\u017dydintys augalai, gyv\u016bnai, dulk\u0117s, maistas sukelia \u017emon\u0117ms alergines reakcijas, ta\u010diau gydyti alergij\u0105 beprasmi\u0161ka, nepa\u0161alinus alergen\u0173 i\u0161 ligonio aplinkos.<\/p>\n
"Alergij\u0105 sukelia mikroninio dyd\u017eio \u017eiedadulk\u0117s, kurios matomos tik specialiais mikroskopais, tai – augal\u0173 mikrosporos. Jau prie\u0161 100 met\u0173 buvo nustatyta, kad tai alergenai. O vienas gydymo metod\u0173 – alergen\u0173 pa\u0161alinimas", – sak\u0117 gydytoja alergolog\u0117 Regina Ma\u010diulien\u0117.<\/p>\n
Gydytoja sak\u0117, kad alergi\u0161kiems \u017emon\u0117ms nerekomenduojama \u012f lauk\u0105 eiti saul\u0117t\u0105 ir v\u0117juot\u0105 dien\u0105. O po kiekvieno pasivaik\u0161\u010diojimo nusiprausti po du\u0161u arba nuplauti nuogas k\u016bno vietas, persirengti, i\u0161plauti plaukus.<\/p>\n
"I\u0161 lauko parsine\u0161ame daug \u017eiedadulki\u0173. Ta\u010diau net saugantis, j\u0173 i\u0161 lauko nema\u017eai patenka \u012f namus net mums ne\u012ftariant", – pabr\u0117\u017e\u0117 medik\u0117.<\/p>\n
Kaip pavyzd\u012f gydytoja papasakojo atvej\u012f: \u0161eimoje auga alergi\u0161kas vaikas. Net ir laikantis gydytojo nurodymo, kaip j\u012f saugoti nuo \u017eiedadulki\u0173, vis tiek kilo alergin\u0117s reakcijos. Po tyrim\u0173 buvo patvirtinta, kad tai \u017eiedadulki\u0173 sukeltos reakcijos. Namie auginamas \u0161uniukas nesuk\u0117l\u0117 \u012ftarim\u0173.<\/p>\n
"\u0160uniui vaikas nealergi\u0161kas, tad ie\u0161kojome \u017eiedadulki\u0173 \u0161altinio namie. Paai\u0161k\u0117jo, kad tai ir buvo \u0161uniukas, nes i\u0161vedus pasivaik\u0161\u010dioti \u012f lauk\u0105, \u012f jo kailiuk\u0105 nuo \u017eol\u0117s prikibdavo begal\u0117 \u017eiedadulki\u0173, pel\u0117sini\u0173 spor\u0173. Vaikas myluodamas ir \u017eaisdamas su gyv\u016bnu parne\u0161tas \u017eiedadulkes \u012fkv\u0117pdavo", – pasakojo gydytoja.<\/p>\n
Nuodija fekalijomis<\/strong><\/p>\n Gydytoja pasakoja, kad namuose itin gausu alergen\u0173, vienas j\u0173 – nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s. Oland\u0173 mokslininkai nustat\u0117, kad nam\u0173 dulk\u0117se alergi\u0161kum\u0105 lemia jose gyvenan\u010dios mikroskopin\u0117s erk\u0117s.<\/p>\n "Pagrindinis j\u0173 alergenas yra fekalijose. Fekalijos lengvai pakyla \u012f or\u0105 ir yra \u012fkvepiamos. Erk\u0117s gyvena \u017emogaus patalyn\u0117je, minta nusilupusiu \u017emogaus odos epidermiu. Pasaulyje nustatyta apie penkiasde\u0161imt nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173", – pasakojo gydytoja alergolog\u0117.<\/p>\n Lietuvoje nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s, pasak medik\u0117s, prad\u0117tos tirti prie\u0161 30 met\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad jos dauginasi da\u017eniausiai 25 laipsni\u0173 temperat\u016broje, paprastai ruden\u012f ir pavasar\u012f. Nustatyta, kad vidutini\u0161kai viename grame dulki\u0173 b\u016bna 552 erk\u0117s. J\u0173 beveik 4 kartus daugiau nustatoma sergan\u010di\u0173j\u0173 bronchine astma namuose.<\/p>\n "Mokslinink\u0173 patvirtinta, kad erk\u0117s plinta per sen\u0105, paveld\u0117t\u0105 patalyn\u0119, daug erki\u0173 randama mink\u0161tuose \u017eaisluose. Alergij\u0105 kelia ir naminiai gyv\u016bnai: \u0161unys, kat\u0117s, karv\u0117s, j\u016br\u0173 kiaulyt\u0117s, triu\u0161iai, naminiai pauk\u0161\u010diai, pap\u016bg\u0173 skleid\u017eiami alergenai. Stipriausi alergenai yra gyv\u016bn\u0173 kailyje, \u0161iek tiek silpnesni j\u0173 seil\u0117se ir \u0161lapime.<\/p>\n Atsisakius gyv\u016bn\u0117lio, dar apie pus\u0119 met\u0173 gali i\u0161likti alergen\u0173: lovoje, kilimuose, balduose, ant grind\u0173", – pasakojo medik\u0117. Kat\u0117s alergenai yra tirp\u016bs vandenyje ir maudant kat\u0119, galima suma\u017einti alergi\u0161kum\u0105.<\/p>\n Pasak R. Ma\u010diulien\u0117s, namini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 alergen\u0173 yra j\u0173 plunksnose ir ekskrementuose, tod\u0117l blogai v\u0117dinamuose butuose \u0161i\u0173 alergen\u0173 koncentracija did\u0117ja.<\/p>\n Maistas – alergen\u0173 \u0161altinis<\/strong><\/p>\n Maisto alergenai gali b\u016bti ir gyvulin\u0117s, ir augalin\u0117s kilm\u0117s. Svarbiausi, pasak specialist\u0117s, yra pienas, kiau\u0161iniai, kvie\u010diai, rie\u0161utai, soja, \u017euvis, m\u0117sa, kruopos, uogos, vaisiai, prieskoniai.<\/p>\n "Motinos pienas k\u016bdiki\u0173 niekada nealergizuoja, ta\u010diau karv\u0117s piene esantis baltymas gali sukelti alergij\u0105. Kiau\u0161inis turi daugyb\u0119 alergen\u0173, ta\u010diau verdant alerginis aktyvumas ma\u017e\u0117ja. \u017dem\u0117s rie\u0161utai gali sukelti anafilaksines reakcijas. Tai "pasl\u0117pti" alergenai.<\/p>\n Verdant, \u0161aldant, konservuojant dar\u017eoves ir vaisius j\u0173 alergi\u0161kumas labai ma\u017e\u0117ja. Pasteb\u0117ta, kad \u017emon\u0117s, jautr\u016bs ber\u017eo \u017eiedadulk\u0117ms, b\u016bna alergi\u0161ki morkoms, obuoliams, kiviams, kriau\u0161\u0117ms, slyvoms, vy\u0161nioms, bra\u0161k\u0117ms, kakavai, \u0161okoladui ir citrusams", – vardijo gydytoja.<\/p>\n Maisto priedai taip pat gali b\u016bti alergenai. D\u0117mes\u012f si\u016bloma atkreipti \u012f produktus, kuriuose yra maistini\u0173 da\u017e\u0173, konservant\u0173, tir\u0161tikli\u0173, pagard\u0173, ferment\u0173.<\/p>\n "Kramtomosios gumos, sirupai, geliai, \u017eelatina, aspartamas, gliutamatas – visa tai kelia alergines reakcijas, tod\u0117l atid\u017eiau reik\u0117t\u0173 rinktis produktus ir atsisakyti t\u0173, kurie turi daug E", – sak\u0117 gydytoja.<\/p>\n