{"id":12461,"date":"2009-05-31T18:00:00","date_gmt":"2009-05-31T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-31T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-31T18:00:00","slug":"nuo-ko-skauda-galva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nuo-ko-skauda-galva\/12461\/","title":{"rendered":"Nuo ko skauda galv\u0105"},"content":{"rendered":"

Skausmas kaip jausm\u0173 i\u0161rai\u0161ka <\/strong><\/p>\n

Ie\u0161kodami atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 medikai galiausiai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad sveikata labai priklauso nuo emocij\u0173. Nuo to, kaip jautriai reaguojame \u012f gyvenimo sunkumus, ar da\u017enai pykstame ant aplinkini\u0173. Pasirodo, emociniai veiksniai daugelio \u017emoni\u0173 gyvenime yra pagrindiniai, sukeliantys galvos skausmus. Ta\u010diau toli gra\u017eu ne vieninteliai… Kartais galvos skausmai i\u0161ties b\u016bna psichogeninio pob\u016bd\u017eio – t. y. sukelti ypatingos emocin\u0117s b\u016bsenos. Jie b\u016bdingi, pavyzd\u017eiui, pradin\u0117ms depresijos <\/a>stadijoms. Ta\u010diau prie\u017eastimis, kod\u0117l skauda galv\u0105, gali b\u016bti ir didelis stresas, ir nerimas, ir jaudulys, taip pat vidinis kalt\u0117s jausmas, pyktis ar baim\u0117. Taip yra d\u0117l to, kad visi \u0161ie jausmai gali sukelti ilgalaikius veido, pe\u010di\u0173, kaklo raumen\u0173 spazmus. \u012esitempusiuose raumenyse dirginamos nerv\u0173 gal\u016bn\u0117s, nervai \u0161\u012f impuls\u0105 perduoda smegenims ir galiausiai ima skaud\u0117ti galv\u0105. I\u0161painiokite savo jausm\u0173 kamuol\u012f ir, pasak medik\u0173, galb\u016bt pager\u0117s ne tik nuotaika, bet ir sveikata. <\/p>\n

Gerai pas\u0117d\u0117jome… <\/strong><\/p>\n

B\u016bkime atviri: n\u0117 vienas pernelyg nesusim\u0105stome apie savo laikysen\u0105, nekreipiame d\u0117mesio \u012f savo k\u016bno pad\u0117t\u012f. Dauguma kiauras dienas pras\u0117dime prie stalo ir stebeilijam\u0117s \u012f dokumentus ar kompiuterio ekran\u0105 – susik\u016bprin\u0119, palenkta galva, perkreipta nugara ir sulenktais keliais. Jeigu u\u017esi\u0117mimas \u012fdomus arba \u012ftemptas, taip galime prab\u016bti valand\u0173 valandas nekreipdami d\u0117mesio, kad nepatogu, kad netinkamas ap\u0161vietimas vargina akis ir kt. Tokie dalykai, \u017einoma, nepraeina be pasekmi\u0173. D\u0117l raumen\u0173 \u012ftampos kylantiems galvos skausmams \u012ftakos turi ir fiziniai veiksniai: ilgas s\u0117d\u0117jimas, nepatogiai i\u0161lenktas kak-las ar nugara, nuvargintos akys. Skausmas pasiekia kulminacij\u0105, kai susikerta keli skausmo signalai, pasiekiantys smegenis tais pa\u010diais nerv\u0173 kanalais i\u0161 \u012fvairi\u0173 k\u016bno viet\u0173 tuo pa\u010diu metu. D\u0117l k\u0105 tik i\u0161vardyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 min\u0117tose k\u016bno dalyse gali susitraukti kraujagysl\u0117s ir taip pat sukelti galvos skausmus. Ilgalaikiai kaklo, pe\u010di\u0173, veido ir apskritai galvos raumen\u0173 spazmai, suprantama, veikia kraujagysles ir sutrikdo kraujotak\u0105. Deguonies pristig\u0119 raumen\u0173 audiniai ima badauti, juose susikaupia skausm\u0105 sukelian\u010di\u0173 toksin\u0173 (med\u017eiag\u0173 apykaitos proceso metu susidaran\u010di\u0173 \u0161alutini\u0173 produkt\u0173).
\nAnomalus kraujagysli\u0173 susitraukimas smegenyse ir j\u0173 dangale, veido, odos, burnos, kaklo audiniuose taip pat dirgina kraujagysli\u0173 nerv\u0173 gal\u016bnes ir sukelia skausm\u0105. Migreniniai galvos skausmai yra kaip tik kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s. Nuo j\u0173 gerokai da\u017eniau ken\u010dia moterys. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su hormono estrogeno lygio pakitimais organizme per menstruacijas, vartojant kontraceptikus ir pan. <\/p>\n

Aminai, nitritai, kofeinas… <\/strong><\/p>\n

Kraujagyslinius galvos skausmus taip pat gali sukelti maistas, kuriam \u017emogus yra jautrus galb\u016bt pats to ne\u017einodamas. Tarp produkt\u0173 ypa\u010d da\u017enai pasitaiko toki\u0173, kuriuose gausu amin\u0173 ir nitrit\u0173. Nitritai jau ne vien\u0105 \u0161imtmet\u012f naudojami m\u0117sai konservuoti – jie suteikia ypatingo skonio ir „skani\u0105“ ro\u017ein\u0119 spalv\u0105. J\u0173 apstu konservuotoje jautienoje, s\u016bdytoje m\u0117soje, de\u0161rel\u0117se, saliamyje, kiaulienoje. Aminai gali sukelti galvos skausmus priversdami kraujagysles susitraukti ir i\u0161sipl\u0117sti. J\u0173 yra tokiuose produktuose kaip vynas, s\u016bris, \u012fvair\u016bs marinatai, garsty\u010dios, pipirai, kepenys, inkstai, kiauliena, r\u016bkyta m\u0117sa, bananai, slyvos, ananasai, pupel\u0117s, rie\u0161utai, svog\u016bnai, \u0161okoladas, vanil\u0117, citrusiniai vaisiai, soj\u0173 pada\u017eas. Savaime \u0161ie produktai jokiu b\u016bdu n\u0117ra kenksmingi, ta\u010diau jei da\u017enai kamuoja galvos skausmai, galb\u016bt vert\u0117t\u0173 pagalvoti apie aminus. Kofeinas didina galvos skausm\u0173 rizik\u0105, ta\u010diau ne d\u0117l to, kad jis susiaurina kraujagysles, o tod\u0117l, kad jos v\u0117l i\u0161siple\u010dia, kai kofeino poveikis baigiasi. <\/p>\n

Ko jums tr\u016bksta? <\/strong><\/p>\n

Gele\u017eies deficitas organizme didina galvos skausm\u0173 tikimyb\u0119, nes suma\u017e\u0117ja kraujo galimyb\u0117s perne\u0161ti deguon\u012f. Kad kompensuot\u0173 deguonies stygi\u0173, kraujagysl\u0117s i\u0161siple\u010dia labiau nei normaliomis aplinkyb\u0117mis. Tai gali i\u0161provokuoti skausm\u0105. Daugumai d\u0117l migrenos ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 stinga B grup\u0117s vitamin\u0173, b\u016btin\u0173 nerv\u0173 sistemai normaliai funkcionuoti. Stresas – gerai \u017einomas vitamino B „degintojas“ organizme. Ta\u010diau svarbiausias dalykas, jeigu jus kamuoja galvos skausmai, – apsilankyti pas gydytoj\u0105. Tik jis gali nustatyti diagnoz\u0119 ir skirti gydym\u0105.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ie\u0161kodami atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 medikai galiausiai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad sveikata labai priklauso nuo emocij\u0173. Nuo to, kaip jautriai reaguojame \u012f gyvenimo sunkumus, ar da\u017enai pykstame ant aplinkini\u0173. Pasirodo, emociniai veiksniai daugelio \u017emoni\u0173 gyvenime yra pagrindiniai, sukeliantys galvos skausmus. Ta\u010diau toli gra\u017eu ne vieninteliai… Kartais galvos skausmai i\u0161ties b\u016bna psichogeninio pob\u016bd\u017eio – t. y. sukelti ypatingos emocin\u0117s b\u016bsenos. Jie b\u016bdingi, pavyzd\u017eiui, pradin\u0117ms depresijos<\/a> stadijoms. Ta\u010diau prie\u017eastimis, kod\u0117l skauda galv\u0105, gali b\u016bti ir didelis stresas, ir nerimas, ir jaudulys, taip pat vidinis kalt\u0117s jausmas, pyktis ar baim\u0117. Taip yra d\u0117l to, kad visi \u0161ie jausmai gali sukelti ilgalaikius veido, pe\u010di\u0173, kaklo raumen\u0173 spazmus. \u012esitempusiuose raumenyse dirginamos nerv\u0173 gal\u016bn\u0117s, nervai \u0161\u012f impuls\u0105 perduoda smegenims ir galiausiai ima skaud\u0117ti galv\u0105. I\u0161painiokite savo jausm\u0173 kamuol\u012f ir, pasak medik\u0173, galb\u016bt pager\u0117s ne tik nuotaika, bet ir sveikata.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1598,333,1866,40,711,908,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12461","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-galvos-skausmai","tag-issiplecia","tag-kamuoja-galvos-skausmai","tag-kofeinas","tag-kraujagysles","tag-nugara","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12461"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12461\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12461"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12461"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}