{"id":12111,"date":"2009-08-16T18:00:00","date_gmt":"2009-08-16T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-08-16T18:00:00","modified_gmt":"2009-08-16T18:00:00","slug":"hipertenzija-liga-kurios-norisi-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/hipertenzija-liga-kurios-norisi-isvengti\/12111\/","title":{"rendered":"Hipertenzija \u2013 liga, kurios norisi i\u0161vengti"},"content":{"rendered":"

Visi \u017einome, kad lengviau ligos i\u0161vengti nei j\u0105 gydyti. Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>\u2013 klastinga liga, nes ligos prad\u017eioje da\u017eniausiai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Tod\u0117l svarbu \u017einoti rizikos veiksnius, kraujosp\u016bd\u017eio matavimo taisykles, steb\u0117ti tam tikrus tyrimus, koreguoti gyvensen\u0105 net ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija, ir laiku kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n

Kokios prie\u017eastys skatina vystytis arterin\u0119 hipertenzij\u0105<\/a>?<\/span>
<\/strong>
\nSvarbiausi rizikos veiksniai, kurie skatina arterin\u0117s hipertenzijos vystym\u0105si, yra: <\/p>\n

\u2022 Paveld\u0117jimas
\n\u2022 Am\u017eius \u2013 daugiau nei 35 metai
\n\u2022 Nutukimas<\/a>
\n\u2022 R\u016bkymas
\n\u2022 Maistas (gausus druskos, riebal\u0173 vartojimas, ma\u017eas kalio vartojimas)
\n\u2022 Alkoholis
\n\u2022 Stresas, nerimas, baim\u0117
\n\u2022 Ma\u017eas fizinis aktyvumas <\/p>\n

Tod\u0117l b\u016btina koreguoti gyvensen\u0105: ma\u017einti suvartojamos druskos kiek\u012f iki 2,4 g per dien\u0105, didinti fizin\u012f aktyvum\u0105, kasdien suvartoti po 3,5 g kalio, valgyti daug vaisi\u0173, dar\u017eovi\u0173, maist\u0105, kuriame ma\u017eiau so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 ir vengti alkoholio, ner\u016bkyti. <\/p>\n

\u012e k\u0105 b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f, norint laiku nustatyti hipertenzij\u0105 ir i\u0161vengti galim\u0173 komplikacij\u0173?<\/span> <\/p>\n

Pirmiausia turime teisingai i\u0161matuoti kraujo spaudim\u0105. \u0160tai pagrindin\u0117s taisykl\u0117s, kurios pad\u0117s pasiruo\u0161ti kraujosp\u016bd\u017eio matavimui: <\/p>\n

1. Geriausia arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 matuoti patogiame, tyliame, \u0161iltame (apie +21\u00baC) kambaryje, kur n\u0117ra erzinan\u010di\u0173 ar bla\u0161kan\u010di\u0173 d\u0117mes\u012f dirgikli\u0173. Geriausiai \u2013 i\u0161 ryto, tik nubudus. Jei matuojama dien\u0105, reikia ne trumpiau kaip 5 min. ramiai pas\u0117d\u0117ti ar pagul\u0117ti. rekomenduojama matuoti 3 kartus ir imti vidurk\u012f. <\/p>\n

2. Matuojant arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, nereik\u0117t\u0173 kalb\u0117tis. <\/p>\n

3. Skausmas, stresas, nerimas, padid\u0117jusi k\u016bno temperat\u016bra turi \u012ftakos arteriniam kraujo spaudimui. Daugeliui asmen\u0173 net labai nedideli kasdieniniai stresai sukelia arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Nustatyta, kad skai\u010diuojant arterinis kraujo spaudimas da\u017enai padid\u0117ja 6\u201312 mmHg, kalbant telefonu \u2013 10\/7 mmHg, paprasto pokalbio metu 7\/7 mmHg. <\/p>\n

4. Po sunkaus fizinio darbo tur\u0117t\u0173 b\u016bti pra\u0117jusios 2\u20133 valandos. Fizinis kr\u016bvis sukelia didelius arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Sistolinio arterinio kraujo spaudimo did\u0117jimas priklauso nuo kr\u016bvio dyd\u017eio ir individualios reakcijos. Po kr\u016bvio sistolinis arterinis kraujo spaudimas bei diastolinis arterinis kraujo spaudimas suma\u017e\u0117ja ir kai kada lieka suma\u017e\u0117j\u0119s ilgiau nei valand\u0105. <\/p>\n

5. Jei \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 pilna, patariama pasi\u0161lapinti bent 30 min. iki arterinio kraujo spaudomo matavimo, nes \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, \u017earnyno perpildymas turi \u012ftakos arteriniam kraujo spaudimui. Jei perpildyta \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 sukelia diskomfort\u0105, arterinis kraujo spaudimas gali padid\u0117ti 40\u201350 mmHg. <\/p>\n

6. Matuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 pra\u0117jus bent 30 min. po valgio. Seniems \u017emon\u0117ms geriau palaukti 2 val. Jauniems \u017emon\u0117ms po valgio arterinis kraujo spaudimas pakinta nedaug, o vyresniems gali suma\u017e\u0117ti net 20 mmHg ir likti toks iki dviej\u0173 valand\u0173. <\/p>\n

7. Pusvaland\u012f iki arterinio kraujo spaudimo matavimo ner\u016bkyti, nevartoti kofeino. Kofeino ilgalaikio vartojimo \u012ftaka arteriniam kraujo spaudimui nedidel\u0117, ta\u010diau, jei kava geriama retai, 250 mg kofeino gali padidinti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 10\u201314 mmHg. Par\u016bkius arterinis kraujo spaudimas vienai dviem valandoms gali padid\u0117ti 8\u201310 mmHg. <\/p>\n

8. Siekiant kuo tiksliau i\u0161matuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, svarbu naudoti tinkamo dyd\u017eio man\u017eet\u0119. Man\u017eet\u0117 turi apimti ne ma\u017eiau nei 2\/3, o geriausia \u2013 vis\u0105 \u017east\u0105. Jei man\u017eet\u0117 per siaura ar per trumpa, ji nepakankamai u\u017espaud\u017eia \u017easto arterij\u0105. Jei matuojama per ma\u017ea man\u017eete, nustatytas arterinis kraujo spaudimas bus didesnis u\u017e tikr\u0105j\u012f, jei per didel\u0117 \u2013 ma\u017eesnis. <\/p>\n

Matuojama taip: man\u017eet\u0117 apvyniojama aplink \u017east\u0105. Stetoskopas priglaud\u017eiamas ties \u017easto arterija vidin\u0117je alk\u016bn\u0117s linkio dalyje, nelie\u010diant man\u017eet\u0117s. Oras greitai pu\u010diamas \u012f man\u017eet\u0119, tuo pat metu \u010diuopiant stipinin\u0117s arterijos puls\u0105. I\u0161nykus pulsui, spaudimas man\u017eet\u0117je padidinamas dar 20\u201330 mmHg. Po to oras i\u0161 man\u017eet\u0117s leid\u017eiamas ma\u017edaug 2 mm\/s grei\u010diu ir klausomasi. Pirmieji garsai, pasigird\u0119 i\u0161leid\u017eiant or\u0105, atitinka sistolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f. Momentas, kai garsai i\u0161nyksta, atitinka diastolin\u012f kraujosp\u016bd\u012f \u0161ird\u017eiai ilsintis.
\nTa\u010diau namuose daug papras\u010diau matuoti automatiniu ar pusiau automatiniu kraujosp\u016bd\u017eio matuokliu, tuomet viskas atliekama nepalyginamai papras\u010diau. <\/p>\n

Lentel\u0117je pateikiama arterinio kraujosp\u016bd\u017eio klasifikacija.<\/span>
<\/strong>
\nKategorija > Sistolinis spaudimas (mmHg) > Diastolinis spaudimas (mmHg)
\nOptimalus\u00a0\u00a0\u00a0<120\u00a0\u00a0\u00a0<80
\nNormalus\u00a0\u00a0\u00a0<130\u00a0\u00a0\u00a0<85
\nAuk\u0161tas – normalus\u00a0\u00a0\u00a0130 \u2013 139 \u00a0\u00a0\u00a085 \u2013 89
\nI\u00b0 hipertenzija \u00a0\u00a0\u00a0140 \u2013 159 \u00a0\u00a0\u00a090 \u2013 99
\nII\u00b0 hipertenzija \u00a0\u00a0\u00a0160 \u2013 179 \u00a0\u00a0\u00a0100 \u2013 109
\nIII\u00b0 hipertenzija \u00a0\u00a0\u00a0>180\u00a0\u00a0\u00a0>110
\nIzoliuota sistolin\u0117 hipertenzija \u00a0\u00a0\u00a0>140\u00a0\u00a0\u00a0<90 <\/p>\n

Svarbu i\u0161laikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f. Reguliuoti k\u016bno svor\u012f yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio \u0161e\u0161is kartus da\u017eniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus k\u016bno sud\u0117jimo. K\u016bno svoris vertinamas pagal k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI). Jis apskai\u010diuojamas pagal formul\u0119 (svor\u012f kilogramais padalijus i\u0161 \u016bgio metrais kvadrate):
KMI<\/a> = Svoris (kg)\/\u016agis (m)\u00b2. <\/p>\n

K\u016bno svorio vertinimas pagal KMI<\/a> pateikiamas lentel\u0117je.<\/span>
<\/strong>
\nKMI (kg\/ m\u00b2) > K\u016bno svoris
\n<18,5\u00a0\u00a0\u00a0Per ma\u017eas
\n18,5\u201324,9 \u00a0\u00a0\u00a0Normalus
\n25\u201329,9 \u00a0\u00a0\u00a0Antsvoris
\n30\u201334,9\u00a0\u00a0\u00a0I\u00ba nutukimas<\/a>
\n35\u201339,9 \u00a0\u00a0\u00a0II\u00ba nutukimas<\/a>
\n\u226540,0 \u00a0\u00a0\u00a0III\u00ba nutukimas<\/a> <\/p>\n

Nustatyta, kad lig\u0173 rizikai turi reik\u0161m\u0117s ne tik antsvoris, bet ir netolygus riebal\u0173 pasiskirstymas. Riebal\u0173 sankaupos ant liemens (\u201eobuolio\u201d, arba vyri\u0161kojo tipo, nutukimas<\/a>) labiau susij\u0119s su hipertenzija ir kitomis ligomis nei riebal\u0173 perteklius ant \u0161laun\u0173 (\u201ekriau\u0161\u0117s\u201d, arba moteri\u0161kojo tipo, nutukimas<\/a>). Rizika padid\u0117ja, kai vyr\u0173 liemens apimtis >102 cm, moter\u0173 >88 cm. <\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 steb\u0117ti cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje. Cholesterolis svarbus ateroskleroz\u0117s vystymuisi. Ateroskleroz\u0117s vystymosi procesas sul\u0117t\u0117ja, suma\u017einus cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Padid\u0117j\u0119s cholesterolio kiekis i\u0161 prad\u017ei\u0173 nesukelia joki\u0173 ligos simptom\u0173, kol nepa\u017eeid\u017eiamos kraujagysl\u0117s, o tai gali \u012fvykti padid\u0117jus kraujo spaudimui, r\u016bkant, esant da\u017enoms stresin\u0117ms situacijoms ir kt. Tod\u0117l nustatyti cholesterolio kiek\u012f yra labai svarbu. <\/p>\n

Cholesterolio kiekis kraujo serume matuojamas milimoliais litre (mmol\/l):<\/span>
<\/strong>
\n\u25aa iki 5,2 mmol\/l cholesterolio laikoma norma,
\n\u25aa 5,2 \u2013 6,5 mmol\/l \u2013 ne\u017eymus padid\u0117jimas,
\n\u25aa 6,6 \u2013 7,8 mmol\/l \u2013 vidutinis padid\u0117jimas,
\n\u25aa daugiau kaip 7,8 mmol\/l itin \u017eenklus padid\u0117jimas. <\/p>\n

Kada kreiptis \u012f gydytoj\u0105?<\/span>
<\/strong>
\n\u012e \u0161eimos gydytoj\u0105 reik\u0117t\u0173 kreiptis pajutus \u012fvairaus intensyvumo galvos skausm\u0105, ypa\u010d pakau\u0161io srityje, kuris i\u0161ry\u0161k\u0117ja paprastai ryte arba d\u0117l fizin\u0117s bei emocin\u0117s \u012ftampos, atsiradus galvos svaigimui, spengimui ausyse, skausmui \u0161irdies plote, da\u017enam \u0161irdies plakimui, kraujavimui i\u0161 nosies, dusuliui fizinio kr\u016bvio metu. Taip pat, jei matuojant spaudim\u0105 jis nustatomas >140\/90 mmHg. Tuomet jums bus atlikti papildomi tyrimai (apskai\u010diuos KMI, \u201epaklausys\u201c \u0161ird\u012f, i\u0161tirs aki\u0173 dugnus, atliks gliukoz\u0117s, cholesterolio, kalio, \u0161lapimo tyrim\u0105), kurie leis laiku \u012fvertinti esam\u0105 b\u016bkl\u0119, nustatyti galimos arterin\u0117s hipertenzijos prad\u017ei\u0105, apsaugoti kitas organ\u0173 sistemas ir, jei reik\u0117s, laiku paskirti vaist\u0173.
\n\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/div>\n
Gydytoja Jurgita VASILIAUSKAIT\u0116<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Hipertenzija<\/div>\n

K\u0105 tur\u0117tume \u017einoti apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105? <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Visi \u017einome, kad lengviau ligos i\u0161vengti nei j\u0105 gydyti. Arterin\u0117 hipertenzija <\/a>– klastinga liga, nes ligos prad\u017eioje da\u017eniausiai nesukelia joki\u0173 simptom\u0173. Tod\u0117l svarbu \u017einoti rizikos veiksnius, kraujosp\u016bd\u017eio matavimo taisykles, steb\u0117ti tam tikrus tyrimus, koreguoti gyvensen\u0105 net ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija, ir laiku kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1750,723,1764,2033,1778,431,825,1106,1889,712,108,157,125,724,991,1041],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12111","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-antsvoris","tag-arterines","tag-arterinis-kraujo-spaudimas","tag-cholesterolio-kiekis","tag-gyvensena","tag-hipertenzija","tag-kraujo-spaudimas","tag-kraujo-spaudimui","tag-kuno-svoris","tag-mmhg","tag-nerimas","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-sistolinis","tag-stresas","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12111","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12111"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12111\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12111"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12111"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}