Gydytojai nepavargsta tvirtinti, kad diagnoz\u0117 „v\u0117\u017eys“ – anaiptol ne nuosprendis, o tik liga, kuri\u0105 galima gydyti. Dar daugiau: pasak specialist\u0173, vis\u0173 m\u016bs\u0173 k\u016bnuose yra navik\u0173. Su kai kuriais j\u0173 mes gimstame, kiti atsiranda v\u0117liau. Netikite? Atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117kite save veidrodyje: <\/p>\n
• Apgamus \u012fprasta laikyti laim\u0119 ne\u0161an\u010diais \u017eenklais, ta\u010diau medicini\u0161kai visi jie yra augliai, vadinami nevusais.
\n• Antkr\u016btin\u0117s ir pilvo odos galima rasti nedideli\u0173 raudon\u0173 ta\u0161keli\u0173. Paspausti jie pablyk\u0161ta, o paskui v\u0117l atsiranda. Tai taip pat augliai – angiomos.
\n• Pasitaiko ir visiems \u017einom\u0173 lipom\u0173, sudaryt\u0173 i\u0161 riebalinio audinio, jas galima ap\u010diuopti skalpo odoje po plaukais, ant nugaros, kitose k\u016bno vietose.
\nVisi \u0161ie augliai gerybiniai – paprastai jie nedaro jokios \u017ealos. Piktybiniai augliai imti vadinti v\u0117\u017eiu pagal vien\u0105 senov\u0117s tyrin\u0117toj\u0105: jam auglys pasirod\u0117 pana\u0161us \u012f \u0161io gyvio \u017enyples. Jie i\u0161siskiria geb\u0117jimu nevaldomai augti. Ir \u0161\u012f geb\u0117jim\u0105 gali \u012fgyti bet kuri m\u016bs\u0173 organizmo l\u0105stel\u0117 – jai tereikia mutuoti.
\nV\u0117\u017eiu vadinami navikai, susidarantys i\u0161 epitelinio audinio – to paties, i\u0161 kurio sudaryta m\u016bs\u0173 oda, gleivin\u0117s, kai kurios liaukos ir pan. Visi kiti piktybiniai augliai turi savus unikalius pavadinimus, ta\u010diau \u017emon\u0117s juos vadina v\u0117\u017eiu. Tai kas yra v\u0117\u017eys: fatali\u0161ka gamtos klaida ar nat\u016bralaus organizmo sen\u0117jimo rezultatas? Ar gali b\u016bti, kad v\u0117\u017ein\u0117se l\u0105stel\u0117se gl\u016bdi am\u017einos jaunyst\u0117s ir am\u017eino gyvenimo paslaptis? <\/p>\n
Nemirtingumo paslaptis <\/p>\n <\/strong>Kas yra senatv\u0117? Negailestingai pasakius – bendras viso m\u016bs\u0173 k\u016bno nukar\u0161imas. Su metais vidaus organai susid\u0117vi ir ima irti. Taip nutinka d\u0117l to, kad kiekviena k\u016bno l\u0105stel\u0117 gali dalytis tik ribot\u0105 skai\u010di\u0173 kart\u0173. Taigi ir m\u016bs\u0173 organizmas atsinaujina tik tol, kol l\u0105stel\u0117s dar sugeba dalytis. Egzistuoja teorija, kad su kiekvienu pasidalijimu l\u0105steli\u0173 chromosom\u0173 galiukai truput\u0117l\u012f sutrump\u0117ja. \u0160i\u0173 galiuk\u0173 – telomer\u0173 – netektis galiausiai nulemia chromosom\u0173 susipynim\u0105. Tuomet l\u0105stel\u0117s liaunasi dalytis ir \u017e\u016bsta. B\u016btent d\u0117l to vyresniame am\u017eiuje ir \u017eaizdos gyja, ir l\u016b\u017e\u0119 kaulai suauga l\u0117\u010diau. Vis d\u0117lto kiekviena l\u0105stel\u0117 turi genus, leid\u017eian\u010dius jai dalytis begalin\u012f skai\u010di\u0173 kart\u0173 ignoruojant visus apribojimus. Jei tik mokslininkams pavykt\u0173 i\u0161mokti valdyti \u0161i\u0105 DNR grandin\u0117s srit\u012f, \u017emonija pagaliau gaut\u0173 vaistus nuo senatv\u0117s. Tokie „stebuklingi“ genai vadinami onkogenais. Daugelyje k\u016bno l\u0105steli\u0173 \u0161ie genai yra „i\u0161jungti“ ir nedirba. Ta\u010diau kasdien, kiekvien\u0105 valand\u0105 m\u016bs\u0173 organizme vyksta mutacijos. Ir kartais mutacija gali \u012fvykti b\u016btent onkogene, ir tuomet jis \u012fsijungs ir paskatins nesustabdom\u0105 l\u0105steli\u0173 dalijim\u0105si. Bet ir to dar negana, kad l\u0105stel\u0117s virst\u0173 v\u0117\u017ein\u0117mis. Specialistai yra suskai\u010diav\u0119: turi susikaupti ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt mutacij\u0173, kad normali l\u0105stel\u0117 tapt\u0173 piktybine. <\/p>\n Taigi per\u0161asi tokios i\u0161vados: Kancerogeniniai veiksniai – hepatito B ir C virusai – kepen\u0173 v\u0117\u017eiui; Vis d\u0117lto \u0161ie infekcij\u0173 suk\u0117l\u0117jai lemia piktybini\u0173 navik\u0173 formavim\u0105si tik susiklos\u010dius tam tikroms aplinkyb\u0117ms. Pavyzd\u017eiui, gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/a> i\u0161sivysto tik veikiant kai kuriems papilomos viruso serotipams esant susilpn\u0117jusiam imunitetui ir l\u0117tinei infekcijai. O helikobakterijos gyvena 90 procent\u0173 \u017emoni\u0173 skrand\u017eiuose, ta\u010diau tik vienetams sukelia v\u0117\u017e\u012f. <\/p>\n 5.Profesiniai veiksniai. Labiausiai rizikuoja aliuminio, anglies, liejimo, gumos, med\u017eio apdirbimo, bald\u0173, avalyn\u0117s pramon\u0117je bei kai kuri\u0173 da\u017eikli\u0173 gamyklose dirbantys \u017emon\u0117s.Nustatyta, kad v\u0117\u017eini\u0173 i\u0161sigimim\u0173 da\u017eniau atsiranda tuose audiniuose ir organuose, kuriuose nuolat vyksta aktyvus augimas ir regeneracija. Ir tai nat\u016bralu: kuo da\u017eniau ir spar\u010diau dalijasi l\u0105stel\u0117s, tuo didesn\u0117 klaidos – mutacijos – tikimyb\u0117. Tod\u0117l pam\u0117gta piktybini\u0173 navik\u0173 vieta – da\u017eniausiai traumuojami, nuo infekcij\u0173 ken\u010diantys ir nuo agresyvi\u0173 veiksni\u0173 poveikio neapsaugoti audiniai ir organai. Taigi v\u0117\u017eio profilaktika tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti nuo sveiko gyvenimo b\u016bdo: b\u016btina atsisakyti kenksming\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir neu\u017eleisti infekcij\u0173, u\u017edegim\u0173 – juos reikia gydyti. Itin budriai reikia steb\u0117ti apgamus ir karpas, jokiu b\u016bdu j\u0173 nedraskyti ir nekrap\u0161tyti neai\u0161ki\u0173 darini\u0173 ant odos. Juk vienas i\u0161 piktybi\u0161kiausi\u0173 augli\u0173 – melanoma<\/a> – da\u017enai susiformuoja traumuoto apgamo (pavyzd\u017eiui, drabu\u017ei\u0173 nutrint\u0173, skustuvu nupjaut\u0173 ar nugrem\u017et\u0173 „estetiniais“ sumetimais) vietoje. <\/p>\n Apsauga nuo v\u0117\u017eio • Pirmiausia, paveld\u0117tas polinkis. \u017dmon\u0117s, gim\u0119 \u0161eimose, kur ne vienas narys yra sirg\u0119s v\u0117\u017eiu, labiau rizikuoja susirgti nei kiti. Jiems b\u016btina budriau steb\u0117ti savo sveikat\u0105 ir da\u017eniau j\u0105 tikrinti, vengti neigiamo aplinkos poveikio. Mokslininkams pavyko nustatyti genus, kuriuos turintiesiems gerokai da\u017eniau gresia piktybini\u0173 navik\u0173 susiformavimas. Kai kuriose Europos valstyb\u0117se ir JAV, aptikus min\u0117tus genus BRCA1 ir BRCA2, padidinan\u010dius rizik\u0105 susirgti kr\u016bties ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiu, moterims rekomenduojama profilakti\u0161kai pa\u0161alinti kr\u016btis ir kiau\u0161ides. <\/p>\n • Kartais v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s u\u017esimaskuoja kaip paprastos ir taip i\u0161vengia imunin\u0117s sistemos puolimo. Yra nustatyti mechanizmai, kai piktybin\u0117s l\u0105stel\u0117s net i\u0161skiria toksinus, \u017eudan\u010dius joms gr\u0117sm\u0119 kelian\u010dias imunines l\u0105steles. Tokiais atvejais bet kokia infekcija, stresas, l\u0117tin\u0117s ligos pa\u016bm\u0117jimas, net n\u0117\u0161tumas – veiksniai, papildomai susilpninantys imunitet\u0105 – gali tapti paleid\u017eiamuoju mechanizmu v\u0117\u017eiui. Apsaug\u0105 nuo v\u0117\u017eio pama\u017eu susilpnina imunodeficitin\u0117s ligos ir, \u017einoma, senatv\u0117. <\/p>\n XXI am\u017eiaus maras<\/a> <\/p>\n <\/strong>Mirtys nuo v\u0117\u017eio pasaulyje u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 po \u0161irdies kraujagysli\u0173 lig\u0173. Be to, sergan\u010di\u0173j\u0173 v\u0117\u017eiu vis daug\u0117ja. Kod\u0117l? Da\u017eniausia minima prie\u017eastis – u\u017eter\u0161ta aplinka. Ta\u010diau i\u0161or\u0117s veiksni\u0173 \u012ftaka onkologin\u0117ms ligoms n\u0117ra labai didel\u0117. Tik\u0117tina, kad labiau prie v\u0117\u017eio plitimo prisideda bendras gyventoj\u0173 sveikatos pablog\u0117jimas, paveldimos ligos, mitybos deficitas, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu ir tabako produktais, ir, \u017einoma, stresas. Visos \u0161ios prie\u017eastys didina m\u016bs\u0173 rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu nesulaukus senatv\u0117s. Dydis turi reik\u0161m\u0119 Kuo anks\u010diau, tuo geriau Kasmet atsiranda vis nauj\u0173, tobulesni\u0173 kovos su piktybiniais organizmo dariniais b\u016bd\u0173. Dar prie\u0161 10–20 met\u0173 apie \u0161iuolaikin\u012f v\u0117\u017eio gydymo lyg\u012f buvo galima tik svajoti. Gali b\u016bti, kad dar po keleri\u0173 met\u0173 onkologai gal\u0117s diagnozuoti vos keli\u0173 l\u0105steli\u0173 stadijos augl\u012f ir j\u012f sunaikinti. Ateities perspektyva lieka ir vakcina nuo v\u0117\u017eio. J\u0105 kuria kone viso pasaulio mokslininkai. iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gydytojai nepavargsta tvirtinti, kad diagnoz\u0117 „v\u0117\u017eys“ – anaiptol ne nuosprendis, o tik liga, kuri\u0105 galima gydyti. Dar daugiau: pasak specialist\u0173, vis\u0173 m\u016bs\u0173 k\u016bnuose yra navik\u0173. Su kai kuriais j\u0173 mes gimstame, kiti atsiranda v\u0117liau. Netikite? Atid\u017eiai ap\u017ei\u016br\u0117kite save veidrodyje:
\n<\/strong>
\n• Kad l\u0105stel\u0117 virst\u0173 v\u0117\u017eine, reikia laiko. Kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau mutacij\u0173 susikaupia l\u0105stel\u0117se. Ne veltui egzistuoja nuomon\u0117, kad visi mirtume nuo v\u0117\u017eio, jeigu labai ilgai gyventume.
\n• Taip pat b\u016btinas ilgalaikis piktybinio (kancerogeninio) veiksnio, sukelian\u010dio onkogenuose mutacijas, poveikis. Tod\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 der\u0117t\u0173 vengti. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n1.R\u016bkymas – vienas agresyviausi\u0173 kancerogenini\u0173 veiksni\u0173. R\u016bkydami \u012fkvepiame bene labiausiai koncentruot\u0105 nuoding\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 „puok\u0161t\u0119“. Pasak pasaulin\u0117s statistikos, 20–30 procent\u0173 v\u0117\u017eiu susirgusi\u0173 \u017emoni\u0173 tur\u0117t\u0173 „pad\u0117koti“ u\u017e tai cigaret\u0117ms. Pagrindinis tabako d\u016bmuose esantis kancerogenas – benzapirenas. \u0160i med\u017eiaga taip pat i\u0161siskiria degant anglims, naftai, benzinui ir kitiems angliavandeniliams.
\n2. Mityba. Mokslas \u012frod\u0117 ry\u0161\u012f tarp tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio ir augalini\u0173 skaidul\u0173 tr\u016bkumo racione bei piktnaud\u017eiavimo greitu maistu. Abu \u0161ie veiksniai lemia \u017earn\u0173 turinio u\u017esilaikym\u0105 organizme. Jei tiesiai \u0161viesiai, tai kuo re\u010diau i\u0161laisvinate \u017earnyn\u0105 nuo jo turinio, tuo labiau rizikuojate susirgti v\u0117\u017eiu. Bet jeigu valgote u\u017etektinai dar\u017eovi\u0173 – ypa\u010d svog\u016bn\u0173 ir \u010desnak\u0173, ma\u017einate skrand\u017eio v\u0117\u017eio tikimyb\u0119. Pastaraisiais metais buvo atlikti tyrimai, kad daug reik\u0161m\u0117s turi produkt\u0173 saugojimo b\u016bdas. Pasirodo, skrand\u017eio v\u0117\u017eiu re\u010diau serga \u017emon\u0117s, pirmenyb\u0119 teikiantys… \u0161aldytiems produktams. Tyrin\u0117toj\u0173 nuomone, konservantai – taip pat ir nat\u016bral\u016bs, tokie kaip druska, – vartojami sistemingai arba nesaikingai tampa stipriais kancerogenais.
\n3. I\u0161oriniai veiksniai. Tai ir oras, u\u017eter\u0161tas degal\u0173, gumos degimo produkt\u0173, gamykl\u0173 ir fabrik\u0173 \u012f aplink\u0105 i\u0161metami ter\u0161alai, radioaktyvioji spinduliuot\u0117 ir kt.
\n4. Infekcijos. \u012erodyta, kad kai kurios infekcijos gali daryti \u012ftak\u0105 v\u0117\u017ein\u0117ms ligoms vystytis: <\/p>\n
\n– \u017emogaus papilomos virusas – gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui;
\n– Ep\u0161teino-Baro virusas – Berkito limfomai;
\n– helikobakterijos – skrand\u017eio v\u0117\u017eiui;
\n– \u0161istosoma, arba kraujin\u0117 siurbik\u0117, – gimdos, s\u0117klid\u017ei\u0173, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eiui;
\n– opistorchis, arba katin\u0117 siur-bik\u0117, – kepen\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s, kasos v\u0117\u017eiui. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nKiekviena naujai susiformavusi l\u0105stel\u0117 yra akylai patikrinama organizmo imunin\u0117s sistemos. Jeigu l\u0105stel\u0117je aptinkamas bent menkiausias nukrypimas nuo normos, ji sunaikinama. Tokia sud\u0117tinga apsaugos sistema vadinama apoptoze – u\u017eprogramuota l\u0105stel\u0117s mirtimi. M\u016bs\u0173 organizme veikia lygyb\u0117s d\u0117snis ir jo labai grie\u017etai laikomasi. Bet kuri l\u0105stel\u0117, sumaniusi i\u0161siskirti i\u0161 kit\u0173, pasmerkta \u017e\u016bti. Bet kokia mutacija – naudinga, kenksminga ar inertin\u0117 – nesvarbu, tampa mirties nuosprend\u017eiu l\u0105stel\u0117ms. Ta\u010diau jeigu apoptoz\u0117s sistema visada veikt\u0173 be priekai\u0161t\u0173, neb\u016bt\u0173 buvusi \u012fmanoma evoliucija – vadinasi, niekada neb\u016bt\u0173 atsirad\u0119s ir \u017emogus. (Kaip nuo seno \u017einoma, u\u017e savo atsiradim\u0105 \u0161ioje planetoje tur\u0117tume b\u016bti d\u0117kingi mutacijoms.) Gamta visada sau palieka atsargin\u012f keli\u0105. Tad galb\u016bt ir v\u0117\u017ein\u0117s mutacijos yra kitas evoliucijos laiptelis? Kokie veiksniai gali susilpninti nat\u016brali\u0105 organizmo apsaug\u0105 nuo v\u0117\u017eio? J\u0173 yra keletas: <\/p>\n
\nDar viena paradoksali v\u0117\u017eio plitimo prie\u017eastis yra pager\u0117jusi onkologini\u0173 lig\u0173 diagnostika ir gydymas. Anks\u010diau dauguma \u017emoni\u0173 mirdavo d\u0117l senatv\u0117s, dabar jiems neretai diagnozuojamas v\u0117\u017eys. Kasmet ger\u0117ja ir gydymo rezultatai. Vadinasi, daug\u0117ja ir i\u0161gyvenusi\u0173j\u0173 bei i\u0161gijusi\u0173j\u0173, papildan\u010di\u0173 statistik\u0105. Pailg\u0117jus bendrai gyvenimo trukmei, nat\u016bralu, kad vis daugiau \u017emoni\u0173 nugyvena iki v\u0117\u017eio. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nTradici\u0161kai manoma, kad piktybinio naviko aptikimas prilygsta mirties nuosprend\u017eiui. Ta\u010diau onkologijos mokslas jau pasiek\u0117 tok\u012f lyg\u012f, kad toks teiginys seniai nebeatitinka tiesos. Pavyzd\u017eiui, plok\u0161\u010dial\u0105stelinis odos v\u0117\u017eys<\/a> lengvai gydomas ambulatori\u0161kai. Net su kai kuriais itin piktybi\u0161kais augliais galima susidoroti, jei susigriebiama laiku. Esm\u0117 tai, kad \u012fvairi\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 augimo greitis yra skirtingas. \u0160tai vienas labiausiai paplitusi\u0173 augli\u0173 – kr\u016bties v\u0117\u017eys – pasiekia 1–2 kubini\u0173 centimetr\u0173 dyd\u012f tik per 10 met\u0173. Skrand\u017eio v\u0117\u017eys<\/a> yra daug „greitesnis“: u\u017etenka vos 2–3 met\u0173, kad pasireik\u0161t\u0173 klinikiniai simptomai.
\nEgzistuoja ir \u017eaibi\u0161kos v\u0117\u017eio formos – pavyzd\u017eiui, melanoma<\/a>. Blogiausia, kad augdamas navikas agresyviai kovoja u\u017e viet\u0105 po saule – kad pasidaryt\u0173 sau vietos, naikina gretimus organus. Kai navikas pasiekia tam tikr\u0105 dyd\u012f, sutrinka jo maitinimas (da\u017eniausiai pa\u010diame jo centre). Tada auglys ima irti. Atsiskyrusios l\u0105stel\u0117s kartu su krauju ir limfa nune\u0161amos \u012f gretimus organus ir sudaro ten v\u0117\u017eio \u017eidinius, vadinamus meta-staz\u0117mis. Naviko piktybi\u0161kumas nustatomas i\u0161 jo augimo grei\u010dio ir geb\u0117jimo metastazuoti. Kol auglys dar n\u0117ra didelis, neperaug\u0119s \u012f gretimus audinius, yra galimyb\u0117 visi\u0161kai i\u0161sigydyti. Kuo labiau u\u017eleista liga, tuo sud\u0117tingesnis ir labiau traumuojantis gydymas, ir tuo ma\u017eiau vil\u010di\u0173 teikiantys jo rezultatai. Egzistuoja grup\u0117 vadinam\u0173j\u0173 „vizuali\u0173“ v\u0117\u017eio form\u0173. Tai tokie navikai, kuriuos \u012fmanoma diagnozuoti ankstyviausi\u0173 stadij\u0173 ir dar nepasirei\u0161kus klinikiniams simptomams. Jiems, pavyzd\u017eiui, priskiriamas tiesiosios \u017earnos, gimdos kaklelio, plau\u010di\u0173, kr\u016bties v\u0117\u017eys. \u0160ias ligas galima diagnozuoti per papras\u010diausi\u0105 sveikatos patikrinim\u0105. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n• Dar gimdyti galin\u010dioms moterims b\u016btina tikrintis pas ginekolog\u0105 kart\u0105 per 6 m\u0117nesius. Po menopauz\u0117s – kart\u0105 per metus. Tik taip \u012fmanoma diagnozuoti prie\u0161v\u0117\u017eines b\u016bsenas, kai l\u0105steli\u0173 virtimo piktybin\u0117mis procesas dar tik prasideda. Tokiame etape prad\u0117tas gydymas leis i\u0161saugoti gyvyb\u0119, sveikat\u0105 ir i\u0161vengti traumuojan\u010di\u0173, net luo\u0161inan\u010di\u0173 operacij\u0173.
\n• Vyresn\u0117ms nei 40 met\u0173 moterims der\u0117t\u0173 kart\u0105 per metus pasidaryti mamografin\u012f, arba kr\u016bt\u0173, tyrim\u0105 ultragarsu. Be to, visoms moterims b\u016btina pa\u010dioms reguliariai tikrintis kr\u016btis – taip galima ap\u010diuopti ankstyv\u0173 stadij\u0173 navikus.
\n• Vyresniems nei 40-ies vyrams b\u016btina kart\u0105 per 6–12 m\u0117nesi\u0173 apsilankyti pas proktolog\u0105 ir urolog\u0105 ankstyvai prostatos ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnostikai.
\n• Kart\u0105 per 1–2 metus der\u0117t\u0173 pasidaryti fluorografij\u0105. \u0160is tyrimas leid\u017eia diagnozuoti ankstyvos stadijos plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f ir n\u0117 kiek ne ma\u017eiau pavojing\u0105 lig\u0105 tuberkulioz\u0119.
\n• Tam tikroms \u017emoni\u0173 grup\u0117ms b\u016btini special\u016bs tyrimai. Pavyzd\u017eiui, sergantieji skrand\u017eio opa tur\u0117t\u0173 periodi\u0161kai darytis fibrogastroskopin\u012f skrand\u017eio tyrim\u0105 su biopsija.
\n\u0160iuo metu visi\u0161kai i\u0161gydomu laikomas pirmosios stadijos v\u0117\u017eys. Antrosios stadijos v\u0117\u017eio gydymas, teigiama, turi „ger\u0173 prognozi\u0173“. Esant tre\u010diosios stadijos v\u0117\u017eiui, gydymas jau sud\u0117tingesnis, ta\u010diau kai kuriais atvejais galima ilgalaik\u0117 remisija. Nepalankios prognoz\u0117s paprastai b\u016bna gydant u\u017eleist\u0105 ketvirtosios stadijos v\u0117\u017e\u012f. Ta\u010diau net ir tuo atveju dar ne viskas b\u016bna prarasta. Kai kurie tyr\u0117jai mano, kad piktybinis navikas gali savaime arba veikiamas kol kas dar mokslui ne\u017einom\u0173 veiksni\u0173 liautis aug\u0119s ar net imti ma\u017e\u0117ti. Medikams teko matyti ir toki\u0173 dalyk\u0173. <\/p>\n
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1979,3,2,509,568,105,445,1980,893,125,991,95,8],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12304","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-augliai","tag-imunines","tag-infekcijos","tag-kruties-vezys","tag-krutis","tag-ligoms","tag-navikas","tag-piktybiniai-augliai","tag-pusles","tag-rukymas","tag-stresas","tag-vezys","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12304","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12304"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12304\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12304"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12304"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12304"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12304"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12304"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}