{"id":12406,"date":"2009-06-17T18:00:00","date_gmt":"2009-06-17T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-06-17T18:00:00","modified_gmt":"2009-06-17T18:00:00","slug":"kai-vaikas-isgyvena-krize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kai-vaikas-isgyvena-krize\/12406\/","title":{"rendered":"Kai vaikas i\u0161gyvena kriz\u0119"},"content":{"rendered":"

Neretai kyla abejoni\u0173 d\u0117l vaiko elgesio. Ir ne veltui. Vir\u0161 38 procent\u0173 mergai\u010di\u0173 ir 20 procent\u0173 berniuk\u0173 Kauno mieste pasi\u017eymi da\u017enu li\u016bdesiu ir prisl\u0117gta (depresi\u0161ka) nuotaika. <\/p>\n

Kauno miesto savivaldyb\u0117s Visuomen\u0117s sveikatos biuro psicholog\u0117 R. Vaitkien\u0117 teigia, kad reikia susir\u016bpinti at\u017ealomis ir pad\u0117ti jiems, jei tik \u012ftariate, jog juos i\u0161tiko kriz\u0117. Daugeliu atvej\u0173 d\u0117l didelio nerimo ir nesugeb\u0117jimo susitvarkyti su savo emocijomis susergama \u012fvairiomis ligomis, tad nenumokite ranka \u012f tai, jei vaikas itin da\u017enai skund\u017eiasi galvos ar pilvo skausmais. Nuspr\u0119sti, kad reikalinga profesionali pagalba, yra sud\u0117tingiausia. Net tuomet, kai vaikas nuolat elgiasi agresyviai ir i\u0161\u0161aukian\u010diai, \u0161eima gali nepripa\u017einti, kad vaiko elgesys yra sutrik\u0119s. Vienus t\u0117vus g\u0105sdina vaiko \u012fnir\u0161io priepuoliai, \u017eaisl\u0173 lau\u017eymas, o kiti tai vertina kaip savaranki\u0161kum\u0105, sugeb\u0117jim\u0105 vadovauti. Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su \u012fvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo poky\u010diais, su kuriais turi susidoroti. Vaikai gali i\u0161gyventi krizes d\u0117l pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 sunkum\u0173. Svarbu suprasti, kad vaikas reaguoja net ir \u012f nedidelius poky\u010dius – neretai suaugusiesiems nereik\u0161mingi sunkumai vaikui gali atrodyti dideli ir sunkiai \u012fveikiami. Emocin\u0117s ar elgesio problemos gali kilti d\u0117l labai \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vaiko gyvenime: kito vaiko (ses\u0117s ar brolio) gimimo, seneli\u0173 ar kit\u0173 artim\u0173j\u0173 netekties, gyvenamosios vietos pakeitimo, paties vaiko ar artimo ligos. Paprastai tokio pob\u016bd\u017eio sunkumus \u012fveikia pati \u0161eima arba vaikui prie \u0161i\u0173 permain\u0173 padeda pritapti trumpalaik\u0117 psichologo pagalba. Kaip beb\u016bt\u0173, kartais vaiko emocin\u0117s ar elgesio problemos t\u0119siasi ilg\u0105 laik\u0105, problem\u0173 nepavyksta i\u0161spr\u0119sti \u0161eimoje, jos \u012fsisen\u0117ja ir sukelia daug skausmo tiek t\u0117vams, tiek vaikams. B\u016btent tuomet prireikia specialisto pagalbos, o ypa\u010d po toki\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 kaip patirto smurto ar i\u0161g\u0105s\u010dio, t\u0117v\u0173 i\u0161vykimo dirbti \u012f u\u017esien\u012f, t\u0117v\u0173 skyryb\u0173, staigi\u0173 vaik\u0105 supan\u010dios aplinkos poky\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, persikraustymo \u012f nauj\u0105 \u0161al\u012f ar miest\u0105, mokyklos pakeitimo ar kita, patirtos traumos, netekties ar skaud\u017ei\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, pavyzd\u017eiui, autoavarijos, gaisr\u0173… <\/p>\n

Kaip atpa\u017einti, kad vaikas i\u0161gyvena kriz\u0119?
\n<\/strong>
\nKiekvieno vaiko reakcija \u012f traumuojant\u012f \u012fvyk\u012f ar stresin\u0119 situacij\u0105 yra individuali, ta\u010diau i\u0161gyvenamos kriz\u0117s po\u017eymiai yra pana\u0161\u016bs. Kad vaikas i\u0161gyvena didelius sunkumus ar kriz\u0119 gali rodyti tokie po\u017eymiai:
\nproblemos ugdymo \u012fstaigoje (i\u0161sibla\u0161kymas, d\u0117mesio nesukaupimas u\u017esi\u0117mim\u0173 metu, interes\u0173 praradimas);
\natsirad\u0119 sveikatos sutrikimai (mitybos poky\u010diai – apetito suma\u017e\u0117jimas ar padid\u0117jimas, miego sutrikimai<\/a>, \u012fvair\u016bs skausmai ar negalavimai d\u0117l ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173);
\nelgesio poky\u010diai, netinkamas elgesys (impulsyvumas, agresyvumas, atsiribojimas, vengimas bendrauti, sav\u0119s \u017ealojimas);
\nstiprios emocijos ir jausmai (nuotaik\u0173 svyravimai, vaikas da\u017eniau nei \u012fprastai li\u016bdnas, u\u017edaras, prie\u0161i\u0161kas aplinkiniams, kalba apie nenor\u0105 gyventi);
\npakitusi \u017eaidimo strukt\u016bra (agresyvus, destruktyvus \u017eaidimas, \u017eaisl\u0173 niokojimas arba apatija bet kokiai anks\u010diau m\u0117giamai veiklai);
\npasikeit\u0119 pie\u0161iniai (ni\u016brios spalvos, da\u017eni braukimai, trynimai, daug smurto irk t.). <\/p>\n

Kriz\u0117 vaikui – kriz\u0117 visai \u0161eimai
\n<\/strong>
\nKriz\u0117s atveju sutrinka ne tik vaiko elgesys, psichikos ir fizin\u0117 sveikata, bet kei\u010diasi ir paties vaiko bendravimas, sutrinka jo adaptacija.
\nVaik\u0173 kriz\u0117s i\u0161gyvenimai itin da\u017enai b\u016bna susij\u0119 su tam tikrais svarbiais poky\u010diais \u0161eimoje, tod\u0117l neretai kriz\u0117 i\u0161tinka ne vien vaik\u0105, bet ir kitus jo \u0161eimos narius – t\u0117vus, brolius, seseris, kitus artimuosius. Tod\u0117l pagalb\u0105 krizi\u0173 atvejais svarbu organizuoti ne vienam vaikui, bet ir kitiems \u0161eimos nariams. Kiekvienoje kriz\u0117je slypi dvi galimyb\u0117s – galima kriz\u0119 \u012fveikti arba jos ne\u012fveikti. Kriz\u0117s \u012fveikimas priklauso ne tik nuo vaiko individuali\u0173 charakteristik\u0173 – vaiko am\u017eiaus, psichologinio atsparumo, problem\u0173 \u012fveikimo ir kit\u0173 socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, bet ir nuo vaik\u0105 supan\u010dios aplinkos. Taigi, kaip vaikui pasiseks \u012fveikti kriz\u0119, priklauso nuo jo santyki\u0173 su t\u0117vais, kitais artimaisiais, nuo aplinkini\u0173 \u017emoni\u0173 galimybi\u0173 suteikti vaikui pagalb\u0105. Jei artimiausios vaiko aplinkos \u017emon\u0117s taip pat i\u0161gyvena kriz\u0119, tuomet vaikui, patyrusiam kriz\u0119, artim\u0173j\u0173 pagalbos neu\u017etenka arba ji tiesiog neprieinama. Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos \u012f psichikos sveikatos specialistus – psicholog\u0105, psichoterapeut\u0105, psichiatr\u0105 bei socialin\u0119 pagalb\u0105 teikian\u010dius specialistus – socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus. Jei vaikas ar visa \u0161eima i\u0161gyvena kriz\u0119, pagalbos galima kreiptis \u012f artimiausi\u0105 psichikos sveikatos centr\u0105. Jame dirbantys specialistai – psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas – gali suteikti pagalb\u0105 ar nusi\u0173sti \u012f \u012fstaig\u0105, teikian\u010di\u0105 pagalb\u0105 krizi\u0173 atvejais. Psichologas ar psichoterapeutas, dirbantis pedagogin\u0117je-psichologin\u0117je tarnyboje, mokykloje ar kokioje nors nevyriausybin\u0117je organizacijoje taip pat gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti. Be to visada yra galimyb\u0117 kreiptis \u012f specializuotus krizi\u0173 centrus, kuriuose dirbanti specialist\u0173 komanda teikia profesionali\u0105 psichologin\u0119 ir socialin\u0119 pagalb\u0105 krizi\u0173 atvejais. Kauno miesto savivaldyb\u0117s Visuomen\u0117s sveikatos biuras suvokia, koks svarbus aspektas yra vaiko psichin\u0117 sveikata, tod\u0117l \u012f pagalb\u0105 pasitelk\u0117 ugdymo \u012fstaig\u0173 psichologus. Penktadien\u012f, gegu\u017e\u0117s 22 dien\u0105, \u012fvyko pasitarimas, kurio metu buvo diskutuojama, kaip galima gerinti mokini\u0173 psichin\u0119 sveikat\u0105, aptartos bendro darbo galimyb\u0117s, ie\u0161kota nauj\u0173 form\u0173 informacijai mokiniams pateikti. Tikimasi, jog jau ateinan\u010diais mokslo metais bus \u012fgyvendintos kai kurios id\u0117jos.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neretai kyla abejoni\u0173 d\u0117l vaiko elgesio. Ir ne veltui. Vir\u0161 38 procent\u0173 mergai\u010di\u0173 ir 20 procent\u0173 berniuk\u0173 Kauno mieste pasi\u017eymi da\u017enu li\u016bdesiu ir prisl\u0117gta (depresi\u0161ka) nuotaika. <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1924,1925,20,1923],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12406","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-elgesio-problemos","tag-emocines-elgesio-problemos","tag-psichikos","tag-vaiko-elgesys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12406","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12406"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12406\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12406"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12406"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12406"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12406"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12406"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}