{"id":12429,"date":"2009-06-10T18:00:00","date_gmt":"2009-06-10T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-02-27T13:42:19","modified_gmt":"2017-02-27T13:42:19","slug":"keliautojus-nuo-ligu-apsaugoti-gali-skiepai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/keliautojus-nuo-ligu-apsaugoti-gali-skiepai\/12429\/","title":{"rendered":"Keliautojus nuo lig\u0173 apsaugoti gali skiepai"},"content":{"rendered":"

Keliaujant \u012f sve\u010dias \u0161alis da\u017enas susiduria su sveikatos sutrikimais. Medikai persp\u0117ja, kad neretai d\u0117l higienos stokos bei maisto mikrobin\u0117s tar\u0161os atostogas gali tekti prailginti gydymo \u012fstaigose, tod\u0117l si\u016blo i\u0161likti budriems. <\/p>\n

Skiepai
<\/strong>
Kai kuri\u0173 maistu ir vandeniu plintan\u010di\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 infekcij\u0173 galima i\u0161vengti \u2014 bent dvi savaites prie\u0161 kelion\u0119 pasiskiepijus. Da\u017eniausiai si\u016bloma skiepytis nuo hepatito A<\/a>, hepatito B<\/a>, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s, geltonojo drugio, meningokokin\u0117s infekcijos, poliomielito, stablig\u0117s. <\/p>\n

Hepatitas A <\/a>
<\/strong>
Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga iki 1,4 milijono \u017emoni\u0173. Tai virusin\u0117 kepen\u0173 infekcija, pla\u010diausiai paplitusi besivystan\u010diose \u0161alyse: Afrikoje, Centrin\u0117je ir Piet\u0173 Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Vidur\u017eemio j\u016bros regione \u2014 vidutin\u0117 rizika susirgti. U\u017esikr\u0117sti galima nuo sergan\u010di\u0173j\u0173, per gyv\u016bn\u0173 ir \u017emoni\u0173 ekskrementais u\u017eter\u0161t\u0105 maist\u0105 ir vanden\u012f. Hepatitui A b\u016bdinga gelta<\/a>, silpnumas, pykinimas, v\u0117mimas, pilvo skausmai, kar\u0161\u010diavimas. Du kartus pasiskiepijus apsauga nuo \u0161ios ligos \u2014 ma\u017eiausiai 10 met\u0173. <\/p>\n

Hepatitas B <\/a>
<\/strong>
Susirgus hepatitu B (virusin\u0117 kepen\u0173 liga), da\u017enai i\u0161sivysto kepen\u0173 ciroz\u0117<\/a>, kepen\u0173 v\u0117\u017eys. \u0160is virusas plinta tuo pa\u010diu b\u016bdu kaip ir AIDS:<\/a> intymi\u0173 santyki\u0173 metu, kontaktuojant su sergan\u010diojo krauju ar kitais k\u016bno skys\u010diais, naudojantis ligonio dant\u0173 \u0161epetuku, skustuvu, \u012fsid\u016brus u\u017ekr\u0117sto \u0161virk\u0161to adata ar \u012f nesteriliais instrumentais atliekant maniki\u016br\u0105, tatuiruotes, veriant auskarus. Pla\u010diai paplit\u0119s Afrikoje, Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazon\u0117s Baseino regione, kai kuriose Karib\u0173 vietov\u0117se. Specifinio gydymo n\u0117ra. Pasiskiepyti reikia trimis vakcinos doz\u0117mis. <\/p>\n

Viduri\u0173 \u0161iltin\u0117<\/a>
<\/strong>
Viduri\u0173 \u0161iltine u\u017esikre\u010diama tiesioginio kontakto metu, per u\u017eter\u0161t\u0105 vanden\u012f ir maist\u0105. Pakyla auk\u0161ta \u2014 iki 40 laipsni\u0173 temperat\u016bra, pykina, viduriuojama, skauda pilv\u0105. \u0160ia liga pasaulyje kasmet suserga iki 16 milijon\u0173 \u017emoni\u0173, apie 600 t\u016bkstan\u010di\u0173 mir\u0161ta. Apie 70 procent\u0173 ligoni\u0173 \u2014 keliautojai. Paplitusi: Afrikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose, Karibuose, Centrin\u0117je ir Piet\u0173 Amerikoje. Indijos \u017eemyne yra antibiotikams atspari\u0173 viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s form\u0173, kelian\u010di\u0173 gr\u0117sm\u0119 gyvybei. Viena vakcinos doz\u0117 \u2014 apsauga nuo \u0161ios ligos trejiems metams. <\/p>\n

Geltonasis drugys
<\/strong>
Geltonasis drugys (virusin\u0117 liga, kuri\u0105 platina uodai) paplit\u0119s Centrin\u0117je bei Piet\u0173 Amerikoje. \u010cia kasmet suserga 1,5\u2014 2 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, tropin\u0117se Afrikos \u0161alyse kasmet registruojama 13\u2014 15 t\u016bkstan\u010di\u0173 ligoni\u0173. Ligos prad\u017eia primena grip\u0105, v\u0117liau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilv\u0105, i\u0161sivysto gelta<\/a>. Specifinio gydymo n\u0117ra. Paskiepijus imunitetas susiformuoja po de\u0161imties dien\u0173 ir trunka de\u0161imt met\u0173. <\/p>\n

Meningitas
<\/strong>
Meningokokin\u0117 infekcija plinta oru (kosint, \u010diaudint) ir tiesioginiai kontaktuojant su ligoniu. Meningokokin\u0117 bakterija sukelia meningit\u0105 \u2014 smegen\u0173 dangal\u0173 u\u017edegim\u0105, pakyla auk\u0161ta temperat\u016bra, skauda galv\u0105, silpna. Liga i\u0161plitusi kai kuriose Afrikos \u0161alyse ir Vidurio Rytuose. Viena vakcinos doz\u0117 suformuoja organizmo apsaug\u0105 trejiems metams. <\/p>\n

Stablig\u0117<\/a>
<\/strong>
Stablig\u0117s po\u017eymiai \u2014 raumen\u0173 spazmai, d\u0117l kuri\u0173 gali sutrikti kv\u0117pavimas ir \u0161irdies veikla. Laiku nepagelb\u0117jus, \u017emogus gali mirti. Stablig\u0117s suk\u0117l\u0117jais u\u017esikre\u010diama, kai susi\u017eeidus ar nusideginus \u017eaizda u\u017eter\u0161iama dirvo\u017eemiu. Nuo \u0161ios ligos visi \u017emon\u0117s skiepyti vaikyst\u0117je, ta\u010diau kas 10 met\u0173 imunitet\u0105 b\u016btina sustiprinti \u2014 suleisti dar vien\u0105 vakcinos doz\u0119. <\/p>\n

Poliomielitas<\/a>
<\/strong>
Besivystan\u010diose \u0161alyse vis dar sergama poliomielitu, nuo kurio paraly\u017eiuojama. Poliomielito virusu u\u017esikre\u010diama kontaktuojant su ligoniu arba viruso ne\u0161iotoju, per u\u017eter\u0161t\u0105 aplink\u0105, maist\u0105, vanden\u012f. Nuo poliomielito skiepijama vaikyst\u0117je, ta\u010diau vykstant \u012f \u0161alis (Afganistanas, Indija, Pakistanas, Nigerija), kuriose vis dar sergama \u0161ia liga rekomenduojama papildoma vakcinos nuo doz\u0117. Tuomet nesergama apie 10 met\u0173.
\u00a0<\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Keliaujant \u012f sve\u010dias \u0161alis da\u017enas susiduria su sveikatos sutrikimais. Medikai persp\u0117ja, kad neretai d\u0117l higienos stokos bei maisto mikrobin\u0117s tar\u0161os atostogas gali tekti prailginti gydymo \u012fstaigose, tod\u0117l si\u016blo i\u0161likti budriems. <\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1632,7432,1909,1235,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12429","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hepatitas","tag-infekcija","tag-pykina","tag-skauda","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12429","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12429"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12429\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12429"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12429"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12429"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12429"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12429"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}