{"id":12464,"date":"2009-06-29T18:00:00","date_gmt":"2009-06-29T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-06-29T18:00:00","modified_gmt":"2009-06-29T18:00:00","slug":"vaiku-baimes-pazinkime-ir-padekime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vaiku-baimes-pazinkime-ir-padekime\/12464\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 baim\u0117s: pa\u017einkime ir pad\u0117kime"},"content":{"rendered":"

Dr. Devika Gudien\u0117<\/o:p><\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Garliavos \u0161eimos klinika<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/font><\/span><\/p>\n

Visi vaikai turi koki\u0173 nors baimi\u0173, tik skiriasi j\u0173 intensyvumas. Tai priklauso nuo nerimo lygio, vaiko ankstesn\u0117s patirties ir vaizduot\u0117s. Kai kurios baim\u0117s yra visi\u0161kai normalios ir b\u016bdingos tam tikroms am\u017eiaus grup\u0117ms, o kitos – ne. T\u0117vai yra labia svarb\u016bs, kad pad\u0117t\u0173 suma\u017einti vaikams baimes.<\/o:p><\/font><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Dr. Devika Gudien\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Vaik\u0173 baim\u0117s<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaiko sugeb\u0117jimas suma\u017einti baimes turi \u012ftakos ir saugumo jausmui ateityje. Tam tikros baim\u0117s yra suprantamos. Jos padeda vaikui ir mums i\u0161vengti pavoj\u0173. Mes patys mokome vaikus bijoti kai kuri\u0173 dalyk\u0173: neb\u0117gti \u012f gatv\u0119, neimti saldaini\u0173 i\u0161 nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 ir kt. Tokiais atvejais mes mokome vaik\u0105 bijoti pasekmi\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaikui sulaukus dvej\u0173 met\u0173, jis gali prad\u0117ti bijoti dalyk\u0173, kuri\u0173 anks\u010diau nebijojo – kaimyn\u0173 \u0161uns, tamsos, vonios sifono ir stipri\u0173 gars\u0173. Kai kurios baim\u0117s yra tiesiogiai susijusios su \u0161iuo am\u017eiumi. 2–6 met\u0173 vaikai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai bijo pasiklysti, susi\u017eeisti, \u012fkandim\u0173. Jie turi laki\u0105 vaizduot\u0119. B\u016bdami<\/o:p><\/span><\/p>\n

dvej\u0173 met\u0173, jie jau \u017eino apie daikt\u0173 form\u0105 ir dyd\u012f, ta\u010diau apie kitas daikt\u0173 savybes gali dar ne\u017einoti ir tod\u0117l nat\u016braliai kyla baim\u0117 b\u016bti \u012ftrauktam vonios sifono ir kt. Vyresniems vaikams daug \u012ftakos turi informacija per TV. Jiems kartais sunku suprasti, kas yra tikra, o kas tik rodyta per TV. \u017dinoma daug baimi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Vaik\u0173 am\u017eiuje da\u017eniausios – atsiskyrimo, tamsos, gyv\u016bn\u0173, triuk\u0161mo, mirties ir kitos. I\u0161samiau pagal am\u017eiaus grupes baim\u0117s yra sura\u0161ytos 1 ir 2 lentel\u0117se.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Atsiskyrimo nerimas ir mokyklos bei dar\u017eelio baim\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaik\u0173 atsiskyrimo baim\u0117 rodo, kad jie auga. Dar iki sueinant dvejiems metams, ma\u017eylis t\u0117vams i\u0161\u0117jus juos greit pamir\u0161ta ir greit nurimsta, o dabar jis nerimauja ir jaudinasi d\u0117l j\u0173 i\u0161\u0117jimo. Ritual\u0173 suk\u016brimas, toki\u0173 kaip pamojavimas atsisveikinant, bu\u010dinuko nusiuntimas i\u0161einant, ma\u017eina nerim\u0105. Padeda ir jei vaikas aktyviai \u012fsijungia \u012f koki\u0105 nors veikl\u0105 ir ma\u017eiau akcentuoja i\u0161\u0117jim\u0105, grei\u010diau nurimsta. Nors 6–7 met\u0173 am\u017eiaus vaikai jau daug savaranki\u0161kesni, bet ir juos gali apimti nerimas d\u0117l i\u0161siskyrimo ir \u0117jimo \u012f mokykl\u0105 ar dar\u017eel\u012f. Tod\u0117l vaikus prie nauj\u0173 situacij\u0173 reik\u0117t\u0173 pratinti palaipsniui. Prie\u0161 pradedant lankyti nauj\u0105 mokymo \u012fstaig\u0105 galima ten nueiti kelis kartus prie\u0161 pirm\u0105 dien\u0105 arba prad\u0117jus lankyti dar\u017eel\u012f pirmas dienas b\u016bti su vaiku. Tai gali b\u016bti labia svarbu vaikui ir pad\u0117ti lengviau prisitaikyti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Mokyklos baim\u0117 gali tur\u0117ti \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, reali\u0173 ir susikurt\u0173 paties vaiko. \u010cia t\u0117vai atlieka svarbiausi\u0105 vaidmen\u012f, ai\u0161kindamiesi, kokios \u0161ios baim\u0117s prie\u017eastys. Ar tai pa\u010dios mokyklos baim\u0117, ar i\u0161\u0117jimo i\u0161 nam\u0173? Jei tai mokyklos baim\u0117, ko b\u016btent baiminasi vaikas? Ar bijo va\u017eiuoti autobusu? Bijo nes\u0117kmi\u0173?<\/o:p><\/span><\/p>\n

Bijo, kad i\u0161 jo juoksis ar nepritaps? Reikia ai\u0161kintis \u012fvairius variantus ir su\u017einoti kuo daugiau detali\u0173, jeigu reikia, kreiptis pagalbos ir \u012f mokytojus. Padeda ir geri draugai, kurie gali kartu va\u017eiuoti autobusu \u012f mokykl\u0105 ar bendrauti per pertraukas. Jei vaikas bijo i\u0161vykti i\u0161 nam\u0173, reikia steb\u0117ti, ar vaikas jau\u010dia t\u0117v\u0173 nerim\u0105, ar baiminasi d\u0117l atsiskyrimo nuo t\u0117v\u0173. Galima nuraminti vaik\u0105, kad, gr\u012f\u017e\u0119s namo, jis v\u0117l ras t\u0117vus. Reikia kalb\u0117tis su vaiku apie tai, kas \u012fvyko mokykloje, ypa\u010d stengiantis akcentuoti \u012fdomius, teigiamus \u012fvykius.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Tamsos baim\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai tamsos baim\u0117 atsiranda, kai t\u0117vai reikalauja, kad vaikas b\u016bt\u0173 visi\u0161kai tamsiame kambaryje eidamas miegoti ar kai kambarys b\u016bna visi\u0161kai tamsus atsibudus nakt\u012f. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 suprasti, kad vaikui tamsus kambarys atrodo visi\u0161kai kitaip nei ap\u0161viestas, ir turi stengtis pad\u0117ti vaikui, net jei jiems ta baim\u0117 atrodo keista, neracionali. T\u0117vus glumina, kad vaikai pra\u0161o miegoti palikus \u012fjungt\u0105 naktin\u0119 lemp\u0105, ta\u010diau tai daro daugelis vaik\u0173, net iki pat mokyklinio am\u017eiaus. Ta\u010diau, jeigu to reikalauja ir 10–11 met\u0173 am\u017eiaus vaikas, tai jau n\u0117ra da\u017ena.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Reikia i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 vaikui rei\u0161kia tamsa. Vaikai skatinami nupie\u0161ti baim\u0119: „nupie\u0161k, kaip tau atrodo tavo kambarys nakt\u012f“. Patariama \u012fjungti \u0161vies\u0105, ta\u010diau stengtis, kad lempos \u0161e\u0161\u0117liai nesudaryt\u0173 keist\u0173 ar bauginan\u010di\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173. Kai \u0161viesa i\u0161jungiama, galima pasilikti kelias minutes kambaryje su vaiku. Galima pakalb\u0117ti su juo apie tai, kas jam atrodo kitaip (pvz., v\u0117jo judinamos u\u017euolaidos nakt\u012f atrodo kitaip nei dien\u0105). Galima palikti pravertas duris ir pasakyti vaikui, kad b\u016bsite netoli. Jei vaikas staiga prabudo vidury nakties, patariama nekviesti jo pas save \u012f lov\u0105, nes prie to vaikai greitai pripranta. Geriau sukurti kuo jaukesnes s\u0105lygas jo nuosavam kambaryje ir girti vaik\u0105, jog jis jau taip i\u0161augo, kad gali miegoti ir vienas kambaryje.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 baim\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 baim\u0117 yra labai da\u017ena, ta\u010diau augant vaikui \u0161i\u0173 baimi\u0173 gali ma\u017e\u0117ti. Vaikai da\u017eniau bijo \u0161un\u0173, kurie greitai juda, garsiai loja. Gerbkite \u0161i\u0105 vaiko baim\u0119, nes tai kartu ir jo savisaugos nuo nepa\u017e\u012fstamo gyv\u016bno instinktas. Vaikai pratinami prie \u0161un\u0173 rodant paveiksliukus, stebint i\u0161 atstumo ir tik v\u0117liau prieinant kartu su vaiku prie gyv\u016bno. Patartina prieiti i\u0161 priekio, kad jis matyt\u0173 ir gal\u0117t\u0173 pauostyti rank\u0105. Padeda, jei baim\u0117 vaikui yra \u012fvardijama (pvz.: „\u0160unys gali g\u0105sdinti, bet \u0161is gyvena \u0161alia ir nori draugauti su tavimi“). Jeigu reikia, galima gyv\u016bn\u0105 auginti namuose, ta\u010diau parenkant tok\u012f, kuris ma\u017eesnis u\u017e vaik\u0105 (ypa\u010d gerai, jei jie auga kartu). Vaikai mokomi juos \u0161erti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti. Bet negalima leisti vaikui erzinti ar skriausti gyv\u016bno, nes jis gali \u012fk\u0105sti, ir tada atsikratyti baim\u0117s bus dar sunkiau. Negalima versti vaiko glostyti gyv\u016bn\u0173. Geriau leisti tai daryti tada, kad jis pats nor\u0117s.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Mokyklinio am\u017eiaus baim\u0117s<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Mokyklinuk\u0173 jau nebevargina \u012fsivaizduojam\u0173 pabais\u0173 baim\u0117. Mokyklinio am\u017eiaus vaikai susiduria su chuliganais, baiminasi atst\u016bmimo ir pasimetimo situacijose, o kartais bijo b\u016bti vieni namie, kai gr\u012f\u017eta i\u0161 mokyklos. Vaikai taip pat mato per TV rodomas \u017eudynes, vagystes, narkotik\u0173 vartojim\u0105, pagrobimus ir chuliganizmo atvejus, kurie g\u0105sdina. Tre\u010ddalis moksleivi\u0173 patiria baimes, kurios pasikartoja. Da\u017enai vaikai patys i\u0161siugdo savas strategijas, padedan\u010dias kovoti su baime. Pavyzd\u017eiui, tik gr\u012f\u017e\u0119 namo vaikai i\u0161kart \u012fsijungia TV, kad negird\u0117t\u0173 g\u0105sdinan\u010di\u0173 gars\u0173. Kitos strategijos yra \u012fsijungti visas \u0161viesas namuose, sl\u0117ptis po lova, nepaleisti i\u0161 rank\u0173 telefono. Vyresni vaikai jau\u010diasi nejaukiai, kad bijo ir tod\u0117l vengia apie tai net prasitarti. Special\u016bs klausimai, kaip, pavyzd\u017eiui: „Ar turi viet\u0105, kur slepiesi? Ar turi pasirink\u0119s keli\u0105, kuriuo eini? Ar tikrini duris, kai gr\u012f\u017eti namo?“, gali pad\u0117ti i\u0161siai\u0161kinti, ko vaikai bijo. Jei t\u0117vai pastebi, kad vaikas turi susik\u016br\u0119s keist\u0173 strategini\u0173 plan\u0173, tai gali reik\u0161ti, kad jis labai bijo.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Stomatolog\u0173 baim\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Grei\u010diausiai \u0161i baim\u0117 yra ilgiausiai besit\u0119sianti, nes daugelis suaugusi\u0173j\u0173 tebebijo eiti pas stomatologus. \u0160i baim\u0117 kyla lengvai, nes vaikas jau\u010dia, kad visi\u0161kai negali kontroliuoti situacijos. Kadangi vaikams reikia eiti pas stomatologus, svarbu, kad \u0161i baim\u0117 nestipr\u0117t\u0173. Kuo anks\u010diau nuvesite vaik\u0105 pas stomatolog\u0105, tuo nat\u016braliau jam atrodys vizitai ir taps \u012fprastais. Geriausia, jeigu pirmieji vizitai yra tik profilaktiniai patikrinimai.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Mirties baim\u0117<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaikams mirtis yra \u012fdomi, ta\u010diau tik iki tol, kol neapima nerimas, kad ka\u017ekas artimas ar svarbus gali mirti. Da\u017eniausiai vaikai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebijo mirties, kol nepamato mirusio gyv\u016bno ar \u017emogaus. Jeigu vaikas nori, reikia kalb\u0117tis su juo apie mirt\u012f ir akcentuoti, kad tai n\u0117ra tai, d\u0117l ko jis dabar labiausiai tur\u0117t\u0173 nerimauti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Rekomenduojama, jeigu ka\u017ekas i\u0161 artim\u0173j\u0173 mir\u0117 nuo ligos ar d\u0117l nelaimingo atsitikimo, reik\u0117t\u0173 vaikui tai paai\u0161kinti. Nes \u0161iuo atveju vaikus labiau g\u0105sdina ne\u017einomyb\u0117, informacijos tr\u016bkumas. Reikia \u012fsitikinti, ar vaikas nemano, kad jis yra atsakingas u\u017e kieno nors mirt\u012f. Jeigu kada vaikas supyk\u0119s pagalvojo ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus, pvz.: „a\u0161 neken\u010diu jo ir noriu, kad mirt\u0173“, jis gali jausti siaubing\u0105 na\u0161t\u0105. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 pasikalb\u0117ti su vaiku apie mirties baim\u0119, ypa\u010d jeigu jie toki\u0105 pa\u010di\u0105 jaut\u0117 vaikyst\u0117je. Kai kurie specialistai mano, kad vaikas turi b\u016bti vyresnis nei penkeri\u0173, kad gal\u0117t\u0173 eiti \u012f laidotuves ir tik jei jis nori. Yra t\u0117v\u0173, manan\u010di\u0173, kad tai b\u016bdas pasakyti „sudie“, ir gali elgtis kaip jiems atrodo geriausia, ta\u010diau reikia pasiklausti, ar vaikas nori dalyvauti. Svarbiausia, kad vaikas visada jaust\u0173 t\u0117v\u0173 palaikym\u0105 ir supratim\u0105 bei saugum\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Naktiniai ko\u0161marai<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vienas i\u0161 keturi\u0173 3–8 met\u0173 am\u017eiaus vaik\u0173 yra patyr\u0119 naktinius ko\u0161marus arba baisius sapnus. \u0160i situacija kelia nerim\u0105, ta\u010diau da\u017eniausiai ji trumpalaik\u0117. Naktiniai ko\u0161marai da\u017eniausiai b\u016bna pra\u0117jus valandai nuo u\u017emigimo. Vaikas staiga i\u0161 gilaus miego pereina \u012f panikos b\u016bsen\u0105. Jis gali r\u0117kti, atsis\u0117sti, greitai kv\u0117puoti ir \u017ei\u016br\u0117ti „i\u0161sprogdin\u0119s akis“. Vaikas gali b\u016bti pasimet\u0119s, nesiorientuojantis. Epizodai gali t\u0119stis nuo 5 iki 30 min. Vaikas, patiriantis naktinius ko\u0161marus, n\u0117ra pa\u017eadinamas baisios minties ar sapno ir gana greitai gali v\u0117l atsigulti miegoti. Ryte vaikai da\u017eniausiai net neatsimena, kad buvo atsibud\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Tokie naktiniai ko\u0161marai gali t\u0119stis net kelerius metus. \u0160i b\u016bkl\u0117 praeina augant ir ji nerodo, kad vaikas turi emocini\u0173 problem\u0173. Bais\u016bs sapnai da\u017eniausiai atsiranda pary\u010diais. Vaikai gali atsiminti detales sapno ir sunkiai v\u0117l u\u017emiega. Sapnai b\u016bna susij\u0119 su specifiniu turiniu ar gyvenimo \u012fvykiu, kuris g\u0105sdina vaik\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

T\u0117vai geriausiai padeda, jeigu i\u0161lieka ram\u016bs. Patariama apkabinti vaik\u0105, gulint \u0161iltai lovoje kalb\u0117tis ramiu balsu. Jeigu \u012fmanoma, galima pab\u016bti prie vaiko, kol jis v\u0117l u\u017emigs. Ramyb\u0117 ir pamokymas, kaip su\u0161velninti ko\u0161marus, padeda vaikams pasijausti ramiau.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

Patarimai t\u0117vams<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaiko baim\u0117s priklauso nuo nerimo lygio, patirties, kuri\u0105 yra \u012fgij\u0119s, ir vaizduot\u0117s. Jeigu matote, kad kokios nors baim\u0117s u\u017esit\u0119s\u0117, skirkite vaikui daugiau laiko arba prad\u017eioje venkite baim\u0119 kelian\u010di\u0173 situacij\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017enai vaikai jau po kurio laiko susitvarko su emocijomis ir gali kovoti su baime, nugal\u0117ti j\u0105. Neskaitykite vaikui logika paremt\u0173 pamoksl\u0173, o geriau prisiminkite savo vaikyst\u0119. Kiek kart\u0173 esate gird\u0117j\u0119 fraz\u0119: „joki\u0173 pabais\u0173 n\u0117ra! neb\u016bk vaikas! n\u0117ra joki\u0173 li\u016bt\u0173 t\u016bkstan\u010dio kilometr\u0173 spinduliu nuo \u010dia“. Ar \u0161ie parei\u0161kimai leido jums pasijausti ramiau? Nesakykite vaikui: „nebijok, ir viskas“, nes jis gali prad\u0117ti bijoti net i\u0161sakyti, kas j\u012f baugina. N\u0117ra blogai sakyti, kad monstr\u0173 n\u0117ra, ta\u010diau nesitik\u0117kite, kad vaikas tuo patik\u0117s. Geriau yra papasakoti, kad ir j\u016bs vaikyst\u0117je bijojote, pavyzd\u017eiui, tamsos. Ir papasakokite, kaip j\u016bs sau pad\u0117jote.<\/o:p><\/span><\/p>\n

T\u0117vai da\u017enai klausia „k\u0105 sakyti vaikui?“ Galima pasakyti, kad „bijoti n\u0117ra blogai ir labai gerai, kad tu pasakai, kad bijai ir pra\u0161ai pagalbos“. Pasakykite vaikui, kad t\u0117veliai juo pasir\u016bpins. Venkite naudoti sukurt\u0173 siaub\u016bn\u0173 aukl\u0117dami, kaip, pavyzd\u017eiui: „ateis d\u0117d\u0117 policininkas ir pasiims tave“.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Priimkite vaiko baim\u0119 kaip pagr\u012fst\u0105. Paremkite savo vaik\u0105 visada, kai jis bijo. Atsiminkite, kad kai kurios baim\u0117s yra geros. Vaikai turi tur\u0117ti sveik\u0105 atsargumo jausm\u0105. Svetimi \u0161unys ar nepa\u017e\u012fstami \u017emon\u0117s gali b\u016bti pavojingi. Augdami vaikai pradeda geriau suprasti, kur realyb\u0117, o kur fantazijos, kas yra prie\u017eastis, o kas pasekm\u0117. Jie dr\u0105siau lie\u010dia savo baim\u0117s objektus ir i\u0161moksta kontroliuoti pavojingas situacijas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lengviau susitvarkyti su baim\u0117mis, jeigu t\u0117v\u0173 ry\u0161ys su vaiku artimas. Vaikas \u012f t\u0117vus \u017ei\u016bri lyg \u012f \u0161turman\u0105 ir mano, kad jeigu ka\u017ekas saugo t\u0117vus, tai grei\u010diausiai saugu ir jam. Tai tarsi „nebijojimo modelis“.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaikai nuo vieneri\u0173 iki dviej\u0173 met\u0173 am\u017eiaus bijo svetim\u0173 \u017emoni\u0173, ta\u010diau t\u0117vai gali pad\u0117ti vaikui, rodydami, kad svetimasis nepavojingas. Da\u017enai vaikai pradeda bijoti vabal\u0173, nes mato suaugusi\u0173j\u0173 pavyzd\u012f. Jeigu vaikas pani\u0161kai bijo gydytoj\u0173, patarkite t\u0117vams, kad jie gal\u0117t\u0173 prie\u0161 einant pas gydytoj\u0105 pa\u017eaisti su vaiku, rodant kas bus konsultacijos metu, k\u0105 gydytojas darys (pvz., vaikas ap\u017ei\u016brimas). Gerai, jei vaikui leid\u017eiama (jis paskatinamas) b\u016bti gydytoju \u017eaid\u017eiant su \u017eaislais. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 mokyti savo vaik\u0105, kaip nusiraminti.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Ma\u017ei vaikai irgi gali i\u0161mokti kovoti su baime. Pamokymai yra svarb\u016bs vaikui. T\u0117vai gal\u0117t\u0173 patarti, kaip giliai ramiai kv\u0117puoti, vaizduot\u0117je paversti baisias pabaisas juokingais padarais ar objektais arba kad galima pasilikti \u017eibintuv\u0117l\u012f prie lovos, kai i\u0161jungiamos \u0161viesos. Galima skaityti pasakas, kuriose yra vaik\u0105 neraminan\u010di\u0173 situacij\u0173, pvz., apie \u0117jim\u0105 miegoti tamsoje. Kadangi situacija vyksta ne su juo, vaikui lengviau pa\u017evelgti i\u0161 \u0161alies. Svarbiausia neversti vaiko b\u016bti g\u0105sdinan\u010diose situacijose, neversti prievarta daryti ko jis nenori. Da\u017eniausiai „\u0161oko“ metodika vaikams sukelia siaub\u0105 ir dar prat\u0119sia baimi\u0173 buvim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Baim\u0117 ma\u017eomis doz\u0117mis, kartkart\u0117mis, yra geriausia pagalba vaikui. Daugelis baimi\u0173 praeis, bus nugal\u0117tos arba bent jau taps kontroliuojamos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas “Gydymo menas”<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Visi vaikai turi koki\u0173 nors baimi\u0173, tik skiriasi j\u0173 intensyvumas. Tai priklauso nuo nerimo lygio, vaiko ankstesn\u0117s patirties ir vaizduot\u0117s. Kai kurios baim\u0117s yra visi\u0161kai normalios ir b\u016bdingos tam tikroms am\u017eiaus grup\u0117ms, o kitos – ne. T\u0117vai yra labia svarb\u016bs, kad pad\u0117t\u0173 suma\u017einti vaikams baimes.<\/o:p><\/font><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1864,1862,108,269,377,1863],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12464","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gyvunu-baime","tag-mokyklos-baime","tag-nerimas","tag-patariama","tag-sunys","tag-tamsos-baime"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12464","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12464"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12464\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12464"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12464"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12464"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12464"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12464"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}