{"id":12339,"date":"2009-08-07T18:00:00","date_gmt":"2009-08-07T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-08-07T18:00:00","modified_gmt":"2009-08-07T18:00:00","slug":"kodel-vaikai-buna-agresyvus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kodel-vaikai-buna-agresyvus\/12339\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l vaikai b\u016bna agresyv\u016bs"},"content":{"rendered":"

Dr. Devika Gudien\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Garliavos \u0161eimos klinika<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Agresyvus vaik\u0173 elgesys yra opus klausimas psichikos sveikatos specialistams. Toks elgesys 6 m. ir jaunesni\u0173 vaik\u0173 grup\u0117je svyruoja nuo 7 iki 26 proc. (JAV duomenys). Daugelis vaik\u0173 i\u0161moksta agresyv\u0173 elges\u012f valdyti jau ma\u017eame am\u017eiuje. Agresyvus elgesys da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su kitais sutrikimais. Berniukams agresyvaus elgesio epizodai pasirei\u0161kia da\u017eniau nei mergait\u0117ms. \u0160i tendencija i\u0161lieka visos vaikyst\u0117s laikotarpiu.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Da\u017enai t\u0117vai nepakankamai kreipia d\u0117mes\u012f \u012f vaik\u0173 agresyv\u0173 elges\u012f tol, kol jis tampa sunkiai valdomas. Agresyvaus elgesio atsiradimui \u012ftakos turi daugyb\u0117 veiksni\u0173, kurie nuolat tiriami, siekiant pagerinti prevencij\u0105.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Socialiniai – ekonominiai veiksniai<\/o:p><\/span><\/h2>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad mamos i\u0161silavinimas turi \u012ftak\u0105 vaik\u0173 agresyvaus elgesio formavimuisi. Vieni tyr\u0117jai neranda tiesioginio ry\u0161io tarp ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 agresijos ir motinos \u017eemesnio i\u0161silavinimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Ta\u010diau kiti nustato, kad ypa\u010d 6–15 m. berniuk\u0173 agresyvus elgesys labai susij\u0119s su \u017eemesniu motinos i\u0161silavinimu. Ar tai, kad motina dirba, gali paskatinti vaiko agresyv\u0173 elges\u012f, tyr\u0117j\u0173 nuomon\u0117s yra skirtingos. Dirban\u010di\u0173 motin\u0173 vaikai gauna ma\u017eiau d\u0117mesio, ta\u010diau daugelis j\u0173 stengiasi tai kompensuoti didesniu d\u0117mesingumu po darbo, atsisakydamos kitos veiklos. Agresyvaus elgesio atsiradimui taip pat turi \u012ftakos t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiai, netiesiogiai veikia ir t\u0117v\u0173 bedarbyst\u0117, ma\u017eos pajamos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nuomon\u0117 apie depresija<\/a> sergan\u010di\u0173 motin\u0173 b\u016bkl\u0117s \u012ftak\u0105 vaik\u0173 agresyviam elgesiui yra vienodesn\u0117. Motinos, kurios serga depresija<\/a>, yra ma\u017eiau pozityvios, ma\u017eiau gali skirti d\u0117mesio ir j\u0117g\u0173 formuojant tarpusavio ry\u0161\u012f su ma\u017eu vaiku. Tokios motinos jautriau reaguoja \u012f „netinkam\u0105“ vaik\u0173 elges\u012f, grei\u010diau pradeda manyti, kad vaiko elgesys yra blogas. I\u0161 kitos pus\u0117s, motinos, kurioms tenka kovoti su vaik\u0173 agresyviu elgesiu, gali perd\u0117tai jausti atsakomyb\u0117s jausm\u0105 aukl\u0117damos ir joms yra didesn\u0117 depresijos i\u0161sivystymo rizika.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pozityvus vaik\u0173 aukl\u0117jimas (motini\u0161ka \u0161iluma, savalaikis mokymas, disciplina ir teigiamas skatinimas veiklai) teigiamai veikia bet kurio am\u017eiaus vaik\u0173 socialin\u012f prisitaikym\u0105. Pasteb\u0117ta, kad motin\u0173, kurios daug \u017eaid\u017eia, u\u017esiimin\u0117ja su savo vaikais, at\u017ealos daug lengviau sprend\u017eia problemas be agresijos. Manoma, kad d\u0117mesingas pozityvus aukl\u0117jimas veikia kaip apsauginis veiksnys nuo agresyvaus elgesio atsiradimo. Smurtas namuose arba fizin\u0117s bausm\u0117s da\u017eniausiai provokuoja ma\u017e\u0173 vaik\u0173 agresyv\u0173 elges\u012f. Kognityvin\u0117 socialin\u0117 teorija teigia, kad smurto patyrimas ar smurtinio elgesio pavyzd\u017eiai lemia agresyvaus elgesio i\u0161mokim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

\u0160eimos veiksniai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nema\u017eai vaik\u0173 auga nepilnose \u0161eimose, su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173. Dauguma 18 m. am\u017eiaus ar jaunesn\u0117s vieni\u0161os motinos patiria daug streso. Tai gali silpninti \u0161iltus tarpusavio jausmus su vaiku. Prie\u0161i\u0161ki tarpusavio santykiai su seserimis ar broliais taip pat skatina agresyv\u0173 elges\u012f. Manoma, kad agresyv\u0173 elges\u012f gali skatinti broli\u0173 ar seser\u0173 agresyvaus elgesio m\u0117gd\u017eiojimas ar steb\u0117jimas. Agresyvus elgesys gali b\u016bti provokuojamas, kai \u0161eimoje yra silpnesnis, pa\u017eeid\u017eiamas jaunesnis vaikas, kuris tampa tokio elgesio taikiniu.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Jau anks\u010diau pasteb\u0117ta, kad kuo da\u017eniau \u0161eima patiria finansini\u0173 problem\u0173, tuo da\u017eniau vaikai savo problemas perkelia ir i\u0161rei\u0161kia agresyviu elgesiu. Kai \u0161eimoje b\u016bna socialinis ir finansinis nepriteklius, da\u017enai i\u0161ry\u0161k\u0117ja baud\u017eian\u010dio aukl\u0117jimo principai, jausm\u0173 at\u0161alimas. \u0160ilti, nebaud\u017eiantys santykiai ma\u017eina psichologin\u012f stres\u0105, mintis apie finansines b\u0117das ir u\u017ekerta keli\u0105 agresyvaus elgesio atsiradimui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugelis tyrim\u0173 apie vaik\u0173 agresij\u0105 apsiriboja ma\u017ea imtimi, aptariama nedaug socialini\u0173 veiksni\u0173. Rizikos veiksni\u0173 i\u0161tyrimas yra svarbus pasirenkant taikinius kuriant prevencines programas prie\u0161 smurt\u0105. Daugelis tyr\u0117j\u0173 neaptaria rizikos veiksni\u0173, veikian\u010di\u0173 ma\u017eiausius vaikus, tod\u0117l svarbu atlikti tyrimus, kurie apimt\u0173 rizikos veiksnius, atsirandan\u010dius jau k\u016bdikyst\u0117je.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Naujausias agresyvaus elgesio rizikos veiksni\u0173 tyrimas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Naujausiame Kanadoje atliktame tyrime apie vaik\u0173 agresij\u0105 buvo nagrin\u0117jami rizikos veiksniai, j\u0173 trukm\u0117, \u012ftakos staigumas bei vaik\u0173 lyties, nei\u0161ne\u0161iotumo veiksni\u0173 \u012ftaka agresijos atsiradimui. Tirti ir t\u0117v\u0173 veiksniai (t\u0117v\u0173 i\u0161silavinimas, darbas, depresiniai simptomai, aukl\u0117jimo stilius), \u0161eimos veiksniai (vieni\u0161i t\u0117vai, seserys, broliai, \u0161eimos pajamos, tenkan\u010dios kiekvienam). Vaik\u0173 am\u017eius buvo suskirstytas \u012f 2, 4, 6 met\u0173 am\u017eiaus grupes.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nustatyta, kad berniukams agresyvus elgesys b\u016bdingesnis. Neefektyvus ir prie\u0161i\u0161kas aukl\u0117jimas tur\u0117jo greit\u0173 pasekmi\u0173 ir skatino ar palaik\u0117 vaik\u0173 agresyv\u0173 elges\u012f iki \u0161e\u0161eri\u0173 met\u0173. Motin\u0173 \u017eemesnis i\u0161silavinimas tur\u0117jo \u012ftakos vaik\u0173 agresyviam elgesiui ir buvo tarsi palaikomasis veiksnys. Ta\u010diau \u0161io tyrimo metu nenustatyta, kad depresin\u0117s t\u0117v\u0173 nuotaikos, dirban\u010dios motinos, ma\u017eos \u0161eimos pajamos turi didel\u0119 trumpalaik\u0119 ar ilgalaik\u0119 \u012ftak\u0105 vaik\u0173 agresyviam elgesiui.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Neteisingo aukl\u0117jimo \u012ftaka<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tai pirmasis tyrimas, kurio metu buvo atid\u017eiai nagrin\u0117jama jaun\u0173 t\u0117v\u0173 elgesio, aukl\u0117jimo \u012ftaka agresyviam vaik\u0173 elgesiui. Tai svarbus veiksnys, kuriam galima padaryti \u012ftak\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 vaik\u0173 agresijai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Yra keli paai\u0161kinimai, kod\u0117l neteisingas aukl\u0117jimas skatina agresyvaus elgesio atsiradim\u0105. Berniukams emocin\u0117 disreguliacija da\u017enai prasideda kaip atstumian\u010dio ir prievartinio aukl\u0117jimo pasekm\u0117. Pasteb\u0117ta, kad emociniai vaik\u0173 sutrikimai 9 m\u0117n. Am\u017eiuje skatina elgesio sutrikim\u0173 atsiradim\u0105 5–8 m. am\u017eiuje. Kartais t\u0117v\u0173 pyktis yra rodomas d\u0117l neigiamo po\u017ei\u016brio \u012f vaik\u0105, ir tada t\u0117vai labiau akcentuoja blog\u0105 vaiko elges\u012f, net nepasteb\u0117dami savo klaid\u0173. Ta\u010diau neigiamas t\u0117v\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f vaik\u0105 n\u0117ra vienintelis veiksnys, kuris lemia agresijos atsiradim\u0105. Negalima tuo kaltinti tik t\u0117v\u0173 ar aukl\u0117jimo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Jaunesnio vaiko atsiradimas \u0161eimoje<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nustatyta, kad jaunesnio vaiko atsiradimas \u0161eimoje tur\u0117jo \u012ftakos agresyvaus elgesio atsiradimui. Ta\u010diau vyresnieji vaikai laikui b\u0117gant prisitaiko, i\u0161moksta nauj\u0173 socialini\u0173 vaidmen\u0173. Kai kuriuose tyrimuose nustatoma, kad vyresni\u0173 vaik\u0173 buvimas taip pat skatina pyk\u010dius tarp vaik\u0173 \u0161eimoje. Ta\u010diau \u0161iuo tyrimu nustatyta, kad, jei jaunesni\u0173j\u0173 vaik\u0173 agresyvus elgesys b\u016bdavo i\u0161provokuojamas, tai tik neilgam ir nedarydavo \u012ftakos elgesio pasikeitimams vaikui augant.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Agresyvaus elgesio pastovumas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Beveik dviem tre\u010ddaliams vaik\u0173 buvo b\u016bdingas nuolatinis agresyvumas iki 6 m. am\u017eiaus. Yra dvi tai ai\u0161kinan\u010dios teorijos. Manoma, kad yra laikini veiksniai, kurie daro \u012ftak\u0105 vaiko raidai, ir d\u0117l to vaik\u0173 elgesys gali tam tikram laikui pasikeisti. Tai da\u017eniausiai b\u016bna \u0161eimos veiksniai. Antroji teorija teigia, kad vaikai atlieka labai svarb\u0173 vaidmen\u012f kurdami savo aplink\u0105. Tod\u0117l manoma, kad veiksniai, kurie veikia vaiko aplink\u0105, kartu yra veikiami ir paties vaiko. Neteisingas aukl\u0117jimas ir vaiko agresyvus elgesys yra ilgalaikiai veiksniai, veikiantys vienas kit\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Rekomenduojama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f jaunus t\u0117vus ir pagelb\u0117ti jiems aukl\u0117jimo klausimais, nes tada lengviau u\u017ekirsti keli\u0105 agresyvaus elgesio i\u0161siprovokavimui. Norint ma\u017einti agresyvaus elgesio epizod\u0173 pasikartojim\u0105, naudinga konsultuoti aukl\u0117jimo klausimais, ypa\u010d vieni\u0161us t\u0117vus, turin\u010dius daugiau vaik\u0173. Manoma, kad tikslinga b\u016bt\u0173 i\u0161tirti kitus rizikos veiksnius: vaik\u0173 aukl\u0117jim\u0105 ne \u0161eimoje, vaik\u0173 elgesio pakitimus ir aplink\u0105, supan\u010di\u0105 vaiko \u0161eim\u0105 (kaimynus, giminai\u010dius).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Agresyvus vaik\u0173 elgesys yra opus klausimas psichikos sveikatos specialistams. Toks elgesys 6 m. ir jaunesni\u0173 vaik\u0173 grup\u0117je svyruoja nuo 7 iki 26 proc. (JAV duomenys). Daugelis vaik\u0173 i\u0161moksta agresyv\u0173 elges\u012f valdyti jau ma\u017eame am\u017eiuje. Agresyvus elgesys da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su kitais sutrikimais. Berniukams agresyvaus elgesio epizodai pasirei\u0161kia da\u017eniau nei mergait\u0117ms. \u0160i tendencija i\u0161lieka visos vaikyst\u0117s laikotarpiu.<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[109,272,1972,1973],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12339","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-depresija","tag-motinu","tag-vaiko-atsiradimas","tag-vaiko-atsiradimas-seimoje"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12339","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12339"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12339\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12339"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12339"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12339"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12339"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12339"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}