniai, t.y., esant didelei \u012ftampai ar sunkiais gyvenimo momentais, pvz., netekus sutuoktinio, draugo, praradus tur\u0117t\u0105 status\u0105 visuomen\u0117je, socialines galimybes, d\u0117l sutrikusios sveikatos, socialin\u0117s atskirties ar kt. Beje, ligos prie\u017east\u012f \u0161iais atvejais yra gana sunku nustatyti: ar i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 alkoholio vartojimas pada\u017en\u0117ja i\u0161 nevilties d\u0117l pakitusio gyvenimo statuso, ar tai laisvo laiko organizavimo problema? Ar, pablog\u0117jus sveikatai, pradedama piktnaud\u017eiauti alkoholiu ie\u0161kant u\u017esimir\u0161imo ir nusiraminimo, ar alkoholis yra vartojamas stengiantis sustiprinti vaisto poveik\u012f?<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Priklausomybi\u0173<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Vaist\u0173 vartojimas<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ENNSC naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad VA\u017d suvartoja apie tre\u010ddal\u012f vis\u0173 receptini\u0173 vaist\u0173. Ondus (JAV) duomenimis, VA\u017d gauna recept\u0173 psichoaktyviems vaistams, ypa\u010d benzodiazepinams (BZD), nusipirkti 2\u20133 k. daugiau nei kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 asmenys. Levinas ir Kriugeris (2000) nurodo, kad BZD sudaro nuo 17 proc. iki 23 proc. vaist\u0173, kuriuos vartoja VA\u017d, gyvenantys JAV. Prie \u0161i\u0173 vaist\u0173 ypa\u010d lengvai priprantama ir da\u017enai pradedama jais piktnaud\u017eiauti. Vyresniame am\u017eiuje 3\u20137 k. yra da\u017enesnis netinkamas vaist\u0173 vartojimas (Crandall, 1991). Pa\u017eymima, kad ty\u010dini\u0173 piktnaud\u017eiavimo atvej\u0173 vyresniame am\u017eiuje pasitaiko re\u010diau, bet da\u017enai vaistai perdozuojami nenoromis ar d\u0117l netinkamai vartojam\u0173 vaist\u0173 derini\u0173. Pvz., jei \u017emogus lankosi tuo pa\u010diu metu pas skirtingus gydytojus ir \u0161ie gydytojai neturi galimyb\u0117s bendrauti, pacientui gali b\u016bti paskirti pana\u0161aus veikimo vaistai. Da\u017enai senyvo am\u017eiaus ligonis pamir\u0161ta, kad jau i\u0161g\u0117r\u0117 vaisto doz\u0119 arba vartoja dvigub\u0105\/keliagub\u0105 jo doz\u0119, tik\u0117damasis geresnio vaisto veikimo \u2013 \u201ekad grei\u010diau, stipriau suveikt\u0173\u201c.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Perdozavim\u0105 sunku nustatyti: netinkamai vartojam\u0173 vaist\u0173 simptomai gali b\u016bti pana\u0161\u016bs \u012f kitus sutrikimus, o, teisingai nenusta\u010dius diagnoz\u0117s, \u017emogus gali b\u016bti gydomas netinkamai. Medikament\u0173 \u012fvairov\u0117 ir gydymo galimyb\u0117s \u0161iandien labai skiriasi nuo to, kas buvo si\u016bloma prie\u0161 50 ar daugiau met\u0173, kai vaist\u0173 pasirinkimas buvo nedidelis, ir daugelis \u017emoni\u0173 \u017einojo beveik vis\u0173 vaist\u0173 pavadinimus, j\u0173 poveik\u012f ir juos \u201eband\u0117\u201c. Medicina tobul\u0117ja, atsiranda ne tik nauj\u0173 vaist\u0173 ligoms gydyti,\u00a0 <\/span>gydom\u0173 lig\u0173 s\u0105ra\u0161e, bet taip pat atsiranda nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vaist\u0173, kurie skiriasi \u0161alutiniais poveikiais, savo chemine sud\u0117timi, derinimo galimyb\u0117mis su kitais vaistais. Vaistai tampa kasdienyb\u0117s dalimi, jie reklamuojami gatv\u0117se, parduotuv\u0117se, per televizij\u0105 kartu su maisto produktais. Da\u017enai senyvo am\u017eiaus \u017emogus, i\u0161gird\u0119s apie reklamuojam\u0105 vaist\u0105, nori t\u0105 vaist\u0105 i\u0161bandyti ir pra\u0161o recepto ar vaist\u0105 pasiskolina i\u0161 bendraam\u017eio. Taigi, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f senyvo \u017emogaus po\u017ei\u016br\u012f ir supratim\u0105 apie vaistus ir gydymo galimybes.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Piktnaud\u017eiavimo ir netinkamo vartojimo problema<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gydant priklausomybes ar piktnaud\u017eiavim\u0105 jas sukelian\u010diomis med\u017eiagomis, svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar tai piktnaud\u017eiavimo, ar netinkamo vartojimo atvejis. Deja, klinikin\u0117je praktikoje n\u0117ra taip paprasta \u0161iuos atvejus atskirti, nes tiek piktnaud\u017eiavimas, tiek netinkamas vartojimas, taip pat ir abu drauge, turi pana\u0161ias nepageidaujamas pasekmes. Svarbu tai, kad netinkamas vartojimas tam tikromis aplinkyb\u0117mis gali tapti piktnaud\u017eiavimu ar priklausomybe. Tokiais atvejais \u017emogus gali s\u0105moningai pra\u0161yti gydytojo<\/p>\n

<\/span> i\u0161ra\u0161yti recept\u0173 didesniems vaisto kiekiams ar stipresniems vaistams, ie\u0161koti galimybi\u0173 \u012fsigyti vaist\u0173 pas kitus gydytojus ar vaistus pirkti nelegaliai.<\/p>\n

<\/span> Da\u017enai nutinka, kad, net gydytojui i\u0161ai\u0161kinus netinkamo vartojimo atvej\u012f, ligonis nesutinka pakeisti vartojimo \u012fpro\u010dio.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Diagnozavimas , sunkumai<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Nors daugelis VA\u017d reguliariai lankosi sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose ir yra nuodugniai patikrinami, su priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu susij\u0119 VA\u017d negalavimai da\u017enai lieka nepastebimi arba netinkamai diagnozuojami. Levin ir Kriuger (2000) \u0161iuos vyresni\u0173j\u0173 sutrikimus pavadino nematoma epidemija. Toks rei\u0161kinys paai\u0161kinamas keliomis prie\u017eastimis. Anot Levin ir Kriuger, priklausomybes<\/p>\n

<\/span> sunku diagnozuoti d\u0117l j\u0173 pana\u0161umo \u012f simptomus, b\u016bdingus demencijai, depresijai ir su am\u017eiumi susijusiais fiziologiniais poky\u010diais (pvz., lytin\u0117s funkcijos sutrikimu) (lentel\u0117). Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f padid\u0117jus\u012f ferment\u0173 kiek\u012f kepenyse, hepatito, pankreatito, hipertenzijos, aritmijos atvejus, atsiradus \u012fvairioms kv\u0117pavimo sistemos organ\u0173 problemoms, nes tai gali b\u016bti \u017eenklas, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emogus piktnaud\u017eiauja priklausomyb\u0119 sukelian\u010diomis med\u017eiagomis ar yra priklausomas nuo j\u0173 (Menninger, 2002). Ligos diagnoz\u0117 ir gydymas skiriasi, jei priklausomyb\u0117s atsiranda kartu\/lygiagre\u010diai su ka\u017ekokiu kitu psichologiniu sutrikimu ar somatine liga, ar jei priklausomyb\u0117 atsiranda kaip min\u0117t\u0173 sutrikim\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Sunku piktnaud\u017eiavimus vyresniame am\u017eiuje nustatyti ir tod\u0117l, kad pagyven\u0119 \u017emon\u0117s yra labiau izoliuoti nei kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 atstovai. Jie re\u010diau atsiduria teis\u0117saugos atstov\u0173 akiratyje, pvz., re\u010diau s\u0117da prie vairo ir re\u010diau yra are\u0161tuojami u\u017e vairavim\u0105 apsvaigus, i\u0161\u0117j\u0119 \u012f pensij\u0105, jie nebesusiduria su piktnaud\u017eiavimo ar priklausomyb\u0117s problemomis darbe, retai dalyvauja socialin\u0117je veikloje ir jiems niekas netrukdo med\u017eiagomis piktnaud\u017eiauti namuose.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

VA\u017d g\u0117dijasi prisipa\u017einti tur\u012f priklausymo ar piktnaud\u017eiavimo problem\u0173. Be to, jie da\u017enai nesuvokia ry\u0161io tarp alkoholio ar kit\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo ir savo fizin\u0117s\/psichikos sveikatos ir klaidingai mano, kad problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, t\u0117ra su am\u017eiumi susij\u0119 fiziologiniai poky\u010diai. Da\u017enai prie VA\u017d piktnaud\u017eiavimo ir priklausomybi\u0173 prisideda aplinkiniai, t.y. \u0161eima, slaugytojas ar gydytojas. Visuomen\u0117je gajus mitas, kad piktnaud\u017eiav\u0119s alkoholiu asmuo, sulauk\u0119s garbingo am\u017eiaus, nustoja vartoti alkohol\u012f; taip pat ne\u012fsivaizduojama, kad VA\u017d gali tapti narkomanu. Benshoff ir Roberto (1987) tai vadina \u201emielos mo\u010diut\u0117s ar senuko\u201c sindromu. Medikai taip pat gali jaustis nepatogiai si\u0173sdami garbingo am\u017eiaus \u017emog\u0173 \u012f detoksikacijos ar narkologijos \u012fstaigas i\u0161sitirti d\u0117l galimos priklausomyb\u0117s. Vyrauja nuomon\u0117, kad vyresnieji nusipeln\u0117 senatv\u0117je gyventi kaip panor\u0117j\u0119 ir artimieji da\u017enai \u012f priklausomybes \u017ei\u016bri atlaid\u017eiai, klaidingai manydami, kad vyresniame am\u017eiuje alkoholis ar kitos narkotin\u0117s med\u017eiagos pakenkti negali. Da\u017enai ner\u016bpestingai numojama ranka, jog priklausomyb\u0117 yra \u201evienintelis malonumas, lik\u0119s senyvo am\u017eiaus \u017emogui\u201c.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Gydymo klausimai<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Lamy (1988) pabr\u0117\u017eia, kad organizmo funkcij\u0173 pakitimai yra nei\u0161vengiama sen\u0117jimo proceso dalis ir nuo organizmo pakitim\u0173 priklauso, kaip bus pasisavinamas alkoholis ar vaistai. Gali padid\u0117ti jautrumas tam tikroms narkotin\u0117ms med\u017eiagoms ir\/arba sutrikti t\u0173 med\u017eiag\u0173 pasisavinimas ir pa\u0161alinimas i\u0161 organizmo. Visa tai lemia gydym\u0105, kuris taip pat yra glaud\u017eiai susij\u0119s su sen\u0117jimo procesui b\u016bdingomis<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ligomis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Svarbu atminti, kad sen\u0117jant suma\u017e\u0117ja tolerancija alkoholiui ir narkotin\u0117ms med\u017eiagoms. Be kit\u0173 veiksni\u0173, ma\u017e\u0117ja k\u016bno raumen\u0173 mas\u0117, bendras vandens kiekis organizme ir suvartotas vienodas alkoholio kiekis VA\u017d b\u016bna daug didesn\u0117s koncentracijos kraujyje ir stipriau veikia CNS negu jaun\u0173<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u017emoni\u0173 organizme. Brennan ir Moos (1996) savo tyrime nurodo, kad v\u0117liau prad\u0117jusieji piktnaud\u017eiauti alkoholiu paprastai turi ma\u017eiau fizini\u0173 ir psichikos sveikatos sutrikim\u0173, palyginti su tais, kurie prad\u0117jo jo vartoti anksti. Jie taip pat sulaukia daugiau visuomen\u0117s ir artim\u0173j\u0173 paramos. Tod\u0117l piktnaud\u017eiauti alkoholiu prad\u0117jusiems v\u0117lyvaisiais savo gyvenimo metais \u017emon\u0117ms yra didesn\u0117 tikimyb\u0117 pasveikti (Brennan ir Moos, 1996). <\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gydant vyresni\u0173j\u0173 priklausomybes, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f paciento fizin\u0119 ir psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119, aktyviai konsultuoti \u0161eim\u0105. Nurodoma, kad gydymo rezultatai gali pager\u0117ti, jei vyresnio am\u017eiaus pacientai gydomi atskirai nuo kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 pacient\u0173 (Atkinson, 1995). Efektyvi grupin\u0117 psichoterapija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tyrim\u0173 su gyv\u016bnais rezultatai rodo, kad su am\u017eiumi susij\u0119 smegen\u0173 poky\u010diai gali pakeisti vaist\u0173, kuriais gydomi alkoholizmas<\/a> ir psichikos sutrikimai, efektyvum\u0105 (Druse, 1997). Ta\u010diau toki\u0173 tyrim\u0173 su VA\u017d n\u0117ra.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

I\u0161vados<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Vyresniame am\u017eiuje piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ar vaistais ir priklausomyb\u0117s spar\u010diai da\u017en\u0117ja. Kad suteikt\u0173 tinkam\u0105 pagalb\u0105 sergantiesiems, specialistai tur\u0117t\u0173 \u017einoti sutrikim\u0173 atsiradimo prie\u017eastis ir veiksnius, kurie leid\u017eia sutrikimams likti nepasteb\u0117tiems ir nediagnozuotiems. Ta\u010diau, sutrikimus diagnozavus, VA\u017d gydymas remiasi tokiais pat principais, kaip ir kit\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kas pirmiau: alkoholis ar depresija<\/a>?<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Tai kaip am\u017einas klausimas: kas atsirado pirmiau \u2013 kiau\u0161inis ar vi\u0161ta? Ta\u010diau mokslininkai bando atsakyti \u012f klausim\u0105 apie alkoholio ir depresijos pirmaeili\u0161kum\u0105: ar alkoholio vartojimas sukelia depresij\u0105, ar atvirk\u0161\u010diai?<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Daugelis man\u0117, kad \u017emon\u0117s pradeda vartoti alkohol\u012f d\u0117l depresijos, nes prisl\u0117gti \u017emon\u0117s geria, kad bent jau laikinai pajust\u0173 palengv\u0117jim\u0105. Mokslininkai i\u0161 Naujosios Zelandijos teigia, kad yra atvirk\u0161\u010diai: \u017emon\u0117s suserga depresija<\/a> d\u0117l alkoholio vartojimo. Jie padar\u0117 toki\u0105 i\u0161vad\u0105 po 1000 \u017emoni\u0173 medicinini\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117s, atliktos 1977 m. Alkohol\u012f vartojo 18 proc., o depresija<\/a> sirgo 14 proc. tiriam\u0173j\u0173 tarp paaugli\u0161ko ir 20 m. am\u017eiaus. Pritaikius tris statistinius modelius, mokslininkai band\u0117 nustatyti, kas atsirado pirmiau: piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ar depresija<\/a>. Vienu statistiniu modeliu buvo nustatyta, kad viena prie\u017eastis sukelia kit\u0105.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Kitu modeliu nustatyta, kad alkoholio vartojimas sukelia depresij\u0105. O tre\u010diuoju, kad depresija<\/a> sukelia alkoholio vartojimo problemas. Tyr\u0117j\u0173 nuomone, analizei tinkamiausias modelis, kuris vertino netiesiogin\u012f alkoholio vartojimo (ar priklausomyb\u0117s) ry\u0161\u012f su did\u017ei\u0105ja depresija<\/a>, bet ne prie\u0161ingai. Vis d\u0117lto, kaip alkoholio vartojimas sukelia sergamum\u0105 depresija<\/a>? Mokslininkai tiria variant\u0105, kad alkoholio vartojimas suaktyvina depresij\u0105 skatinan\u010dius genetinius \u017eymenis. Galimas ir variantas, kad slopinan\u010dios alkoholio savyb\u0117s sukelia depresijos periodus tiems, kurie da\u017enai pergeria.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Archives of General Psychiatry (online). \u2013 2009 (March 2).<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201cGydymo menas\u201d<\/span><\/i><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos narkotik\u0173 ir narkomanijos steb\u0117senos centro naujausioje ataskaitoje prognozuojama, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 (VA\u017d) priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas gali tapti apleista nepakankamai d\u0117mesio sulaukian\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 pilie\u010di\u0173 problema. VA\u017d (\u0161iame straipsnyje ≥65 m.), sergan\u010di\u0173 priklausomyb\u0117s sutrikimais, skai\u010dius svyruoja nuo 2 proc. iki 20 proc. (Menninger, 2002; Ondus, Hujer, Mann, Mion, 1999; Pennington, Butler, Eagger, 2000; Rigler, 2000). Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad per XX a. VA\u017d Europoje padaug\u0117jo trigubai ir vidutinis gyvenimo am\u017eius pailg\u0117jo daugiau nei dvigubai, piktnaud\u017eiavimas priklausomyb\u0119 sukelian\u010diomis med\u017eiagomis ir priklausomyb\u0117s nuo j\u0173 tarp \u0161i\u0173 asmen\u0173 taip pat spar\u010diai auga. Vyresniame am\u017eiuje daugiausia piktnaud\u017eiaujama alkoholiu ir receptiniais vaistais, ta\u010diau retai vartojamos nelegalios narkotin\u0117s med\u017eiagos (Glantz, 1985).<\/o:p><\/font><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[19,109,137,20,733,138,1718],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12080","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alkoholis","tag-depresija","tag-ligonis","tag-psichikos","tag-senyvo-amziaus","tag-vaistai","tag-vaistu-vartojimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12080\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12080"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12080"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}