\u0160iais laikais net vaik\u0173 nenustebinsime, si\u016blydami jiems keliauti laiku. Juk nieko stebuklingo \u010dia n\u0117ra. Tereikia s\u0117sti \u012f l\u0117ktuv\u0105 ir skristi toliau nuo nam\u0173. Vos u\u017e t\u016bkstan\u010dio kilometr\u0173 \u017emon\u0117s jau gyvena kitoje laiko juostoje. O mes, derindamiesi prie j\u0173, sukame savojo laikrod\u017eio rodykl\u0119 \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119. Ta\u010diau pasukti reikia ne tik laikrod\u017eio rodykl\u0119, bet ir suderinti m\u016bs\u0173 biologinio laikrod\u017eio mechanizmus. Nesuderintas pastarasis nuolat signalizuos m\u016bs\u0173 organizmui, kad ka\u017ekas negerai.<\/p>\n
\u012e rytus keliauti sunkiau, nei \u012f vakarus<\/span> „I\u0161 Europos \u012f Amerik\u0105 i\u0161skrendi ryte, o ten atskrendi jau vakar\u0117jant. Tad pakankinu save por\u0105 valand\u0173, kol sulaukiu vakaro ir einu miegot. Nors b\u016bna, kad pirmas naktis pabundu apie ketvirt\u0105 ryto, o vakarais anks\u010diau norisi miego. Ai\u0161ku, pirmomis dienomis kiek sunkiau, bet tikrai n\u0117ra taip baisu. Ta\u010diau yra ir toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie, patek\u0119 \u012f kit\u0105 laiko juost\u0105, apsn\u016bd\u0119 pravaik\u0161to vis\u0105 savait\u0119”, – sako da\u017enai \u012f Jungtines Amerikos Valstijas darbo reikalais skraidanti Ramun\u0117. <\/p>\n Laiko juostas da\u017enai kaitaliojantys keliauninkai tvirtina, kad keliauti \u012f vakarus nesud\u0117tinga. Ta\u010diau gr\u012f\u017etant atgal \u012f Europ\u0105 ir sukant laikrod\u017eio rodykl\u0119 beveik pus\u0119 paros \u012f priek\u012f, organizmas sureaguoja \u016bmiau. <\/p>\n „Prisimenu savo pirmuosius skryd\u017eius \u012f Jungtines Valstijas. Ten i\u0161buvau vos savait\u0119, ta\u010diau gr\u012f\u017eus, organizm\u0105 prie europinio laiko tur\u0117jau pratinti dvi savaites”, – konstatuoja Ramun\u0117. Pasak jos, ypa\u010d sud\u0117tinga, jei skrydis i\u0161 Amerikos b\u016bna po piet\u0173. Tada nakt\u012f tenka praleisti l\u0117ktuve ir Europoje atsirandi anksti ryte. „Pirm\u0105 dien\u0105 miegoti nu\u0117jau normaliu laiku apie 22 val. Ai\u0161ku, miegojau kaip u\u017emu\u0161ta ir ryte jau\u010diausi gana normaliai. Ta\u010diau dar dvi savaites at\u0117jus piet\u0173 metui ypatingai nor\u0117jau miegoti, nors niekada gyvenime nemiegodavau piet\u0173 miego”, – apie laiko juost\u0173 keitimo ypatumus organizmui pasakoja Ramun\u0117. Ir dar priduria, jog itin sunku buvo dirbti protin\u012f darb\u0105, \u012f kur\u012f reikia \u012fsigilinti. <\/p>\n Sukti laikrod\u017eio rodykl\u0119 \u012f priek\u012f visada sunkiau. Tikriausiai nereikia net Amerikoje pabuvoti. Juk dauguma i\u0161 Lietuvos nei\u0161vykstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 tikriausiai unisonu gali kartoti, kad kur kas sud\u0117tingiau prisitaikyti prie pavasario laiko, kai rodykl\u0117 \u017eygiuoja \u012f priek\u012f, nei prie \u017eiemos. <\/p>\n Pasaulio sveikatos organizacija ignoruoja laiko juost\u0173 poveik\u012f \u017emogui<\/span> Mokslin\u0117je literat\u016broje yra apra\u0161oma, kaip i\u0161vengti sveikatos sutrikim\u0173, jei ilgai keliaujama kertant kelias laiko juostas. <\/p>\n Medikai keliaujantiems pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skys\u010di\u0173, vengti kofeino ir alkoholio, ypa\u010d nakt\u012f. O atvykus \u012f viet\u0105, stengti b\u016bti kuo daugiau saul\u0117s \u0161viesoje, kad prisitaikytum\u0117te prie laiko skirtum\u0173. Kalb\u0117ti apie tai, ar laiko juost\u0173 pasikeitimas daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emogaus organizmui ar ne, b\u016bt\u0173 sunku. Net 2009 met\u0173 naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos prane\u0161imuose n\u0117ra mokslini\u0173 duomen\u0173, kad trumpalaikiai laiko juost\u0173 kirtimai kaip nors veikt\u0173 \u017emones. <\/p>\n Klimato juost\u0173 kaita sud\u0117tingesn\u0117 nei laiko<\/span> \u017dmogus sugeba aklimatizuotis, t.y. prisitaikyti prie ne\u012fprast\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173, jo klimato ir geografini\u0173 ypatybi\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogaus fizin\u0119 bei psichin\u0119 sveikat\u0105, gyvenimo, buities s\u0105lygas bei veikl\u0105, aklimatizacija trunka 3–12 dien\u0173. Ta\u010diau u\u017epoliar\u0117je, kur, be \u0161al\u010dio, veikia ir saul\u0117s spinduli\u0173 nebuvimas, aklimatizacija trunka vienerius, kartais 2–3 metus. \u017dmogaus prisitaikymo prie aplinkos dirgikli\u0173 galimyb\u0117s yra didel\u0117s: gali i\u0161tverti +70C kar\u0161t\u012f ir -87 C \u0161alt\u012f. Keliautojams visada patariama planuojant kelion\u0119, nepamir\u0161ti suplanuoti ir kaip i\u0161saugoti sveikat\u0105. <\/p>\n Kaip apgauti organizm\u0105, kei\u010diantis laiko juostoms<\/span> Kaip paruo\u0161ti organizm\u0105 klimato poky\u010diams:<\/span> · nepamir\u0161ti keli\u0173 sluoksni\u0173 \u0161ilt\u0173 drabu\u017ei\u0173, Jei vykstama \u012f kar\u0161tus kra\u0161tus:<\/strong> <\/p>\n · nuolat gerti daug vandens, Jei vykstama \u012f kalnus:<\/strong> <\/p>\n · vengti vienos dienos kelion\u0117se miegoti auk\u0161\u010diau nei 2750 m vir\u0161 j\u016bros lygio; jei miegoti vis d\u0117lto tenka, reikia tur\u0117ti speciali\u0173 medikament\u0173.
\n<\/strong>
\n„Man sunkiau, kai laikas kei\u010diasi valanda ar dviem nei puse paros. Pasukus laikrod\u017eio rodykl\u0119 \u012f priek\u012f ar atgal, rodos, kad mano vidinis laikrodis i\u0161siderina tiek, kad i\u0161vis prarandu laiko poj\u016bt\u012f ”, – pasakoja ekonomist\u0117 Ramun\u0117, \u0161iuo metu gyvenanti Olandijoje. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nVilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro Sveikatos saugos kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Asta Razmien\u0117 sako, kad prie laiko juost\u0173 pasikeitimo \u017emon\u0117s prisitaiko per 1–2 paras be sveikatos sutrikim\u0173. Organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus kelet\u0105 laiko juost\u0173 neretai vadinamas angli\u0161ku terminu jet lag. <\/p>\n
\nLaiko juost\u0173 kirtimo poveikio sveikatai tyrimai buvo atliekami JAV su stiuardes\u0117mis, kurios da\u017enai kerta laiko juostas. Buvo tiriami stiuardesi\u0173 bei palyginamoji mokytoj\u0173 grup\u0117. Ta\u010diau \u0161is tyrimas skirtas da\u017enam laiko juost\u0173 kirtimo poveikiui nustatyti, norint sudaryti optimal\u0173 stiuardesi\u0173 darbo grafik\u0105. Buvo nustatyta, kad da\u017enas laiko juost\u0173 kirtimas (k\u016bno laikrod\u017eio sutrikdymas) gali paveikti organizmo hormon\u0173 balans\u0105, kas gali tur\u0117ti poveik\u012f reprodukcinei sistemai. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n„Ar turi poveik\u012f \u017emogaus sveikatai laiko juost\u0173 pasikeitimai, tiesiogiai atsakyti negaliu, nes \u010dia poveik\u012f daugiau daro \u0161alies, \u012f kuri\u0105 vykstame, klimatas, ypa\u010d jei jis pasikei\u010dia dramati\u0161kai, palyginti su \u0161alimi, kurioje gyvename”, – sako Vilniaus visuomen\u0117s sveikatos centro Sveikatos saugos kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Asta Razmien\u0117. Svarbiausi veiksniai yra auk\u0161tis vir\u0161 j\u016bros lygio (pasikei\u010dia oro sud\u0117tis, nes kylant auk\u0161tyn ma\u017e\u0117ja deguonies, i\u0161sivysto staigus kaln\u0173 silpnumo sindromas, pasirei\u0161kiantis staigia plau\u010di\u0173 edema<\/a> ir kartais smegen\u0173 edema), temperat\u016bra bei dr\u0117gm\u0117, susid\u016brimas su ne\u012fprastais mikroorganizmais, vabzd\u017eiais bei gyv\u016bnais, pasibaigiantis \u012fvairiomis infekcijomis, kuri\u0173 80 proc. sudaro keliautoj\u0173 diar\u0117ja. <\/p>\n
\nKeliautojai paprastai nesp\u0117ja iki galo aklimatizuotis, kad nejaust\u0173 klimato poky\u010di\u0173. Kalnuose gali prarasti s\u0105mon\u0119 ar \u017e\u016bti, jei i\u0161tinka hipoksija<\/a>. Kar\u0161tuose kra\u0161tuose gali i\u0161tikti perkaitimas ar \u0161ilumos sm\u016bgis, gali susirgti u\u017ekre\u010diamomis ligomis, \u0161altuose kra\u0161tuose – su\u0161alti, nu\u0161alti ar per\u0161alti. Aklimatizacijos procesas \u0161iaur\u0117je yra lengvesnis nei tropiniuose kra\u0161tuose arba pietini\u0173 dykum\u0173 rajonuose, kur veikia intensyvi saul\u0117s radiacija, didel\u0117 santykin\u0117 oro dr\u0117gm\u0117. Tada sutrinka organizmo termoreguliacija, ypa\u010d jei n\u0117ra v\u0117jo. Esant didelei dr\u0117gmei ir nedidelis kar\u0161tis yra sunkiai pakeliamas: vir\u0161utin\u0117 adaptacijos riba laikoma +30-31 C, kai santykin\u0117 dr\u0117gm\u0117 85 proc. <\/p>\n
\n<\/strong><\/p>\n\n
\n<\/strong>
\nJei vykstama \u012f \u0161altus kra\u0161tus:<\/strong> <\/p>\n
\n· d\u0117v\u0117ti apatinius drabu\u017eius i\u0161 vilnos, \u0161ilko ar polipropileno, kurie sulaiko daugiau \u0161ilumos nei medviln\u0117.
\n· d\u0117v\u0117ti ap\u0161iltintus ir dr\u0117gmei nepralaid\u017eius batus.
\n· nepamir\u0161ti kepur\u0117s, \u0161aliko, pir\u0161tini\u0173. <\/p>\n
\n· fizi\u0161kai aktyviems gerti dar daugiau vandens
\n· fizinis aktyvumas patartinas ryte ir vakare
\n· d\u0117v\u0117ti skryb\u0117l\u0119 bei naudoti apsaugos nuo saul\u0117s krem\u0105, net jei debesuota diena. <\/p>\n
\n· Papra\u0161yti vadovo, kad organizuot\u0173 miegojim\u0105 2000–2500 m auk\u0161tyje, siekiant i\u0161vengti staigaus kaln\u0173 silpnumo sindromo.
\n· vengti alkoholio ir persitempimo pirm\u0105sias 24 val., gerti papildomai vandens.
\n· keliautojai, sergantys ar sirg\u0119 \u0161irdies ir plau\u010di\u0173 ligomis, prie\u0161 kopdami turi pasitikrinti pas gydytoj\u0105.
\n <\/p>\n