{"id":12498,"date":"2009-05-24T18:00:00","date_gmt":"2009-05-24T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-24T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-24T18:00:00","slug":"sveikatos-apsaugos-ministerijos-demesys-nutukimui-ir-jo-prevencijai-darbo-vietose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sveikatos-apsaugos-ministerijos-demesys-nutukimui-ir-jo-prevencijai-darbo-vietose\/12498\/","title":{"rendered":"Sveikatos apsaugos ministerijos d\u0117mesys \u2013 nutukimui ir jo prevencijai darbo vietose"},"content":{"rendered":"

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dalyvauja tarptautini\u0173 nutukimo prevencijos rekomendacij\u0173 darbo vietose rengimo grup\u0117je. \u0160iomis rekomendacijomis, \u012fdiegus jas organizacijose, bus siekiama ma\u017einti rizikos veiksnius, skatinan\u010dius k\u016bno mas\u0117s augim\u0105, bei sudaryti galimybes darbuotoj\u0173 fiziologinio aktyvumo poreikio realizavimui. Rekomendacijos bus galutinai parengtos ir patvirtintos 2009 m. antroje pus\u0117je ir laisvanori\u0161kai diegiamos visoje Europos S\u0105jungoje.<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> vis labiau plinta pasaulyje ir i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse jau yra pasiek\u0119s epidemijos mast\u0105. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 1,6 mlrd. paaugli\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 turi antsvor\u012f ir ne ma\u017eiau kaip 400 milijon\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 yra nutuk\u0119.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Antsvorio ir nutukimo problemos atsiranda visoje Europoje. Apie 27 proc. vyr\u0173 bei 38 proc. moter\u0173 yra nutuk\u0119. Nerim\u0105 kelia duomenys i\u0161 kai kuri\u0173 Europos \u0161ali\u0173, kur nutukimas<\/a> ir antsvoris tarp vyr\u0173 siekia net 67 proc. Ypa\u010d tuo pasi\u017eymi Graikija, Malta, Italija, Ispanija, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, Airija, Suomija, Vokietija. Lietuvoje turin\u010di\u0173 antsvor\u012f ir nutukusi\u0173 gyventoj\u0173 grup\u0117 taip pat sudaro daugiau nei pus\u0117 gyventoj\u0173.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutukimas<\/a> yra viena rim\u010diausi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos problem\u0173. Jis didina rizik\u0105 susirgti pavojingomis sveikatai l\u0117tin\u0117mis ligomis \u2500 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis (infarktai, insultai), 2-jo tipo cukriniu diabetu<\/a>, onkologiniais susirgimais, s\u0105nari\u0173 pa\u017eeidimais ir kt. Nutukimas<\/a> visada b\u016bna susij\u0119s su auk\u0161tu kraujosp\u016bd\u017eiu, padid\u0117jusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, diabetu ir sutrikusiu gliukoz\u0117s toleravimui. \u0160iuo metu, vis\u0173 i\u0161vardyt\u0173 lig\u0173 paplitimas, kartu su nutukimu, did\u0117ja ir sudaro did\u017eiausi\u0105 na\u0161t\u0105 sveikatos apsaugai. Tai yra pagrindin\u0117 padid\u0117jusio mirtingumo prie\u017eastis Europoje bei visame pasaulyje.<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nutukimo poveikio sveikatai s\u0105naudos atima daug mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinig\u0173. Europos ekonomikoje su nutukimu susijusios sveikatos apsaugos i\u0161laidos 2002 m. yra 32,8 milijardo eur\u0173. Nutukimo ir su juo susijusios komplikacijos Europos S\u0105jungoje 2025 m. gali sudaryti apie 6 proc. tiesiogini\u0173 sveikatos apsaugos biud\u017eeto i\u0161laid\u0173 (netiesioginiai nuostoliai – d\u0117l nedarbingumo, invalidumo, prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173 ir pan.).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Nustatyta, kad pagrindin\u0117s svorio augimo prie\u017eastys yra did\u0117jantis energijos, gaunamos su maistu ir g\u0117rimais, kiekis bei nuosekliai ma\u017e\u0117jantis gyventoj\u0173 fizinis aktyvumas. Vis daugiau gyventoj\u0173, ypa\u010d vaik\u0173, vietoje to, kad u\u017esiimt\u0173 fizine veikla, s\u0117da prie televizoriaus ar kompiuterio. Tam ypa\u010d tur\u0117jo \u012ftakos Interneto pl\u0117tra, kai beveik vis\u0105 informacij\u0105, visas paslaugas, pramogas ir darbus galima atlikti Interneto pagalba, nei\u0161einant i\u0161 nam\u0173 ar darbo vietos. Tuo tarpu kas dien\u0105 b\u016btina bent 30 minu\u010di\u0173 intensyviai pajud\u0117ti, arba bent jau spar\u010diai pavaik\u0161\u010dioti.<\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

            Darbdaviai taip pat jau\u010dia darbuotoj\u0173 nutukimo \u017eal\u0105. Tai susij\u0119 su:<\/b><\/em><\/span><\/o:p><\/span><\/p>\n