{"id":12509,"date":"2009-05-19T18:00:00","date_gmt":"2009-05-19T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-19T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-19T18:00:00","slug":"beda-primins-tik-mazas-rausvas-randelis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/beda-primins-tik-mazas-rausvas-randelis\/12509\/","title":{"rendered":"B\u0117d\u0105 primins tik ma\u017eas rausvas randelis"},"content":{"rendered":"
T\u0117vams neramu, kai j\u0173 ma\u017eylis \u012f pasaul\u012f ateina \u0161iek tiek kitoks. \u012egimti veido defektai – nesuaugusi l\u016bpyt\u0117 – ypa\u010d sujaudina. \u012egimti veido nesuaugimai (liaudyje vadinami „ki\u0161kio l\u016bpa“) – vienas da\u017eniausi\u0173 k\u016bdiki\u0173 apsigimim\u0173. Ta\u010diau \u0161i \u012fgimta patologija dabar nesunkiai panaikinama. Per metus daugiau kaip 40 toki\u0173 vaiku\u010di\u0173 operuojami Vilniuje, specializuotoje Vilniaus universiteto ligonin\u0117s \u017dalgirio klinikoje. <\/p>\n

Mergin\u0105 i\u0161 u\u017ekrosnio i\u0161trauk\u0117 kaimynai<\/strong>
\nGerai, kad \u0161iais laikais vaikai, gim\u0119 su tokiomis problemomis, nebeslapstomi u\u017ekrosniuose, kaip tai buvo daroma seniau. Deja, dar ir dabar visko pasitaiko.
\nTai \u012fvyko visai neseniai. \u012e Vilniaus universiteto ligonin\u0117s \u017dalgirio klinik\u0105 kaimynai atve\u017e\u0117 dvide\u0161imties met\u0173 mergin\u0105, kurios \u012fgimti veido defektai vis dar nebuvo pa\u0161alinti. Asocial\u016bs t\u0117vai laiku nesikreip\u0117 \u012f medikus. Pagaliau beveik nekalban\u010di\u0105 ir nuo vis\u0173 besislapstan\u010di\u0105 mergin\u0105 surado ir ja pasir\u016bpino geri \u017emon\u0117s. Ligonin\u0117s medikams teko sud\u0117tingas u\u017edavinys. Nors ir gerokai pav\u0117luotai, bet jaun\u0105 \u017emog\u0173 vis tiek reik\u0117jo gr\u0105\u017einti \u012f aktyv\u0173 gyvenim\u0105.
\nVU ligonin\u0117s \u017dalgirio klinikoje dirba grup\u0117 specialist\u0173, kurie i\u0161taiso gamtos klaidas – po operacij\u0173 ir ilgo ortodont\u0173 bei logoped\u0173 gydymo apie buvusi\u0105 k\u016bdikyst\u0117s problem\u0105 primena tik naujagimio nuotraukos. Burnos, veido ir \u017eandikauli\u0173 chirurgijos centro vadovas, docentas, medicinos daktaras Linas Zaleckas sako, kad operacij\u0173 b\u016bdai vis tobul\u0117ja. Po gydymo buvusio i\u0161vaizdos defekto beveik nesimato. <\/p>\n

Vaikai lankosi iki 18 met\u0173<\/strong> 
\nT\u0117veliams labai svarbu \u017einoti, ar tik rai veido defekt\u0105 turintis j\u0173 vaikutis bus toks pat kaip visi kiti. „Taip, ta\u010diau tam reik\u0117s ne tik medik\u0173, bet ir t\u0117veli\u0173 pastang\u0173“, – sako gydytoja ortodont\u0117 Laura Linkevi\u010dien\u0117, VU ligonin\u0117s \u017dalgirio klinikos Veido nesuaugim\u0173 gydymo poskyrio vadov\u0117. Ji pasakoja, kad su nesuaugusia l\u016bpyte ir gomuriu gim\u0119 vaikai pirm\u0105 kart\u0105 operuojami tada, kai sulaukia trij\u0173 m\u0117nesi\u0173. Juk visiems labai svarbu, kad vaikutis b\u016bt\u0173 gra\u017eus, tod\u0117l pirmiausia norisi atkurti estetin\u012f vaizd\u0105. Ligonin\u0117je tai b\u016bna svarbus \u012fvykis, nes tai unikalus pacientas – ma\u017eutis 3 m\u0117nesi\u0173 \u017emogutis su mama. Per operacij\u0105 chirurgas prasiskyrusius audinius sujungia taip profesionaliai, kad beveik nieko nesimato. \u017dinoma, priekab\u016bs t\u0117vai aptinka nedidel\u012f randel\u012f. Ta\u010diau juk ne\u012fmanoma i\u0161operuoti be jokio \u017eenklo.
\n„Veidas yra ta sritis, kurios niekaip neu\u017emaskuosi. Kaip ir kalbos – juk netyl\u0117si am\u017einai“, – pasakoja L.Linkevi\u010dien\u0117. Turin\u010di\u0173 veido defekt\u0173 vaik\u0173 dant\u0173 dygimas taip pat b\u016bna sutrik\u0119s, dantukai dygsta pasisuk\u0119 \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119. Galutinai dantukai labai gerai atkuriami, bet ne ma\u017eam vaikui – protezuoti galima tik nuo 18 met\u0173, o tai rei\u0161kia, kad vaikui pat\u012f sunkiausi\u0105 laik\u0105 reikia pab\u016bti \u0161iek tiek kitokiam. Niekas nenorime b\u016bti blog\u0105ja prasme i\u0161skirtiniai, o tam ma\u017eam vaikeliui tenka ne\u0161ioti lyginam\u0105j\u012f lank\u0105, da\u017enai eiti pas gydytojus.
\nPo pirmosios operacijos, kai vaikui sukanka 1,5 met\u0173, b\u016btina antroji – gomurio sujungimo operacija. Paskui, sulauk\u0119 3 met\u0173, vaikai pradeda bendrauti su logopedu. Jiems svarbu suformuoti taisykling\u0105 tart\u012f. Nuo 5 metuk\u0173 ma\u017eyliui kas pusmet\u012f tikrinami dantukai. „A\u0161 jiems dantukus ir \u017eandikaulius tvarkau, o mano t\u0117tis \u0161ioje ligonin\u0117je anks\u010diau darydavo atkuriam\u0105sias l\u016bpos ir gomurio operacijas, – pasakoja Laura Linkevi\u010dien\u0117, mikrochirurgo, o \u0161iuo metu – Seimo nario Juozo Oleko dukt\u0117. Neabejotinai ir profesij\u0105 jauna moteris pasirinko tik tod\u0117l, kad susi\u017eav\u0117jo t\u0117\u010dio darbu. <\/p>\n

Naudinga \u017einoti, kol vaikelis dar negim\u0117<\/strong> 
\n <\/div>\n

Apie b\u016bsim\u0105 burnos ir gomurio defekt\u0105 t\u0117vai gali su\u017einoti dar vaikeliui negimus, tai matoma tiriant vaisi\u0173 ultragarsu. Laura Linkevi\u010dien\u0117 pasakoja, kad su\u017einojusios, jog laukia \u0161i problema, \u012f \u017dalgirio klinik\u0105 ateina pasikonsultuoti net ir n\u0117\u0161\u010dios moterys. Kai jos \u012fsigilina, koks gydymas laukia, k\u0105 reik\u0117s daryti ir kiek laiko tai truks, nusiramina. Juk visada geriau, kai \u017einai. V\u0117liau jos prisipa\u017e\u012fsta – kaip gerai, kad \u017einojau, kaip a\u0161 b\u016b\u010diau i\u0161tv\u0117rusi, pama\u010diusi tik gimus\u012f vaikel\u012f tok\u012f? Juk n\u0117ra paprasta suvaldyti emocijas, ypa\u010d kai vaikas r\u0117kia, o audini\u0173 prasiskyrimas b\u016bna did\u017eiulis. Ta\u010diau, ar galima apie tai su\u017einoti dar prie\u0161 suplanuojant k\u016bdikio at\u0117jim\u0105 \u012f pasaul\u012f? „Veido nesuaugimai da\u017eniausiai yra paveldimi, tad tie t\u0117vai, kuri\u0173 gimin\u0117je yra buv\u0119 pana\u0161i\u0173 atvej\u0173, gali atvykti pas genetikus ir i\u0161sitirti“, – pataria L.Linkevi\u010dien\u0117. I\u0161tyr\u0119 mamos ir t\u0117vo krauj\u0105, genetikai informuoja, ar jie turi t\u0105 pakitim\u0105, galint\u012f nulemti defekt\u0105. Yra ir dar viena prie\u017eastis – besilaukiant per\u0161\u0105lama, pasigaunamas virusas, o d\u0117l to pavartoti vaistai taip pat gali sukelti vienok\u012f ar kitok\u012f vaikelio defekt\u0105. B\u0117d\u0105 primins tik ma\u017eas rausvas randelis „Laurynas – linksmas, guvus, protingas ir labai draugi\u0161kas berniukas. Jis puikiai skai\u010diuoja, deklamuoja eil\u0117ra\u0161\u010dius ir pasakoja \u012fdomias istorijas apie draugyst\u0119 su gydytojais. Jis vienintelis klas\u0117je turi nedidel\u012f randel\u012f panos\u0117je, ant l\u016bpos. Kai kurie bendraklasiai jam net pavydi“, – pradeda knygel\u0119 apie Lauryn\u0105 \u017dalgirio klinikos ligonin\u0117s gydytoja Laura Linkevi\u010dien\u0117 ir jos t\u0117tis, mikrochirurgas Juozas Olekas. „Juk i\u0161 ties\u0173 toki\u0173 vaik\u0173 yra nema\u017eai, o perskait\u0119 Lauryno istorij\u0105, gal ir jie pasijus geriau? Vaikui reikia suprantama kalba apie jo problem\u0105 papasakoti, juk kiekvienam geriau tada, kai visk\u0105 \u017eino, – kalba gydytoja Laura Linkevi\u010dien\u0117. Gal tod\u0117l at\u0117j\u0119 \u012f \u017dalgirio ligonin\u0119 vaikai ma\u017eai verkia? Jie \u010dia jau\u010diasi kaip namie, yra priprat\u0119, \u017eino net gydytoj\u0173 vardus: chirurgas Linas, gydytoja Laura, logoped\u0117 Asta (Asta Lipnickien\u0117).
\n <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

T\u0117vams neramu, kai j\u0173 ma\u017eylis \u012f pasaul\u012f ateina \u0161iek tiek kitoks. \u012egimti veido defektai – nesuaugusi l\u016bpyt\u0117 – ypa\u010d sujaudina. \u012egimti veido nesuaugimai (liaudyje vadinami „ki\u0161kio l\u016bpa“) – vienas da\u017eniausi\u0173 k\u016bdiki\u0173 apsigimim\u0173. Ta\u010diau \u0161i \u012fgimta patologija dabar nesunkiai panaikinama. Per metus daugiau kaip 40 toki\u0173 vaiku\u010di\u0173 operuojami Vilniuje, specializuotoje Vilniaus universiteto ligonin\u0117s \u017dalgirio klinikoje.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[273,234,243,1809,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12509","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-gime","tag-klinika","tag-ligonines","tag-lupos","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12509","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12509"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12509\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12509"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12509"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12509"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12509"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12509"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}