Daugyb\u0117 moter\u0173 ken\u010dia nuo \u0161io nemalonaus sveikatos sutrikimo, kai kurios gal net ir ne\u017eino, kad medikai joms gali nesunkiai pad\u0117ti. Anks\u010diau moterys veng\u0117 garsiai prabilti apie da\u017enai jas i\u0161tinkant\u012f sveikatos sutrikim\u0105 – \u0161lapimo nelaikym\u0105. Dabar \u0161ios ligos taip nesivar\u017eoma, tod\u0117l per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f padaug\u0117jo besikreipian\u010di\u0173 \u012f medikus pacien\u010di\u0173. Pasak medik\u0173, esant dirgliai \u0161lapimo p\u016bslei galima parinkti efektyvius vaistus, o jei \u0161is r\u016bpestis vargina tik fi zinio kr\u016bvio metu, pad\u0117s operacija. <\/p>\n
I\u0161gydoma daugyb\u0117 pacien\u010di\u0173 <\/strong><\/p>\n Trys sutrikimo tipai <\/strong><\/p>\n Operacija nesud\u0117tinga <\/strong><\/p>\n iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Daugyb\u0117 moter\u0173 ken\u010dia nuo \u0161io nemalonaus sveikatos sutrikimo, kai kurios gal net ir ne\u017eino, kad medikai joms gali nesunkiai pad\u0117ti. Anks\u010diau moterys veng\u0117 garsiai prabilti apie da\u017enai jas i\u0161tinkant\u012f sveikatos sutrikim\u0105 – \u0161lapimo nelaikym\u0105. Dabar \u0161ios ligos taip nesivar\u017eoma, tod\u0117l per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f padaug\u0117jo besikreipian\u010di\u0173 \u012f medikus pacien\u010di\u0173. Pasak medik\u0173, esant dirgliai \u0161lapimo p\u016bslei galima parinkti efektyvius vaistus, o jei \u0161is r\u016bpestis vargina tik fi zinio kr\u016bvio metu, pad\u0117s operacija.
\n<\/strong>Pasak Kauno medicinos universiteto Aku\u0161erijos ir ginekologijos klinikos Moter\u0173 konsultacijos vadov\u0117s docent\u0117s Rositos Aniulien\u0117s, prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 moterys veng\u0117 garsiai apie tai kalb\u0117ti, gydytojui reik\u0117davo jas tiesiog kamantin\u0117ti. „Bet dabar \u0161ios ligos jau nebesivar\u017eoma, – teig\u0117 R.Aniulien\u0117. – Esu konsultavusi, gyd\u017eiusi t\u016bkstan\u010dius moter\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161lapimo nelaikymu, ir operavau ne vien\u0105 \u0161imt\u0105. Dr\u0105siai galiu teigti, kad \u0161lapimo nelaikymas yra i\u0161gydoma liga ir jos sl\u0117pti bei g\u0117dytis nereikia.“
\nTikslios \u0161lapimo nelaikymo statistikos Lietuvoje n\u0117ra, ta\u010diau, apytikriais duomenimis, gal\u0117t\u0173 b\u016bti apie 300 t\u016bkst. moter\u0173, kurias vargina \u0161lapimo nelaikymas. Per metus \u012f Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 Moter\u0173 konsultacij\u0105 kreipiasi ma\u017edaug 20 t\u016bkst. moter\u0173, i\u0161 j\u0173 apie 15 proc. skund\u017eiasi \u0161lapimo nelaikymu.
\n\u0160i liga vargina ma\u017edaug kas antr\u0105 50-met\u0119, kurioms ypa\u010d da\u017enai pasirei\u0161kia \u0161lapimo nelaikymas fi – zinio kr\u016bvio metu. Kas 5–6-ta gimd\u017eiusi trisde\u0161imtmet\u0117 taip pat turi \u0161i\u0105 problem\u0105, o tarp sulaukusi\u0173 80 met\u0173 am\u017eiaus vienas ar kitas \u0161lapimo nelaikymo tipas nustatomas beveik 80 proc. moter\u0173. \u0160ia liga moterys serga du kartus da\u017eniau negu vyrai. <\/p>\n
\n<\/strong>Liga pasirei\u0161kia trejopai: \u0161lapimo nelaikymas fi zinio kr\u016bvio metu, dirgli \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas.
\n\u0160lapimo nelaikym\u0105 fi zinio kr\u016bvio metu nulemia susilpn\u0117j\u0119 dubens dugno raumenys (po gimdym\u0173, menopauz\u0117s metu), anatomi\u0161kai pakitusi \u0161lapimo tak\u0173 pad\u0117tis. Tokiais atvejais moteris nesulaiko \u0161lapimo kos\u0117dama, \u010diaud\u0117dama, sunkiai keldama, b\u0117gdama, greitai eidama, sportuodama, lytinio akto metu, juokdamasi ir pan. Kartais \u0161lapimas i\u0161teka savaime.
\nDirgli \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 nustatoma toms moterims, kurios nesugeba sulaikyti \u0161lapimo atsiradus staigiam norui \u0161lapintis. Tokiais atvejais \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumuo susitraukin\u0117ja nevalingai ir \u017emogus jau\u010dia nuolatin\u012f ir nevaling\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis. Taip pat dirgliai \u0161lapimo p\u016bslei b\u016bdingas pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161lapinimasis (daugiau kaip 8 kartai per dien\u0105 ir daugiau kaip 2 kartai nakt\u012f), \u0161lapimo nelaikymas orgazmo metu.
\nMi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas nustatomas, kai kartu pasirei\u0161kia \u0161lapimo nelaikymo fi zinio kr\u016bvio metu ir dirglios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomai.
\n
\nGydymas ir tyrimai
\n<\/strong>
\nDoc. R.Aniulien\u0117 ragina moteris nedelsti ir kreiptis \u012f medikus vos prasid\u0117jus pirmiems \u0161lapimo nelaikymo simptomams. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka
\n„\u0160iuo metu Kauno medicinos universiteto klinikose atliekami visi moderniausi ir b\u016btiniausi \u0161ios ligos diagnozavimo tyrimai, – tvirtino R.Aniulien\u0117. – Paprastai, siekiant i\u0161siai\u0161kinti \u0161lapimo nelaikymo tip\u0105, da\u017enai pakanka apklausti \u017emog\u0173, atlikti tam tikrus testus. Ta\u010diau, prie\u0161 atliekant operacij\u0105, rekomenduotini urodinaminiai tyrimai.“ J\u0173 metu nustatoma \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s talpa ir jos raumens b\u016bkl\u0117, \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis, liekamojo \u0161lapimo kiekis.
\nDa\u017eniausiai \u0161lapimo nelaikymas fi zinio kr\u016bvio metu pagydomas tik atlikus operacij\u0105. „Esant pradin\u0117ms \u0161ios ligos stadijoms, pacient\u0117ms galima skirti fi zioterapijos proced\u016bras (elektrostimuliacij\u0105), speciali\u0105 mank\u0161t\u0105, K\u0117gelio pratimus (sutraukin\u0117ti tarpviet\u0117s raumenis 200 kart\u0173 per dien\u0105 apie 3 m\u0117nesius). „Ta\u010diau ligai progresavus, kai \u0161lapimas teka einant, sportuojant, \u0161okant, keliant ir savaime, i\u0161vardyti gydymo b\u016bdai b\u016bkl\u0119 pagerina tik 10–30 proc. moter\u0173, – sak\u0117 R.Aniulien\u0117. – Tokiais atvejais veiksmingas pager\u0117jimas pasiekiamas tik atlikus operacij\u0105.“
\nDirgli \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ar mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas gydomas medikamentais, kurie skiriami kartu su dubens dugno pratimais ir fi zioterapin\u0117mis proced\u016bromis. Dabartiniai medikamentai yra labai efektyv\u016bs, turi ma\u017eai pa\u0161alini\u0173 rei\u0161kini\u0173.
\nKadangi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s dirglumo prie\u017east\u012f nustatyti sunku, tod\u0117l ir gydymas medikamentais yra ilgalaikis – 3–6 m\u0117n. Pavartojus vaist\u0173 kurs\u0105, pacien\u010di\u0173 b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja: vienoms 3, kitoms – 6 m\u0117nesius. Paskui vaist\u0173 vartojim\u0105 v\u0117l reikia t\u0119sti. Dirglios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s visi\u0161kai i\u0161gydyti ne\u012fmanoma. <\/p>\n
\n<\/strong>Toms moterims, kurios \u0161lapimo nelaiko tik fi zinio kr\u016bvio metu, skiriamos operacijos. „Veiksmingiausios yra minimalios invazin\u0117s operacijos, atliekamos be pj\u016bvi\u0173, – pasakojo R.Aniulien\u0117. – Vienkartiniais mikrochirurginiais instrumentais aplink vidurin\u0119 \u0161lapl\u0117s dal\u012f implantuojama proleno juosta. \u0160lapl\u0117 tarsi hamakas pakabinama fi ziologin\u0117je pad\u0117tyje ir moteris sulaiko \u0161lapim\u0105. Operacijos atliekamos i\u0161 dalies arba vieti\u0161kai nuskausminus.“ Operacij\u0173 trukm\u0117 – 20 minu\u010di\u0173. Pacient\u0117 jau po paros i\u0161leid\u017eiama \u012f namus. M\u0117nes\u012f po operacijos pacient\u0117 turi vengti fi zinio darbo, sporto, lytini\u0173 santyki\u0173. Paskui gali gr\u012f\u017eti \u012f normal\u0173 kasdien\u012f gyvenim\u0105. Operacij\u0173 veiksmingumas \u012frodytas atlikus palyginamuosius tyrimus ir siekia apie 95 procentus.
\n <\/p>\n
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1902,1901,247,893,1900],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12438","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-dirglios-slapimo-pusles","tag-misrus-slapimo-nelaikymas","tag-operacija","tag-pusles","tag-slapimas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12438","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12438"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12438\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12438"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12438"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12438"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12438"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12438"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}