Su vaik\u0173 aritmijomis\u00a0\u2013 \u0161irdies elektrin\u0117s sistemos veiklos sutrikimais\u00a0\u2013 da\u017eniausiai pirmieji susiduria ma\u017e\u0173j\u0173 pacient\u0173 \u0161eimos gydytojai. \u0160i\u0173 sutrikim\u0173 etiologij\u0173 \u012fvairov\u0117 yra labi didel\u0117\u00a0\u2013 galimi \u012fvair\u016bs variantai nuo nekenksmingo trumpalaikio \u0161irdies veiklos ritmo sutrikimo iki piktybini\u0173, gydymui atspari\u0173 aritmij\u0173. Plati klinikini\u0173 simptom\u0173 \u012fvairov\u0117, da\u017enai priklausanti ir nuo paciento am\u017eiaus, lemia tai, kad siekiant tikslios diagnoz\u0117s ir efektyvaus gydymo b\u016btinas i\u0161samus paciento i\u0161tyrimas, atid\u017eiai \u012fvertinant anamnez\u0119, atliekant klinikin\u012f i\u0161tyrim\u0105, paskiriant atitinkamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus\u00a0[1].<\/p>\n
Didel\u0117 dalis aritmij\u0173 vaikyst\u0117je yra laikinos, nesukelia sunkesni\u0173 klinikini\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l tiksl\u0173 vaik\u0173 sergamum\u0105 nustatyti sunku. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose d\u0117l elektrin\u0117s \u0161irdies sistemos veiklos sutrikim\u0173 \u012f intensyviosios terapijos skyrius hospitalizuojama 55,1 i\u0161 100\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173, Australijoje\u00a0\u2013 net 115 i\u0161 100\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173 per metus\u00a0[2, 3]. Vaik\u0173 aritmij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra labai daug. Jos gali b\u016bti klasifikuojamos pagal patofiziologinius mechanizmus, elektrokardiografinius (EKG) duomenis ar kitus po\u017eymius. Da\u017eniausia vaik\u0173 aritmija yra sinusin\u0117 tachikardija\u00a0\u2013 ji nustatoma net iki 40\u00a0proc. vaik\u0173, kuriems n\u0117ra nustatyta strukt\u016brini\u0173 \u0161irdies patologij\u0173, ir iki 60\u00a0proc. vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 (koreguotomis) \u0161irdies ydomis\u00a0[4]. Antra da\u017eniausiai pasitaikanti aritmija\u00a0\u2013 supraventrikulin\u0117 paroksizmin\u0117 tachikardija. Jis sudaro apie 13\u00a0proc. vis\u0173 aritmij\u0173 atvej\u0173, ta\u010diau gerokai da\u017eniau i\u0161sivysto naujagimiams ir k\u016bdikiams iki 1 met\u0173\u00a0(40\u00a0proc. vis\u0173 k\u016bdiki\u0173 aritmij\u0173)\u00a0[5]. Bradikardijos sudaro apie 6\u00a0proc. aritmij\u0173 atvej\u0173. Nusta\u010dius \u0161irdies ritmo sutrikim\u0105, b\u016btina nuodugniai i\u0161tirti, nes ir besimptom\u0117s, ir savaime praeinan\u010dios aritmijos ilgainiui gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus.<\/p>\n
Normali elektrin\u0117s \u0161irdies sistemos veikla<\/b><\/p>\n
Sveik\u0173 \u017emoni\u0173, tarp j\u0173 ir vaik\u0173, organizme \u0161irdies susitraukimus lemia elektriniai impulsai, nerv\u0173 gal\u016bn\u0117l\u0117mis perduodami \u0161irdies raumenims. Kiekvieno susitraukimo prad\u017eioje \u0161is signalas susiformuoja de\u0161iniajame prie\u0161irdyje esan\u010di\u0173 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 grup\u0117je\u00a0\u2013 sinoatrialiniame mazge (SA mazge). I\u0161 \u010dia jis keliauja \u012f prie\u0161ird\u017eius ir lemia ten esan\u010di\u0173 raumen\u0173 susitraukim\u0105\u00a0\u2013 taip prie\u0161ird\u017eiai susitraukia ir kraujas patenka \u012f skilvelius. Elektrinis signalas tada pasiekia kit\u0105 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 grup\u0119, esan\u010di\u0105 tarp prie\u0161ird\u017ei\u0173 ir skilveli\u0173, t.\u00a0y. atrioventrikulin\u012f mazg\u0105 (AV mazg\u0105). I\u0161 ten jis Hiso pluo\u0161tais plinta \u012f skilveli\u0173 raumenis, sukelia j\u0173 susitraukim\u0105 ir taip lemia kraujo i\u0161st\u016bmim\u0105 \u012f did\u012fj\u012f bei ma\u017e\u0105j\u012f kraujo apytakos ratus. \u0160i\u0173 signal\u0173 perdavimo ir \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis tiesiogiai priklauso nuo \u017emogaus am\u017eiaus; normalus vaik\u0173 pulsas yra greitesnis nei suaugusi\u0173j\u0173 ir vidutini\u0161kai siekia 90\u2013100\u00a0d\u016b\u017ei\u0173 per minut\u0119. Normalus reguliarus \u0161irdies ritmas vadinamas sinusiniu. Sutrikus elektrinei \u0161irdies sistemos veiklai, i\u0161sivysto \u012fvairi\u0173 tip\u0173 ritmo sutrikim\u0173\u00a0\u2013 aritmij\u0173.<\/p>\n
Sinusin\u0117 tachikardija<\/b><\/p>\n
Sinusine tachikardija vadinamas ritmas, kai SA mazge impulsai kyla da\u017enesniu nei vaiko am\u017eiui b\u016bdingu maksimaliu grei\u010diu: >160\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 jaunesniems nei 2 met\u0173 vaikams, >140\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 2\u201312 met\u0173 vaikams, >100\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013\u00a0paaugliams ir suaugusiesiems. Visa kita elektrin\u0117s \u0161irdies sistemos veikla neb\u016bna sutrikusi\u00a0[7].<\/p>\n
Da\u017eniausios sinusin\u0117s tachikardijos prie\u017eastys yra fiziologin\u0117s. \u0160irdies ritmas greit\u0117ja fizinio kr\u016bvio metu, susijaudinus ar i\u0161sigandus. \u0160iuo atveju pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161irdies ritmas n\u0117ra pavojingas sveikatai ir \u012f normos ribas gr\u012f\u017eta pa\u0161alinus j\u012f suk\u0117lus\u012f dirgikl\u012f. Sinusin\u0119 tachikardij\u0105 gali lemti ir organin\u0117s ligos\u00a0\u2013 tireotoksikoz\u0117, l\u0117tin\u0117s ar \u016bmin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos, \u0161irdies veiklos nepakankamumas, intoksikacija kenksmingosiomis med\u017eiagomis (nikotinu, alkoholiu, kava), kt. Kartais \u0161irdies ritmas da\u017en\u0117ja ir vartojant tam tikrus medikamentus (pvz., prednizolon\u0105, atropin\u0105). Labai da\u017enai \u0161io tipo tachikardija i\u0161sivysto vaikui sukar\u0161\u010diavus ir\u00a0\/\u00a0ar netekus skys\u010di\u0173, taip pat jau\u010diant bet kokio pob\u016bd\u017eio skausm\u0105. Sinusinei tachikardijai b\u016bdinga tai, kad ji i\u0161sivysto ir i\u0161nyksta ne staiga, o palaipsniui\u00a0\u2013 pagal \u0161\u012f po\u017eym\u012f j\u0105 galima atskirti nuo supraventrikulin\u0117s tachikardijos (SVT)\u00a0[3]. Diferencijuojant sinusin\u0117s tachikardijos prie\u017eastis, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f gretutinius po\u017eymius ir simptomus:<\/p>\n
Pasteb\u0117jus, kad vaiko \u0161irdies ritmas yra pada\u017en\u0117j\u0119s ir atmetus galimas fiziologines to prie\u017eastis, i\u0161 prad\u017ei\u0173 svarbiausia atmesti skubias ir sunkias b\u016bkles (pvz., \u0161irdies tamponad\u0105, seps\u012f), o v\u0117liau\u00a0\u2013 nuodugniai i\u0161tirti d\u0117l galim\u0173 l\u0117tini\u0173 patologij\u0173.<\/p>\n
Supraventrikulin\u0117 paroksizmin\u0117 tachikardija<\/b><\/p>\n
Paroksizmin\u0117 tachikardija\u00a0\u2013 staiga prasid\u0117j\u0119s ir taip pat gretai pasibaig\u0119s \u0161irdies ritmo pada\u017en\u0117jimo priepuolis. Jo trukm\u0117 gali b\u016bti \u012fvairi\u00a0\u2013 nuo keli\u0173 pada\u017en\u0117jusi\u0173 \u0161irdies susitraukimo cikl\u0173 i\u0161 eil\u0117s iki kelias dienas u\u017esit\u0119susio priepuolio. Da\u017eniausiai \u0161ie priepuoliai n\u0117ra susij\u0119 su fiziniu kr\u016bviu ir pasirei\u0161kia ramyb\u0117je. Pagal ektopinio automatizmo \u017eidinio viet\u0105 gali b\u016bti skiriamos kelios supraventrikulini\u0173 paroksizmini\u0173 tachikardij\u0173 r\u016b\u0161ys:<\/p>\n
Vaikams da\u017eniausios atrioventikulin\u0117s reciprokin\u0117s (gr\u012f\u017etamojo su\u017eadinimo) supraventrikulin\u0117s paroksizmin\u0117s tachikardijos, \u012fskaitant ir Wolffo-Parkinsono-White\u02bco (WPW) sindrom\u0105. \u0160i b\u016bkl\u0117 i\u0161sivysto, kai tarp skilveli\u0173 ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 susiformuoja papildom\u0173 elektrinio laidumo pluo\u0161t\u0173, kuriais cirkuliuoja impulsai, aplenkdami AV mazg\u0105 ir sukeldami pagreit\u0117jusius \u0161irdies raumens susitraukimus.<\/p>\n
Klinikiniai SVT simptomai priklauso nuo paciento am\u017eiaus:<\/p>\n
Kadangi SVT metu \u0161irdies ritmas pada\u017en\u0117ja nenusp\u0117jamais priepuoliais, gali b\u016bti sunku \u0161\u012f sutrikim\u0105 u\u017efiksuoti atliekant standartin\u0119 EKG\u00a0\u2013 siekiant nustatyti tiksli\u0105 diagnoz\u0119, gali b\u016bti rekomenduojamas ilgalaikis \u0161irdies ritmo steb\u0117jimas ligonin\u0117je arba ambulatori\u0161kai.<\/p>\n
Esant sunkiai \u016bminei vaiko b\u016bklei ir nestabiliai hemodinamikai, siekiant atkurti sinusin\u012f \u0161irdies ritm\u0105, gali b\u016bti rekomenduojama atlikti sinchronizuot\u0105 kardioversij\u0105. Esant stabiliai hemodinamikai, pirmiausia atliekami n.\u00a0vagus<\/i> m\u0117giniai. Jeigu \u0161ie m\u0117giniai buvo neefektyv\u016bs, taikoma medikamentin\u0117 terapija adenozinu (antrojo pasirinkimo vaistai\u00a0\u2013 prokainamidas, amiodaromas ar verapamilis)\u00a0[5]. Ilgalaikis tolesnis gydymas priklauso nuo paciento am\u017eiaus ir b\u016bkl\u0117s:<\/p>\n Dalis vaik\u0173 ilgainiui i\u0161auga SVT priepuolius, ta\u010diau svarbu atsiminti, kad j\u0173 pasikartojimo rizika yra gana didel\u0117. Vadinasi, siekiant i\u0161vengti sunki\u0173 \u016bmi\u0173 b\u016bkli\u0173 ir komplikacij\u0173, b\u016btinas ilgalaikis vaiko b\u016bkl\u0117s steb\u0117jimas ir tinkamas prevencinis gydymas.<\/p>\n Bradikardijos<\/b><\/p>\n Bradikardija\u00a0\u2013 tai klinikin\u0117 b\u016bkl\u0117, kai \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis yra retesnis, nei b\u016bdinga tam tikram am\u017eiaus tarpsniui: <100\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 naujagimiams ir k\u016bdikiams, <80\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 vaikams iki 6\u20137 met\u0173, <70\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 mokyklinio am\u017eiaus vaikams, <60\u00a0k.\/min.\u00a0\u2013 paaugliams\u00a0[12]. \u0160irdies susitraukim\u0173 da\u017enis gali sul\u0117t\u0117ti d\u0117l elektrin\u0117s sistemos sutrikim\u0173, \u012fvairi\u0173 i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 ar \u0161irdies savireguliacijos sistemos sutrikim\u0173. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kia sinusin\u0117 bradikardija, kurios metu sinusiniame mazge generuojami impulsai re\u010diau, negu tur\u0117t\u0173 b\u016bti, arba AV mazgo blokados, kai elektrini\u0173 impuls\u0173 sklidimas b\u016bna sul\u0117tinamas ar visi\u0161kai blokuojamas AV mazge arba Hiso pluo\u0161te. Da\u017eniausios vaik\u0173 bradikardijos prie\u017eastys yra 3:<\/p>\n Besimptom\u0117 sinusin\u0117 bradikardija vaikams yra da\u017enas atsitiktinis radinys\u00a0\u2013 nesant joki\u0173 gretutini\u0173 patologij\u0173, joks tolesnis i\u0161tyrimas ar gydymas n\u0117ra reikalingas, kol vaikas jau\u010diasi gerai. Klinikiniai bradikardijos simptomai da\u017enai b\u016bna nespecifiniai:<\/p>\n Nusta\u010dius simptomin\u0119 bradikardij\u0105, tolesnis gydymas priklauso nuo \u0161i\u0105 b\u016bkl\u0119 suk\u0117lusios prie\u017easties. Esant \u012fgimtajai \u0161irdies ydai, rekomenduojama chirurgin\u0117 jos korekcija. Jeigu prie\u017easties pa\u0161alinti ne\u012fmanoma, ilgalaikiam gydymui da\u017enai rekomenduojamas \u0161irdies stimuliatoriaus implantavimas. Prietaisas taip pat gali b\u016bti implantuojantiems vaikams, turintiems \u0161irdies yd\u0105, kurios neplanuojama koreguoti chirurginiu b\u016bdu. \u0160iai pacient\u0173 grupei b\u016bdinga didesn\u0117 rizika i\u0161sivystyti \u0161irdies nepakankamumui ar staigiai mir\u010diai, tod\u0117l ilgalaikis prevencinis gydymas rekomenduojamas net esant besimptomei bradikardijos formai.<\/p>\n Klinikinis paciento i\u0161tyrimas \u012ftariant sutrikus\u012f \u0161irdies ritm\u0105<\/b><\/p>\n 1. Holterio steb\u0117jimas;<\/b> Tik nuodugniai i\u0161tyrus pacient\u0105 galima patikimai diferencijuoti tarp skirting\u0173 aritmij\u0173 tip\u0173 ir spr\u0119sti d\u0117l tolesnio gydymo skyrimo.<\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n Sutrik\u0119s \u0161irdies ritmas yra da\u017ena vaik\u0173\u00a0problema. \u0160i liga i\u0161sivysto d\u0117l daugelio prie\u017eas\u010di\u0173\u00a0\u2013 nuo nepiktybini\u0173 fiziologini\u0173 organizmo reakcij\u0173 iki piktybini\u0173, gydymui atspari\u0173 ir gyvybei pavojing\u0173 aritmij\u0173. Da\u017enai ritmo sutrikimai yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinai, ta\u010diau pasteb\u0117jus papildomus klinikinius po\u017eymius ar aritmij\u0173 epizodams kartojantis b\u016btina atlikti i\u0161samius tyrimus ir skirti prevencin\u012f gydym\u0105. Ypatingas d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas \u012fgimtosiomis \u0161irdies ydomis sergantiems vaikams ir tiems, kuri\u0173 \u0161eimose buvo staigios kardialin\u0117s mirties atvej\u0173.<\/p>\n STRAIPSNIO AUTOR\u0116 \u2013\u00a0Gabija Visockyt\u0117,\u00a0Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/p>\n LITERAT\u016aRA<\/b><\/p>\n 1. Premkumar S, et al. Clinical Profile of Cardiac Arrhythmias in Children Attending the Out Patient Department of a Tertiary Paediatric Care Centre in Chennai. J Clin Diagn Res. 2016;10(12):SC06\u2013SC08. Aritmijos\u00a0\u2013 \u0161irdies ritmo sutrikimai, kai \u0161irdies raumuo susitraukia per da\u017enai, per retai arba nereguliariai. \u0160i sutrikim\u0173 grup\u0117 yra labai plati ir aktuali tiek vaik\u0173, tiek suaugusi\u0173j\u0173 populiacijoje. Da\u017enai besimptomiai atsitiktinai pasteb\u0117ti vaik\u0173 \u0161irdies ritmo sutrikimai gali praeiti savaime be gydymo. Kai kuriais atvejais \u0161irdies ritmo sutrikimai gali b\u016bti gyvybei pavojingos b\u016bkl\u0117s, kai b\u016btina skubi medicinin\u0117 pagalba<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[26258,26763,18909,26773,1482,3777,6767,26767,26510,26551,411,1710,26766,26762,11226,5,15363,1458,26765,26768,8168,26761,26764,26771,20934,26770,26769,26772,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-123","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-vaiku-ligos","tag-tukst","tag-arrhythmias","tag-article","tag-article-updated-december","tag-blyskumas","tag-bradikardija","tag-bukle","tag-december","tag-department","tag-emergency","tag-health","tag-kvepavimas","tag-mazor","tag-min","tag-normali","tag-nuovargis","tag-prieiga","tag-priepuolis","tag-supraventricular","tag-supraventricular-tachycardia","tag-tachikardija","tag-tachycardia","tag-tachycardia-uptodate-article","tag-updated","tag-updated-december","tag-uptodate-article","tag-uptodate-article-updated","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=123"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/123\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=123"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=123"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
\n
\n
\n
2. fizinio kr\u016bvio m\u0117giniai;<\/b>
3. ultragarsinis \u0161irdies tyrimas;<\/b>
4. elektrofiziologiniai tyrimai.<\/b><\/p>\n
2. Clausen H, et al. Paediatric arrhythmias in the emergency department. Emergency Medicine Journal 2012;29:732-737.
3. Pediatrijos praktikos vadovas. Usonis V. Vilnius;\u00a0UAB\u00a0\u201eBaltijos id\u0117j\u0173 grup\u0117 ir partneriai\u201c, 2015.
4. Alexander ME, et al. Pediatric Ventricular Tachycardia. Medscape article. Updated Dec 27, 2015.
5. Neroni P, et al. Paroxysmal supraventricular tachycardia: physiopathology and management. Journal of Pediatric and Neonatal Individualized Medicine 2014; 3(2):e030243.
6. Arrhythmia in Children. Cleveland Clinic Health Library [prieiga internetu: https:\/\/my.clevelandclinic.org\/health\/diseases\/14788-arrhythmias-in-children]<\/a>.
7. Mazor S, Mazor R. Approach to the child with tachycardia. UpToDate article. Last updated on March 2019.
8. Doniger SJ, Sharieff GQ. Pediatric dysrhythmias. Pediatr Clin North Am 2006; 53:85.
9. \u0160irdies ritmo sutrikimai. Paroksizmin\u0117s tachikardijos. [prieiga internetu: http:\/\/ekg.lt\/index.php?id=7_3_3]<\/a>.
10. Dubin AM. Clinical features and diagnosis of supraventricular tachycardia in children. UpToDate article. Last updated on December 2019.
11. Dubin AM. Management of supraventricular tachycardia in children. UpToDate article. Last updated on December 2019.
12. Fleming S, et al. Normal ranges of heart rate and respiratory rate in children from birth to 18 years of age: a systematic review of observational studies. Lancet 2011; 377:1011.
13. Silva JN. Bradycardia in Children. UpToDate article. Last updated on December 2019.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"