{"id":12447,"date":"2009-07-04T18:00:00","date_gmt":"2009-07-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-10-26T13:58:40","modified_gmt":"2017-10-26T13:58:40","slug":"nutukimo-itaka-susirgti-onkologine-liga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nutukimo-itaka-susirgti-onkologine-liga\/12447\/","title":{"rendered":"Nutukimo \u012ftaka susirgti onkologine liga"},"content":{"rendered":"

Dainora Butkut\u0117<\/span><\/p>\n

Kauno medicinos universitetas<\/span><\/p>\n

Ekonomi\u0161kai stiprioms valstyb\u0117ms vis aktualesn\u0117 darosi ne bado, o nutukimo problema. \u0160iuo metu pasaulyje 2 milijardai gyventoj\u0173 turi antsvorio ar yra nutuk\u0119, i\u0161 j\u0173 net 10 proc. vaik\u0173 ir paaugli\u0173. Mokslininkai prana\u0161auja, jog 2030 metais nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 bus net 43 proc., vadinasi, kas antras pasaulio gyventojas [21]. Supratus netinkamos mitybos pra\u017e\u016btingum\u0105, b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti jos padarini\u0173.<\/span><\/i>\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Riba tarp sveikos ir \u017ealingos mitybos<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Maitinimasis \u2013 tai gyvybi\u0161kai svarbus pirminis fiziologinis poreikis, kur\u012f b\u016btina tenkinti. Maisto pramon\u0117 labai i\u0161tobul\u0117jusi ir si\u016blo itin plat\u0173 asortiment\u0105. Da\u017enai sud\u0117tinga nuspr\u0119sti, kuo produktai skiriasi, kuris sveikesnis, nat\u016bralesnis. Siekiant apsaugoti vartotojus nuo ydingos, klaidinan\u010dios reklamos 1992 metais sukurta ir visuomenei pateikta sveikos mitybos piramid\u0117. Remiantis dietolog\u0173 rekomendacijomis, pagal \u0161i\u0105 piramid\u0119 savo racion\u0105 formuoti galima vis\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, kit\u0173 organizmui b\u016btin\u0173 med\u017eiag\u0173 gausime pakankamai. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, kad kiekvienas maisto produktas yra naudingas organizmui, ta\u010diau svarbiausias sveikos ir \u017ealingos mitybos skirtumas \u2013 netinkamas kiekis. Mitybos piramid\u0117 tiksliai nenurodo, kiek koki\u0173 produkt\u0173 tur\u0117tume suvalgyti, ta\u010diau padeda suprasti \u012fvairi\u0173 produkt\u0173 optimal\u0173 santyk\u012f. Svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir neapleisti savo k\u016bno fizi\u0161kai. Sveikai gyvenantiems b\u016btina sportuoti, mank\u0161tintis, palaikyti sveik\u0105 k\u016bno mas\u0119 [1]. <\/span><\/p>\n

Maisto pried\u0173 \u012fvairov\u0117. J\u0173 reik\u0161m\u0117<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Pagrindinis sveikos mitybos principas \u2013 \u012fvairov\u0117s. Maisto asortimentas turi b\u016bti \u012fvairus, produktus b\u016btina rinktis i\u0161 vis\u0173 piramid\u0117s auk\u0161t\u0173. Labai svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kokius produktus vartojame: konservuotus, \u0161vie\u017eius, \u0161aldytus, gazuotus, \u012fvairiaspalvius. Ant kiekvienos maisto produkto pakuot\u0117s rasime \u012fvairi\u0173 maisto pried\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kuriais siekiama prek\u0119 ilgesn\u012f laik\u0105 i\u0161laikyti skanesn\u0119, kvapesn\u0119, \u0161vie\u017eesn\u0119. \u0160ie priedai \u017eymimi E raide (nuo \u017eod\u017eio \u201eEurope\u201c) ir skirstomi \u012f kelet\u0105 grupi\u0173: da\u017eikliai, konservantai, antioksidantai, saldikliai, tir\u0161tikliai, skaidrikliai ir kiti. Vis\u0173 maisto pried\u0173 poveikis organizmui yra tiriamas, taip su\u017einoma apie galim\u0105 j\u0173 kenksmingum\u0105. Jei maisto priedas gali sukelti nepageidaujam\u0105 poveik\u012f, jis priskiriamas prie pavojing\u0173 vartoti maisto pried\u0173 ar net u\u017edraud\u017eiamas. Dalis maisto pried\u0173, kurie yra naudojami maisto pramon\u0117je gali skatinti formuotis navikus. Tai \u2013 kancerogeniniai maisto priedai. Kancerogeniniai maisto priedai link\u0119 kauptis, tad nuolatinis j\u0173 vartojimas dideliais kiekiais gali b\u016bti itin \u017ealingas (1 lentel\u0117) [2, 3]. <\/span><\/p>\n

1 lentel\u0117. <\/span>Maisto priedai, keliantys pavoj\u0173 sveikatai<\/span><\/span><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

Liga\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span>Maisto priedas<\/a><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Didina v\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 131, E 142, E 210\u2013217,\u00a0 E 239, E 249, E 250\u2013252, E 330, E 320, E 330, E 954<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Didina cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 320, E 321<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Didina kraujo spaudim\u0105 \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 250, E 251, E 252<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Pavojingi vartoti<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 102, E 110, E 120, E 124, E 127<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Labai pavojingi <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 123<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

U\u017edrausti vartoti\u00a0 <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

\u00a0<\/span>K\u016bno mas\u0117s \u012fvertinimas<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Siekiant objektyviai \u012fvertinti k\u016bno mas\u0119, taikomas k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI), kuris rodo normal\u0173 k\u016bno svor\u012f, antsvor\u012f ar nutukim\u0105. KMI apskai\u010diuojamas svor\u012f (kg) padalijus i\u0161 \u016bgio (m), pakelto kvadratu. Gautas skai\u010dius, atsi\u017evelgiant \u012f\u00a0KMI<\/a> intervalus, rodo, kokia yra k\u016bno mas\u0117 (2 lentel\u0117) [4, 22].<\/span><\/p>\n

2 lentel\u0117. K\u016bno mas\u0117s indeksas<\/span><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

KMI (kg\/m\u00b2)<\/a><\/span><\/b><\/p>\n<\/td>\n

\n

K\u016bno svoris<\/span><\/b><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

< 18,5<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Per ma\u017eas<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

18,5\u201324,9<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Normalus <\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

25\u201329,9\u00a0 <\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Antsvoris<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

30\u201334,9 <\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

I<\/span>\u2070<\/span> nutukimas<\/a><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

35\u201339,9 <\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

II<\/span>\u2070<\/span> nutukimas<\/a><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

> 40,0<\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

III<\/span>\u2070<\/span> nutukimas<\/a><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Ar yra ry\u0161ys tarp svorio ir onkologini\u0173 lig\u0173<\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Remiantis \u012fvairi\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis galima dr\u0105siai teigti: k\u016bno mas\u0117 susijusi su onkologin\u0117mis ligomis. Apie 10 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio lemia nutukimas<\/a>\/4355″>nutukimas (ner\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117je) [5, 22]. Antsvoris\/nutukimas<\/a> turi \u012ftakos stempl\u0117s, skydliauk\u0117s, kr\u016bties, inkst\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s, gimdos gleivin\u0117s ir kit\u0173 organ\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173 patogenezei (3 lentel\u0117 ) [6, 7, 8, 9]. Rizika susirgti \u012fvairi\u0173 tip\u0173 karcinomomis priklauso nuo keleto veiksni\u0173: lyties, am\u017eiaus, gyvensenos [7, 8, 9]. Mechanizmai vis dar n\u0117ra tiksliai \u017einomi, ta\u010diau nustatyta, kad kr\u016bties v\u0117\u017eio vystymuisi \u012ftakos turi padid\u0117j\u0119s estrogen\u0173 kiekis, kur\u012f s\u0105lygoja didelis adipocit\u0173 paplitimas, gaubtin\u0117s \u017earnos v\u0117\u017eio \u2013 nuolatin\u0117 hiperinsulinemija, kuri\u0105 sukelia nutukimas<\/a> [10, 11, 12]. Ta\u010diau akivaizdu, jog kontroliuojant svor\u012f galima suma\u017einti ir v\u0117\u017eini\u0173 lig\u0173. <\/span><\/p>\n

3 lentel\u0117. <\/span>V\u0117\u017eio rizikos padid\u0117jimas<\/span> esant per didelei k\u016bno masei<\/span><\/p>\n\n\n\n\n\n\n\n\n
\n

\u00a0<\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Vyrams (5 kg\/m\u00b2 antsvoris) <\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Moterims (5 kg\/m\u00b2 antsvoris) <\/span><\/strong><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Stempl\u0117s adenokarcinomos\u201352 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Stempl\u0117s adenokarcinomos \u2013 51 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Skydliauk\u0117s \u2013 32 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Tul\u017eies p\u016bsl\u0117s \u2013 59 proc.<\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Gaubtin\u0117s \u017earnos \u2013 24 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

Gimdos gleivin\u0117s \u2013 59 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\n

Inkst\u0173 \u2013 24 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n

\n

<\/a>Inkst\u0173 \u2013 34 proc. <\/span><\/span><\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Mechanizmas, kaip k\u016bno svoris didina v\u0117\u017eio rizik\u0105 <\/span><\/b><\/span><\/p>\n

Gaunamos energijos perteklius \u2013 svarbus rizikos veiksnys v\u0117\u017eiui formuotis. \u0160is teiginys yra pagr\u012fstas \u012fvairiais tyrimais, kuriais \u012frodyta, kad suma\u017einus gaunamos energijos kiek\u012f suma\u017e\u0117ja ir rizika susirgti viena ar kita v\u0117\u017eine liga. Galimi keli fiziologiniai mechanizmai, kuriais ai\u0161kintinas toks ry\u0161is. D\u0117l padid\u0117jusio riebalinio audinio kiekio:<\/span><\/p>\n