Erzina kolegos? Kalta liga! <\/p>\n
Kam ne\u017einoma situacija, kai sant\u016brus \u017emogus pratr\u016bksta d\u0117l niek\u0173, ramiausias i\u0161 koleg\u0173 puola \u012f isterij\u0105, triuk\u0161mingas linksmuolis s\u0117di paniur\u0119s ir atsisako bendrauti, o auk\u0161tas pareigas einantis pareig\u016bnas staiga nebesugeba priimti elementaraus sprendimo? Ta\u010diau neskub\u0117kite kaltinti toki\u0173 \u017emoni\u0173 neadekvatumu. Nes yra didel\u0117 tikimyb\u0117, kad \u0117m\u0117 ir su\u0161lubavo j\u0173 sveikata – ir toli gra\u017eu ne psichin\u0117. Mokslininkai \u012frod\u0117, kad smegenys ne visada vadovauja visam organizmui. B\u0117dos d\u0117l kepen\u0173 ar kraujagysli\u0173, \u0161irdies ar plau\u010di\u0173 problemos taip pat daro \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 elgesiui ir da\u017enai „i\u0161traukia“ \u012f pavir\u0161i\u0173 anaiptol ne pa\u010dias geriausias b\u016bdo savybes. Pagal tai, kokie mums \u012fprastomis aplinkyb\u0117mis neb\u016bdingi jausmai prasiver\u017eia, galima nusp\u0117ti, kokie negeri procesai galb\u016bt vyksta organizme. <\/p>\n
Gyvenimas „prie ribos“ <\/p>\n
\u0160iais laikais turb\u016bt jau niekam ne paslaptis, kas yra psichosomatin\u0117s ligos – t. y. kai susergama nerviniu pagrindu. Specialistai mano, kad net 60 procent\u0173 skrand\u017eio opalig\u0117s atvej\u0173 ir 30 procent\u0173 infarkt\u0173 \u012fvyksta i\u0161skirtinai d\u0117l streso. Ta\u010diau yra ir gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys psichosomatiniam, kai beprasidedanti liga prane\u0161a apie save netik\u0117tais emocij\u0173 prover\u017eiais, staigia nuotaik\u0173 kaita. Nors psichosomatika da\u017eniausiai visi\u0161kai atitinka asmenyb\u0117s tip\u0105 (daugumos kand\u017ei\u0173 \u017emoni\u0173 silpnoji vieta – skrandis, tul\u017eing\u0173j\u0173 – kepenys, agresyviesiems padid\u0117ja kraujosp\u016bdis ir kt.), atvirk\u0161tiniai – t. y somatopsichiniai, simptomai b\u016bna netik\u0117ti ir pa\u010diam \u017emogui, ir sukelia aplinkini\u0173 nuostab\u0105. <\/p>\n
Kraujagysl\u0117s stumia \u012f panik\u0105 <\/p>\n
Jeigu r\u016bstus sant\u016brus \u017emogus staiga tampa silpnavalis, nebesusitvarko su u\u017eduotimis, kurias anks\u010diau lengvai \u012fveikdavo, pasirei\u0161kia jam neb\u016bdingas sutrikimas ar aliarmizmas (tai toks madingas \u017eodelis, rei\u0161kiantis nemotyvuot\u0105 panikavim\u0105), galima beveik dr\u0105siai teigti, kad turi problem\u0173 d\u0117l kraujagysli\u0173.
\nKraujagysli\u0173 spazmai, patiriami sergant hipertonija arba esant padid\u0117jusiam spaudimui aki\u0173 kraujagysl\u0117se, taip pat sutrik\u0119s kraujagysli\u0173 praeinamumas, b\u016bdingas, pavyzd\u017eiui, aterosklerozei, sukelia audini\u0173 hipoksij\u0105 (kai audiniai nebesugeba pasisavinti deguonies). Ir smegen\u0173 – taip pat. O kai suma\u017e\u0117ja emocijas valdan\u010di\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi, sutrinka ir \u017emogaus geb\u0117jimas valdyti savo elges\u012f. Pa\u016bm\u0117jus kraujagysli\u0173 ligai po\u017ei\u016bris \u012f gyvenim\u0105 tampa pesimisti\u0161kesnis, galima net gresian\u010dios nelaim\u0117s, katastrofos nuojauta, ja ligonis neretai „u\u017ekre\u010dia“ ir aplinkinius. O \u0161tai juokas be jokios prie\u017easties, egzaltuota b\u016bsena ir negal\u0117jimas susilaikyti nuo emocij\u0173 rei\u0161kimo ne laiku ir ne vietoje (pavyzd\u017eiui, pasitarime arba vie\u0161ajame transporte) – signalas, kad \u017emogus turi endokrinini\u0173 sutrikim\u0173. Neretai jie b\u016bna susij\u0119 su lytini\u0173 ar skydliauk\u0117s hormon\u0173 i\u0161skyrimu. Kai jis sutrinka, net mandagiausi ir geriausiai i\u0161aukl\u0117ti \u017emones gali tapti \u012fsiaudrinusiais kar\u0161tako\u0161iais. <\/p>\n
Kada metas pas odontolog\u0105 <\/p>\n
Nemotyvuoto dirglumo, pyk\u010dio ar net ker\u0161tingumo priepuoliai, pakei\u010diantys visi\u0161kai normali\u0105 nuotaik\u0105, noras d\u0117l savo b\u0117d\u0173 apkaltinti visus, tik ne save – galimas l\u0117tinio skausmo sindromo (pavyzd\u017eiui, d\u0117l problem\u0173 su s\u0105nariais, stuburu ir pan.) \u017eenklas. Jeigu atviras, mielai bendraujantis \u017emogus staiga pasidaro \u012ftarus, u\u017egaulus, menantis pikt\u0105 slapukas, jam vert\u0117t\u0173 apsilankyti pas gydytoj\u0105 ir pasitikrinti, ar n\u0117ra kokio u\u017edegiminio proceso. Da\u017eniausi „kaltininkai“ tokiais atvejais b\u016bna negydomas dant\u0173 \u0117duonis arba pleuritai – t. y. nesveiki dantys arba nebaigtas gydyti gripas<\/a>. <\/p>\n U\u017esisklend\u017eia savyje <\/p>\n