At\u0161ilus orams \u012f ligonines patenka gyva\u010di\u0173 \u012fkirst\u0173 \u017emoni\u0173. Per metus Lietuvoje nuo j\u0173 nuken\u010dia 65-70 \u017emoni\u0173. "\u012ekandus gyvatei svarbiausia be reikalo nepanikuoti, nes \u0161irdis gali sustoti i\u0161 baim\u0117s, o ne nuo gyvat\u0117s nuod\u0173, – sak\u0117 Utenos visuomen\u0117s sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyresnioji specialist\u0117 Janina Gruzdien\u0117. – Lietuvoje gyvena vienintel\u0117 nuoding\u0173j\u0173 gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161is – paprastoji angis. Ta\u010diau ir ji n\u0117ra labai pavojinga". Gyvat\u0117 da\u017eniausiai \u012fkerta uogaujant, grybaujant ar \u0161ienaujant. Neretai nuken\u010dia ir gyva\u010di\u0173 gaudytojai, jas gaudantys vaistams. Kartais \u0161ie \u0161liu\u017eai at\u0161liau\u017eia ir \u012f pami\u0161k\u0117je esan\u010dius sodus, sodybas, jie gali \u012fgelti net traukiant mi\u0161ko keliuku paj\u016brio link. B\u016bnant gamtoje nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti nors retkar\u010diais apsi\u017evalgyti aplinkui bei pasisaugoti. Be prie\u017easties gyvat\u0117 da\u017eniausiai nepuola. Ji \u017emogui paprastai kerta gindamasi. Gyvat\u0117 gali \u012fk\u0105sti erzinama, ant jos u\u017emynus ar atsis\u0117dus, tod\u0117l prie\u0161 ki\u0161ant rankas \u012f samanas ar \u017eol\u0119 ar s\u0117dantis ant kelmo, reik\u0117t\u0173 atid\u017eiai apsidairyti. Pasteb\u0117jus gyvat\u0119, nepatartina daryti staigi\u0173 judesi\u0173 ar mosuoti lazda. Geriau ramiai pasitraukti \u012f \u0161al\u012f arba laukti, kol ji pati atsitrauks. <\/p>\n
\u012ekastos gal\u016bn\u0117s negalima ver\u017eti Gyva\u010di\u0173 nuodai sukelia rimt\u0173 sutrikim\u0173 iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \nK\u0105 daryti, jei \u012fg\u0117l\u0117 gyvat\u0117, pravartu \u017einoti kiekvienam. J.Gruzdien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali padaryti daugiau \u017ealos nei naudos. Pirmiausia nukent\u0117jus\u012f \u017emog\u0173 reikia nuraminti. \u012ekandus angiai reikia kuo ma\u017eiau jud\u0117ti, kad organizme nei\u0161sivaik\u0161\u010diot\u0173 nuodai. Jei yra galimyb\u0117, \u017eaizd\u0105 patartina nuplauti ir u\u017ed\u0117ti \u0161alt\u0105 kompres\u0105. J\u012f mi\u0161ke gali atstoti \u0161alto vandens butelis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1904,379,1903],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12437","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gyvaciu-nuodai","tag-ikandus","tag-nuodai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12437","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12437"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12437\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12437"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12437"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12437"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12437"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12437"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/strong>
\nK\u0105 daryti, jei \u012fg\u0117l\u0117 gyvat\u0117, pravartu \u017einoti kiekvienam. J.Gruzdien\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali padaryti daugiau \u017ealos nei naudos. Pirmiausia nukent\u0117jus\u012f \u017emog\u0173 reikia nuraminti. \u012ekandus angiai reikia kuo ma\u017eiau jud\u0117ti, kad organizme nei\u0161sivaik\u0161\u010diot\u0173 nuodai. Jei yra galimyb\u0117, \u017eaizd\u0105 patartina nuplauti ir u\u017ed\u0117ti \u0161alt\u0105 kompres\u0105. J\u012f mi\u0161ke gali atstoti \u0161alto vandens butelis. Rekomenduojama nusimauti \u017eiedus ar apyrank\u0119. Suteikus pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 gyvat\u0117s \u012fgeltam \u017emogui b\u016btina kuo skubiau j\u012f gabenti \u012f artimiausi\u0105 gydymo \u012fstaig\u0105. \u012ekirtus gyvatei atsiranda bendri organizmo negalavimo po\u017eymiai: pykinimas, silpnumas, galvos skausmas, v\u0117mimas, tro\u0161kulys. Nuodai organizme pradeda veikti ma\u017edaug po 20 minu\u010di\u0173, o vieta, \u012f kuri\u0105 \u012fkando \u0161liu\u017eas, tinti. Labiausiai tinsta vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandimams alergi\u0161ki \u017emon\u0117s. Jiems gal\u016bn\u0117 gali net padvigub\u0117ti. Kaip nereik\u0117t\u0173 elgtis \u012fkandus gyvatei? Negalima pakelti pa\u017eeistos gal\u016bn\u0117s auk\u0161\u010diau \u0161irdies lygio, nes nuodai greit i\u0161plis organizme. Nepatariama ir bandyti i\u0161 \u017eaizdos i\u0161\u010diulpti nuodus, nes per pa\u017eeist\u0105 burnos gleivin\u0119 jie gali patekti \u012f krauj\u0105. Nerekomenduojama \u012fgeltos gal\u016bn\u0117s ver\u017eti dir\u017eu, skarele ar rai\u0161\u010diu. Tai gali sukelti net gangren\u0105. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n"Ypa\u010d pavojingi gyva\u010di\u0173 nuodai vaikams – primena J. Gruzdien\u0117. – Ma\u017e\u0173 vaik\u0173 \u012f mi\u0161k\u0105 geriau nesiveskite. Vaikai sveria nedaug, tod\u0117l didel\u0117 nuod\u0173 koncentracija j\u0173 organizme yra labai pavojinga. Rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173 bei sunki\u0173 komplikacij\u0173 \u0161io gyvio \u012fkandimas gali sukelti ir senyviems ar alergi\u0161kiems \u017emon\u0117ms bei sergantiems \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis." Einant \u012f mi\u0161k\u0105 b\u016btina av\u0117ti auk\u0161tus guminius batus, apsirengti stand\u017eios austin\u0117s med\u017eiagos drabu\u017eiais, mat da\u017eniausiai gyvat\u0117 gelia \u012f koj\u0105 \u017eemiau kelio. Jos \u012fkandimas \u012f gal\u016bn\u0119 n\u0117ra toks pavojingas kaip \u012f veid\u0105 ar kakl\u0105. Jei gyvat\u0117s \u012fkandimo vietoje liko dviej\u0173 dant\u0173 \u017eym\u0117s, jums \u012fkirto angis. Ang\u012f galima atskirti i\u0161 trikampio formos galvos. \u012eg\u0117lus \u017eal\u010diui ant k\u016bno lieka daug smulki\u0173 dantuk\u0173 \u017eymi\u0173. \u017dal\u010dio \u012fkandimas visi\u0161kai nepavojingas. Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje gyvat\u0117s \u012fkerta pusei milijono \u017emoni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 30-40 t\u016bkst. mir\u0161ta. Lietuvoje daugiausia gyvat\u0117s \u012fkandim\u0173 u\u017efiksuojama Dz\u016bkijoje.
\n <\/p>\n