kr\u016bties v\u0117\u017eio <\/a>negalima lyginti su kitose \u0161alyse vykstan\u010diomis profilaktikos programomis. Pas mus prakti\u0161kai patvirtinta tik patiktos finansavimo programa, ta\u010diau numatytos i\u0161laidos neapima vis\u0173 moter\u0173, kurios tur\u0117t\u0173 b\u016bti patikrintos“, – teig\u0117 Onkologijos instituto radiolog\u0117 R\u016bta Briedien\u0117.
\n <\/p>\nLietuvoje yra apie 400 t\u016bkst. 50-69 met\u0173 moter\u0173, kurios kas 2 metus tur\u0117t\u0173 tikrintis d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio. Anot medik\u0117s, jei programa veikt\u0173 visu paj\u0117gumu, kasmet reik\u0117t\u0173 patikrinti bent po 200 t\u016bkst. \u0161io am\u017eiaus moter\u0173, ta\u010diau pinig\u0173 skirta kur kas ma\u017eesn\u0117ms apimtims.<\/p>\n
„Ligoni\u0173 kasos per metus planuoja patikrinti tik 50-60 t\u016bkst. moter\u0173. Skai\u010dius labai keistas, nes norint, kad programa atsipirkt\u0173, reikia patikrinti bent 150 t\u016bkst. moter\u0173. Juk programos tikslas – suma\u017einti mirtingum\u0105. Ta\u010diau ji efektyvi tik tuo atveju, jei pasitikrinti atvyksta ne ma\u017eiau kaip 70 proc. rizikos grup\u0117s moter\u0173. Jei j\u0173 ma\u017eiau, pavieniai atvejai mirtingumo \u017eymiai nesuma\u017eina. Vadinasi, investicija neduoda laukto rezultato“, – pasakojo R. Briedien\u0117.
\n <\/p>\n
Lietuvoje patikrinta vos 23 proc. 50-69 met\u0173 moter\u0173. Anot medik\u0117s, toks ma\u017eas procentas susij\u0119s ir su informacijos sklaidos problemomis. Moterys per ma\u017eai \u017eino apie program\u0105 bei jos naud\u0105 ir nesikreipia \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105 pra\u0161ydamos tyrimo. Medikai taip pat ne visada pasivargina j\u012f pasi\u016blyti konsultacijos at\u0117jusiai pacientei.<\/p>\n
Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos duomenimis, 2007 m. buvo patikrinta 47 t\u016bkst. moter\u0173. Suteikta paslaug\u0173 u\u017e 2,7 mln. lit\u0173, rasta 5362 ikiv\u0117\u017eini\u0173 pakitim\u0173 ir 127 piktybiniai navikai. 2008 m. programai i\u0161leista 3,6 mln. lit\u0173, patikrinta 52 t\u016bkst. moter\u0173, rasta 3427 ikiv\u0117\u017einiai pakitimai ir 121 piktybinis navikas. Beje, planuota patikrinti apie 55 t\u016bkst. moter\u0173, ta\u010diau d\u0117l dalyvi\u0173 tr\u016bkumo buvo panaudotos ne visos programai skirtos l\u0117\u0161os.<\/p>\n
Gydymo tenka laukti
\n<\/strong><\/p>\nDaugelyje \u0161ali\u0173 program\u0105 koordinuoja special\u016bs centrai. Lietuvoje tr\u016bksta netgi kvalifikuot\u0173 radiolog\u0173, kurie kokybi\u0161kai \u012fvertint\u0173 mamogramas.
\n <\/p>\n
„Ligoni\u0173 kas\u0173 pateikiami rezultatai remiasi tik radiolog\u0173 vertinimais, ta\u010diau jie neb\u016btinai teisingi. Niekas ne\u017eino, kiek v\u0117\u017ei\u0173 v\u0117liau gydoma, juolab kiek j\u0173 pra\u017eiopsoma. Lietuvoje yra ne tiek daug radiolog\u0173, galin\u010di\u0173 gan tiksliai atskirti g\u0117rybin\u012f augl\u012f nuo piktybinio. Ypa\u010d prasta situacija rajonuose, kur mamogramas vertina visi, kas netingi, nes i\u0161 ties\u0173 n\u0117ra kam to daryti“, – sak\u0117 medik\u0117.
\n <\/p>\n
\u0160eimos gydytojai taip pat nepakankamai informuoti, kokias moteris reikia si\u0173sti tolesnei konsultacijai. Pasitaiko atvej\u0173, kai pas mamolog\u0105 patenka moterys, kurioms nustatytas g\u0117rybinis darinys. Kuo daugiau moter\u0173 bereikalingai tur\u0117s ap\u017ei\u016br\u0117ti mamologas, tuo didesni programos nuostoliai, tuo didesn\u0117 finansin\u0117 \u017eala valstybei.<\/p>\n
„Dar baisiau moterims, kurioms ka\u017ek\u0105 randame. \u0160eimos gydytojas jas informuoti gali i\u0161 karto, o gali ir po 3 m\u0117nesi\u0173. Mes nesame tikri, kad moteris, kuriai nustat\u0117me poky\u010dius, bus i\u0161kviesta, nes niekas \u0161ios veiklos nekoordinuoja. O jei \u0161eimos gydytojas ir informuoja moter\u012f, ji jau bendra tvarka turi registruotis mamologo konsultacijai.
\n <\/p>\n
Paprastai eil\u0117s pas mus trims m\u0117nesiams \u012f priek\u012f. Vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 moteris ir gyvens su savo v\u0117\u017eiu. Savo institute mes patys, niekieno neskatinami, kvie\u010diame programoje dalyvaujan\u010dias moteris ir priimame jas be eil\u0117s. Ta\u010diau kitur tai nedaroma. Nor\u0117jome, kad programos r\u0117muose b\u016bt\u0173 finansuojamas ir ultragarsinis tyrimas, nes po mamogramos da\u017enai diagnoz\u0119 tenka patikslinti ultragarsu. Moterys pirma turi laukti mamologo konsultacijos, o v\u0117liau – dar ir ultragarso. Ta\u010diau artimiausiu metu n\u0117ra ko ir tik\u0117tis“, – apgailestavo medik\u0117.
\n <\/p>\n
Nemokama kvalifikuota konsultacija visos Lietuvos moterims teikiama tik Vilniuje ir Kaune. I\u0161 tolim\u0173 \u0161alies kampeli\u0173 atvykti sunku, tod\u0117l moterys kelion\u0119 atid\u0117lioja ar net visai nesikreipia. Sunkme\u010dio s\u0105lygomis situacija dar tragi\u0161kesn\u0117 – \u0161iandien Onkologijos instituto registrat\u016broje pacien\u010di\u0173 pra\u0161oma skambinti nuo liepos 1 d. bei \u012fsp\u0117jama, kad galimyb\u0117 patekti pas gydytoj\u0105 gali b\u016bti tik nuo spalio m\u0117nesio.
\n <\/p>\n
„Ligoni\u0173 kasos mus informavo, kad mums nebemok\u0117s u\u017e tyrimus. Pinigai i\u0161eikvoti iki pat antro ketvir\u010dio. Tod\u0117l dabar neregistruojame net profilaktinei programai. Pri\u0117m\u0117me tik tas moteris, kurios buvo u\u017esiregistravusios, nors \u017einojome, kad u\u017e jas pinig\u0173 negausime. Tiesiog buvo nepatogu joms atsakyti“, – susidariusi\u0105 pad\u0117t\u012f ai\u0161kino radiolog\u0117.
\n <\/p>\n
Anot medik\u0117s, \u0161alyse, kuriose programa veikia centralizuotai, pavyzd\u017eiui, Did\u017eiojoje Britanijoje, Vokietijoje, \u010cekijoje, sekamas visas moters kelias nuo diagnoz\u0117s iki gydymo rezultato. Kuo anks\u010diau nustatomas v\u0117\u017eys, tuo ma\u017eesn\u0117s gydymo i\u0161laidos, tuo ma\u017eiau pinig\u0173 tenka i\u0161mok\u0117ti nedarbingumo pa\u0161alpoms.<\/p>\n
Anot Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos, \u0161iemet atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio finansavimo programai numatyta 4,7 mln. lit\u0173. Finansavimas ma\u017e\u0117ti es\u0105 netur\u0117t\u0173, o programa stringa tod\u0117l, kad met\u0173 prad\u017eioje pasitikrinti at\u0117jo daugiau \u017emoni\u0173.
\n <\/p>\n
Skai\u010diai ir faktai
\n<\/strong><\/p>\nKr\u016bties v\u0117\u017eio <\/a>diagnoz\u0117 kasmet i\u0161tariama du kartus da\u017eniau nei vis\u0173 kit\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173. Europoje kasmet suserga 443 t\u016bkst. moter\u0173, pasaulyje – apie milijon\u0105. Pasak statistikos, vienai i\u0161 10 ES moter\u0173 iki 80 met\u0173 gali i\u0161sivystyti kr\u016bties v\u0117\u017eys. Apie 20-30 proc. moter\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu suserga iki 50 met\u0173 am\u017eiaus, 33 proc. – 50-64. 2006 m. nuo jo Europoje mir\u0117 132 t\u016bkst. moter\u0173.
\n <\/p>\nLietuvoje kr\u016bties v\u0117\u017eys kasmet diagnozuojamas 1200 moter\u0173. Tai pagrindin\u0117 40 – 55 met\u0173 am\u017eiaus moter\u0173 mirties prie\u017eastis. Tarp daugiau nei 40 t\u016bkst. visame pasaulyje nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio mir\u0161tan\u010di\u0173 moter\u0173 daugiau nei 500 j\u0173 mir\u0161ta Lietuvoje.
\n <\/p>\n
Anot statistikos, daugiau nei 90 proc. kr\u016bties v\u0117\u017eiu susirgusi\u0173 moter\u0173 pasveiksta, jei apie lig\u0105 su\u017eino laiku. Vienas svarbiausi\u0173 b\u016bd\u0173 anksti nustatyti kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f – kr\u016bt\u0173 mamograma.
\n <\/p>\n
Sveikas \u017emogus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvoje jau kelet\u0105 met\u0173 50-69 met\u0173 moterys kas 2 metus nemokamai kvie\u010diamos pasitikrinti kr\u016btis. Kit\u0173 \u0161ali\u0173 patirtis rodo, kad tokios profilaktikos programos mirtingum\u0105 nuo \u0161ios itin da\u017enos moter\u0173 ligos suma\u017eina net iki 30 proc. Ta\u010diau Lietuvoje, anot medik\u0173, programai skirti milijonai neatsiperka, o moteris, kuriai nustatomas kr\u016bties v\u0117\u017eys, toliau kapstytis turi pati.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[504,664,1871,582,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12456","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-konsultacijos","tag-patikrinta","tag-radiologe","tag-valstybines-ligoniu-kasos","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12456","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12456"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12456\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12456"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12456"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12456"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12456"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12456"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}