{"id":12405,"date":"2009-06-17T18:00:00","date_gmt":"2009-06-17T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-06-17T18:00:00","modified_gmt":"2009-06-17T18:00:00","slug":"migrena-gali-prisaukti-insulta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/migrena-gali-prisaukti-insulta\/12405\/","title":{"rendered":"Migrena gali pri\u0161aukti insult\u0105"},"content":{"rendered":"

Norisi nusiimti galv\u0105 ir pad\u0117ti ant lentynos, nes skausmas nebepakeliamas? \u0160\u012f jausm\u0105 gerai \u017eino migrena<\/a>\/4394″>migrenos <\/a>kamuojami \u017emon\u0117s, kuriems liga ne tik trikdo \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, bet gali bagtis insultu ar savi\u017eudybe. <\/p>\n

R\u016bkan\u010dios serga da\u017eniau
\n<\/strong>
\nRy\u0161ys tarp migrenos ir i\u0161eminio galvos smegen\u0173 insulto jau patvirtintas moksliniais tyrimais. Nors \u017einoma keletas \u0161io galimo ry\u0161io ai\u0161kinimo b\u016bd\u0173, tikrosios prie\u017eastys kol kas neatskleistos. Neabejotina tik tai, kad sergant migrena<\/a> bei insultu ken\u010dia galvos smegen\u0173 kraujagysl\u0117s. Pasak Klaip\u0117dos universitetin\u0117s ligonin\u0117s (KUL) Insult\u0173 skyriaus ved\u0117jo Henriko Kazlausko, u\u017etruk\u0119s migrenos<\/a> priepuolis d\u0117l ilgalaikio arterijos spazmo kartais gali komplikuotis migreniniu galvos smegen\u0173 infarktu (i\u0161eminiu insultu). \u0160io smegen\u0173 infarkto pasekm\u0117s neretai gali b\u016bti gana sunkios. Tyrimais nustatyta, kad sergant migrena<\/a> su reg\u0117jimo aura, moter\u0173 rizika susirgti galvos smegen\u0173 insultu yra pusantro karto didesn\u0117, palyginti su nesergan\u010diomis migrena<\/a>. R\u016bkymas dar labiau padidina i\u0161eminio insulto rizik\u0105 jaunoms nuo migrenos ken\u010dian\u010dioms moterims. Insulto rizika padid\u0117ja net iki septyni\u0173 kart\u0173, kai migrena<\/a> su reg\u0117jimo aura sergan\u010dios moterys r\u016bko ir geria kontraceptikus. Tad sergan\u010dioms migrena<\/a> ir vartojan\u010dioms kontraceptines tabletes patariama vengti kit\u0173 insulto rizik\u0105 didinan\u010di\u0173 veiksni\u0173: arterin\u0117s hipertenzijos<\/a>, da\u017eno streso, antsvorio<\/a>, padid\u0117jusio lipid\u0173 kiekio kraujyje. Anot gydytojo, stebima ir atvirk\u0161tin\u0117 problema – migrena<\/a> da\u017enai diagnozuojama pacientams, patyrusiems insult\u0105<\/a>. <\/p>\n

Skauda iki v\u0117mimo
\n<\/strong>
\nKUL Vertebroneurologijos skyriaus ved\u0117ja Irena Virketien\u0117 migren\u0105 vadina liga chameleone. Jos esama \u012fvairi\u0173 tip\u0173 bei klasifikacij\u0173, o migrenos diagnoz\u0117 kartais tampa tikru galvos\u016bkiu. Kai u\u017eklumpa migrena<\/a>, i\u0161siple\u010dia kai kurios galvos smegen\u0173 kraujagysl\u0117s, padid\u0117ja kraujo pratek\u0117jimo jomis intensyvumas. Tuo metu ligonis jau\u010dia stipr\u0173 galvos skausm\u0105, kuris da\u017enai \u012fgauna priepuolin\u012f charakter\u012f. Pasak gydytojos, galvos skausmai b\u016bna keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Be to, juos gali sukelti ne tik migrena<\/a>, bet ir galvos \u012ftampos skausmai. Migrenos priepuol\u012f, kylant\u012f nuo kaklo slankstelio, gali i\u0161provokuoti staigus judesys ar patempimas. Tuomet pastebima, kad skauda ne tik galva, bet skausmas apima ir tam tikr\u0105 kaklo srit\u012f. Kelias dienas prie\u0161 stipr\u0173 priepuol\u012f dauguma moter\u0173 tampa dirglesn\u0117s, jautresn\u0117s, emocingesn\u0117s. Kitoms pasikei\u010dia net ra\u0161ysena, o kai kurias apie art\u0117jant\u012f galvos skausmo priepuol\u012f \u012fsp\u0117ja vyras, steb\u0117damas, kaip \u012fnirtingai \u017emona atlieka nam\u0173 ruo\u0161os darbus. Turin\u010dius migren\u0105 su aura gali kamuoti mi\u0161r\u016bs priepuoliai: su aura ir be jos. <\/p>\n

Aura, arba, kitaip sakant, dvelktel\u0117jimas, trunka nuo keli\u0173 minu\u010di\u0173 iki pusvaland\u017eio. Po to vieniems stipriai \u012fsiskausta galva, o skausm\u0105 lydi nemalon\u016bs auros poj\u016b\u010diai, kitiems – aur\u0105 pakei\u010dia stipr\u016bs galvos skausmai. I.Virketien\u0117 pasakojo, kad net galvos skausmas \u012fvairiems \u017emon\u0117ms b\u016bna skirtingas. Gali skaud\u0117ti vienoje galvos pus\u0117je arba abiejose, gali pulsuoti abi pus\u0117s arba skausmas migruoti i\u0161 vienos galvos pus\u0117s \u012f kit\u0105. Bet da\u017eniausiai migrenos skausmas b\u016bna pulsuojantis, primenantis plaktuko kalim\u0105. Kai kuriems galvos skausm\u0105 lydi pykinimas, v\u0117mimas ar tiesiog \u0161leik\u0161tulys, \u0161viesos ar garso baim\u0117. \u017dmogus da\u017eniausiai negali t\u0119sti prad\u0117to darbo. Pra\u0117jus skausmui, neretai dar kur\u012f laik\u0105 jis jau\u010diasi i\u0161sek\u0119s ir nedarbingas. "Migren\u0105 lengviau apib\u016bdinti teori\u0161kai nei prakti\u0161kai su ja susitvarkyti", – pripa\u017eino gydytoja. <\/p>\n

Kamuoja ir vyrus
\n<\/strong>
\nPolink\u012f sirgti migrena<\/a> da\u017eniausiai turi aktyvios moterys, siekian\u010dios tikslo ar karjeros, \u012fgijusios auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105. Dailiosios lyties atstov\u0117s tris kartus da\u017eniau serga migrena<\/a> nei vyrai. Nors dabar teigiama, kad \u0161ia liga gali sirgti net vaikai ar k\u016bdikiai. Migrena<\/a> kamuoja nuo 9 iki 16 proc. gyventoj\u0173, ja da\u017eniausiai serga 15–55 met\u0173 asmenys, da\u017eniausiai – moterys. Ta\u010diau serga ir vyrai. Tiesa, jiems galvos skausm\u0173 priepuoliai b\u016bna kur kas \u0161velnesni ir nelydimi auros. Pasak I.Virketien\u0117s, retais atvejais vyrams gali b\u016bti b\u016bdingesni klasterinio pob\u016bd\u017eio skausmai, kurie dar vadinami savi\u017eudi\u0161kais. \u0160ie galvos skausmai b\u016bna tokie stipr\u016bs, kad \u017emogus griebiasi keis\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 j\u0173 atsikratyti: nakt\u012f va\u017ein\u0117jasi dvira\u010diu, tranko galv\u0105 \u012f sien\u0105. Klaikus skausmas veda prie i\u0161prot\u0117jimo ribos ir savi\u017eudyb\u0117s. Migrenos priepuolius gali i\u0161provokuoti klimato poky\u010diai, poilsio ritmo sutrikimas, organizmo hormonin\u0117s pusiausvyros kitimai, r\u016bkymas, alkoholio ir kai kurie maisto produktai, pavyzd\u017eiui, s\u016bris su pel\u0117siu, citrusiniai vaisiai, \u0161okoladas. Tikrosios migrenos prie\u017eastys kol kas nenustatytos. <\/p>\n

Vaistai – tik profilaktikai
\n<\/strong>
\nI.Virketien\u0117 patar\u0117 nekent\u0117ti ir su gydytoj\u0173 pagalba ie\u0161koti galvos skausm\u0173 prie\u017easties. Nors pasitaiko atvej\u0173, kai \u017emon\u0117s susigyvena su migrena<\/a>. Ji prisimin\u0117 pacient\u0119, kuriai galvos skausmas atsl\u016bgdavo pavalgius silk\u0117s. Kamuojamiems migrenos \u017emon\u0117ms gydytoja patar\u0117 kalendoriuje \u017eym\u0117ti priepuoli\u0173 datas ir steb\u0117ti, kas juos i\u0161provokuoja. Medikai paskiria vaist\u0173 migrenos profilaktikai, kad priepuoliai kartot\u0173si kuo re\u010diau. Kokie tai medikamentai, priklauso nuo paciento: turintiems padidint\u0105 kraujosp\u016bd\u012f skiriami vienokie, linkusiems \u012f depresij\u0105<\/a> – kitokie vaistai. Nors migrena<\/a> metams b\u0117gant turi tendencij\u0105 \u0161veln\u0117ti, ta\u010diau pasitaiko ir atvirk\u0161tini\u0173 situacij\u0173. Jaunyst\u0117je kamav\u0119s pulsuojantis galvos skausmas sugr\u012f\u017eta vyresniame am\u017eiuje.
\n——————————————————————————–
\nMigrenos auros r\u016b\u0161ys
\n<\/strong>
\nMotorin\u0117, kai nusilpsta ranka ar kuri nors k\u016bno pus\u0117
\nJutimin\u0117, kai nutirpsta ranka
\nReg\u0117jimo, kai akyse matomi \u0161viesos \u017eybsniai, kvadratai
\nRegos i\u0161nykimas, kai matoma tik pus\u0117 \u017emogaus
\nKalbos, kai trinka kalba ar veliasi lie\u017euvis <\/p>\n

Testas<\/a> apie Insult\u0105<\/a><\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Norisi nusiimti galv\u0105 ir pad\u0117ti ant lentynos, nes skausmas nebepakeliamas? \u0160\u012f jausm\u0105 gerai \u017eino migrenos <\/a>kamuojami \u017emon\u0117s, kuriems liga ne tik trikdo \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, bet gali bagtis insultu ar savi\u017eudybe.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1598,1219,1236,711,137,148,24,1926,652,125,1235,1927,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12405","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-galvos-skausmai","tag-galvos-skausmas","tag-isprovokuoti","tag-kraujagysles","tag-ligonis","tag-migrena","tag-profilaktikai","tag-pulsuojantis","tag-ranka","tag-rukymas","tag-skauda","tag-smegenu-kraujagysles","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12405","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12405"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12405\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12405"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12405"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12405"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}