Prisiminkime Sokrato posak\u012f: „Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume“. O ar da\u017enai susim\u0105stome, k\u0105 skub\u0117dami sumetame \u012f savo skrand\u012f? Ilgus am\u017eius \u017emon\u0117s steng\u0117si prasimaitinti, kad i\u0161likt\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie kukliai rinko gamtos dovanas i\u0161 augmenijos ir gyv\u016bnijos pasaulio. Ilgainiui suk\u016br\u0117 sud\u0117ting\u0105 kulinarijos men\u0105. <\/p>\n
Geriau – jei ma\u017eiau Riebal\u0173 s\u0105vartynas Ne viskas – maistas \u017dalingiausi produktai Sald\u016bs gazuoti g\u0117rimai – tikri nuodai <\/strong> De\u0161rel\u0117se m\u0117sos n\u0117ra iMed<\/p>\n
\n<\/strong>Ilgai klest\u0117jo nuomon\u0117, kad pavalgyti – tai organizm\u0105 papildyti „degalais“, kurie suteikt\u0173 organizmui energijos kasdienei veiklai. Tod\u0117l niekam net \u012f galv\u0105 ne\u0161ov\u0117 riboti maisto – \u017emon\u0117s \u0161veit\u0117 be jokio saiko, nes manyta: kuo daugiau valgai, tuo naudingiau. Galop i\u0161ai\u0161k\u0117jo – jei pernelyg daug valgome, organizmas tarsi d\u016bsta nuo maisto med\u017eiag\u0173 pertekliaus ir ima kaupti jas kaip riebalus. Solidus riebal\u0173 sluoksnis tampa tarsi gudri organizmo i\u0161eitis, padedanti atsikratyti nereikaling\u0173 „degal\u0173“. Persivalgymas – savoti\u0161ka maistin\u0117 narkomanija, ypa\u010d pavojinga vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 sveikatai. Mat antroje gyvenimo pus\u0117je krinta daugumos vidaus sekrecijos liauk\u0173 aktyvumas. Kei\u010diasi ir gyvenimo b\u016bdas: ma\u017eiau judame, tampame ramesni, l\u0117tesni, sant\u016bresni, ta\u010diau maistini\u0173 centr\u0173 aktyvumas i\u0161lieka \u017evalus. Vyresniame am\u017eiuje suma\u017e\u0117ja apetito centro jautrumas gliukozei, tod\u0117l i\u0161 maisto gaunama energija pranoksta maisto kiek\u012f. <\/p>\n
\n<\/strong>Nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 kraujyje yra padid\u0117j\u0119s kiekis riebalini\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, kurios trukdo raumenims \u012fsisavinti gliukoz\u0119, tod\u0117l kraujyje gliukoz\u0117s daug\u0117ja. Atsakydama \u012f toki\u0105 situacij\u0105, kasa daugiau i\u0161skiria hormono insulino – tam, kad gliukoz\u0117 patekt\u0173 \u012f raumenis. Rezultatas – d\u0117l riebalinio barjero didel\u0117 dalis gliukoz\u0117s patenka ne \u012f raumenis, o \u012f riebalin\u012f audin\u012f. Taip atsiranda u\u017edaras progresuojan\u010dio nutukimo patologinis ratas, kur\u012f \u012fveikti b\u016bna labai sunku. Atid\u0117ti riebalai reikalauja sau su krauju gaunam\u0173 maisto med\u017eiag\u0173 ir deguonies, taip jie tarsi apvagin\u0117ja kitas organizmo sistemas. Riebalai – ne sand\u0117liukas, o veikiau s\u0105vartynas. <\/p>\n
\n<\/strong>Gal po koki\u0173 t\u016bkstan\u010dio met\u0173 \u017emogaus organizmas sugeb\u0117s prisitaikyti ir palaikyti gyvybines funkcijas be nat\u016bralaus maisto. Juk jau daug met\u0173 valgome sintetinius maisto pakaitalus – lyg dalyvaujame savoti\u0161kuose eksperimentuose – bet vis dar gyvi, dar nei\u0161nykome. <\/p>\n
\n<\/strong>Kramtomi saldainiai, \u010diulpinukai – jie turi mil\u017eini\u0161k\u0105 cukraus kiek\u012f, chemini\u0173 pried\u0173 ir da\u017eikli\u0173.
\n\u0160okoladiniai baton\u0117liai – tai giganti\u0161kas kiekis kalorij\u0173 su cheminiais priedais, geneti\u0161kai modifi kuotais produktais, da\u017eikliais ir kvapo stiprikliais.
\nBulvi\u0173, kukur\u016bz\u0173 tra\u0161ku\u010diuose, skrudintose bulvyt\u0117se nieko kito n\u0117ra, tik angliavandeni\u0173 ir riebal\u0173, dar prikrauta skonio stiprikli\u0173 ir da\u017eikli\u0173.
\nIlgai kaitinamas aliejus, kuriame daug kart\u0173 skrudinamos bulvyt\u0117s virsta kenksmingu sveikatai cheminiu priedu da\u017eams gaminti – olifa.
\nNegalima valgyti majonezo, ypa\u010d i\u0161 plastikini\u0173 indeli\u0173. Actas i\u0161skiria i\u0161 plastiko koncerogenines med\u017eiagas. Majoneze yra didelis kiekis konservant\u0173 ir stabilizatori\u0173, o riebalai lygiu sluoksniu padengia vidines kraujagysli\u0173 sieneles. Prie kenksming\u0173 produkt\u0173 priskiriami ir \u012fvair\u016bs pada\u017eai, kuriais gausiai nukrautos parduotuvi\u0173 lentynos. J\u0173 turinys – da\u017eikliai, skonio ir kvapo stiprikliai. Ar verta mok\u0117ti pinigus u\u017e maistu apsimetusi\u0105 chemij\u0105 ir dar \u017ealoti savo sveikat\u0105? <\/p>\n
\n<\/strong>Sald\u016bs gazuoti g\u0117rimai – cukraus, chemijos ir angliar\u016bg\u0161t\u0117s mi\u0161inys. Jie reikalingi tik tam, kad grei\u010diau paskleist\u0173 organizme kenksmingas med\u017eiagas. Gerai pagalvokite prie\u0161 gerdami tokius nuodus. Ypa\u010d kenksminga didel\u0117 cukraus koncentracija – atstoja penkis \u0161auk\u0161telius cukraus vandens stiklin\u0117je. N\u0117ra ko steb\u0117tis, kad mal\u0161indami tro\u0161kul\u012f po keli\u0173 minu\u010di\u0173 v\u0117l norite gerti. Daugelis toki\u0173 g\u0117rim\u0173 turi sintetini\u0173 cukraus pakaital\u0173, aspartamo (dirbtinis saldiklis, dar \u017einomas kaip maisto priedas E951). Sintetiniame cukraus pakaitale, aspartame, yra med\u017eiag\u0173, kurios padaro m\u016bs\u0173 skon\u012f nejautr\u0173 nuodams ir naikina serotonino atsargas. Serotoninas – tai biologi\u0161kai aktyvi med\u017eiaga, hormonas, reguliuojantis psichinius procesus: nuotaik\u0105, mieg\u0105, seksualum\u0105, apetit\u0105. Su serotonino koncentracijos organizme poky\u010diais susijusios \u012fvairios ligos – depresija<\/a>, migrena<\/a>, nemiga. G\u0117rimai su aspartamu nemal\u0161ina tro\u0161kulio. Ver\u010diau gerkite vanden\u012f. Natrio benzoatas (E 211), kurio dedama \u012f gazuotus g\u0117rimus, naudojamas kaip konservantas – \u017ealingai veikia fermentus, atsakingus u\u017e r\u016bg\u0161tingumo atstatymo reakcijas, ir tuos, kurie skaido riebalus bei krakmol\u0105. Rezultatas – med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimai ir spartus nutukimas<\/a>. <\/p>\n
\n<\/strong>\u012evair\u016bs m\u0117sos delikatesai, de\u0161rel\u0117s ir de\u0161ros (r\u016bkytos, vytintos, \u0161lapios) – tik iliuzija, kad tai – m\u0117sos produktas. Jas valgyti – tas pat, lyg valgyti virt\u0105 popieri\u0173 su druska bei da\u017eais ir manyti, kad organizmas gauna baltym\u0173. Visa \u0161i produkcija turi taip vadinam\u0173 pasl\u0117pt\u0173 riebal\u0173 (tauk\u0173 ir kiaul\u0117s odos, pakv\u0117pintos kvapo ir skonio stiprikliais). Vis daugiau gamintoj\u0173 naudoja geneti\u0161kai modifi kuot\u0105 \u017ealiav\u0105. De\u0161rel\u0117s, sardel\u0117s, virtos de\u0161ros 80 procent\u0173 sudarytos i\u0161 geneti\u0161kai modifi kuotos sojos. O vienas k\u0105snelis r\u016bkytos de\u0161ros turi tiek fenolio jungini\u0173, kiek \u017emogus \u012fkvepia mieste per visus metus. <\/p>\n