Lietuvos vaik\u0173 gyvensena n\u0117ra palanki j\u0173 sveikatai, – teigia Kauno medicinos universiteto Profilaktin\u0117s medicinos katedros profesorius habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis.<\/p>\n
Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 profesorius pri\u0117jo apibendrin\u0119s tarptautinio Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos projekto "Mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 sveikata ir gyvensena" rezultatus ir palygin\u0119s juos su kit\u0173 \u0161ali\u0173 rezultatais.<\/p>\n
Pagal \u0161\u012f projekt\u0105 Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173, nuo 1994-\u0173j\u0173 kas ketveri metai anonimin\u0117s apklausos b\u016bdu atliekami penkt\u0173, septint\u0173 ir devint\u0173 klasi\u0173 moksleivi\u0173 sveikatos ir gyvensenos tyrimai.<\/p>\n
Pritrenkian\u010dius to tyrimo rezultatus A. Zaborskis pristat\u0117 Klaip\u0117dos visuomen\u0117s sveikatos centro (VSC) organizuotame seminare "Moksleivi\u0173 sveikos gyvensenos ugdymas".<\/p>\n
Vieni nelaimingiausi\u0173<\/strong><\/p>\n Tyrimas parod\u0117, kad bema\u017e pus\u0117 \u0161io am\u017eiaus mergai\u010di\u0173 ir tre\u010ddalis berniuk\u0173 jau\u010dia nervin\u0119 \u012ftamp\u0105, li\u016bdes\u012f, prisl\u0117gtum\u0105. Toki\u0173 vaik\u0173 daug\u0117ja, ir \u0161iomis prie\u017eastimis es\u0105 galima paai\u0161kinti daug\u0117jan\u010dius suicido atvejus. 2006 metais 7,6 proc. berniuk\u0173 ir net 10,5 proc. mergai\u010di\u0173 band\u0117 \u017eudytis ar bent apie tai galvojo. Ypa\u010d tai buvo b\u016bdinga 15 met\u0173 mergait\u0117ms. Palyginti su kitomis \u0161alimis, Lietuvos vaikai – vieni nelaimingiausi\u0173 Europoje.<\/p>\n A. Zaborskio teigimu, per metus m\u016bs\u0173 Respublikoje \u017e\u016bva 400-500 mokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173.<\/p>\n Nerim\u0105 kelia ir kiti skai\u010diai. Prie\u0161 15 met\u0173 r\u016bk\u0117 3,6 proc. mergai\u010di\u0173, ir tai buvo vienas ma\u017eiausi\u0173 skai\u010di\u0173 Europoje. Ta\u010diau situacija blog\u0117ja. O 2006 metais \u0161\u012f \u017ealing\u0105 \u012fprot\u012f turin\u010dios prisipa\u017eino jau 12,5 proc. mergai\u010di\u0173 (berniuk\u0173 – 17,3 proc.).<\/p>\n Nors kart\u0105 per savait\u0119 i\u0161geriantys kokio nors alkoholinio g\u0117rimo prisipa\u017e\u012fsta 13,5 proc. berniuk\u0173 ir 10,1 proc. mergai\u010di\u0173.<\/p>\n Tiesa, suma\u017e\u0117jo alaus vartojimas. Tai es\u0105 galima paai\u0161kinti ir alaus reklamos ribojimu, ir nauj\u0173 lengv\u0173 g\u0117rim\u0173 – kokteili\u0173 atsiradimu rinkoje.<\/p>\n Nors pagal alkoholio vartojim\u0105 nepirmaujame, ta\u010diau pagal apsvaigim\u0105 nuo alkoholio m\u016bs\u0173 mokinukai laikomi vos ne lyderiais: jeigu jau geria, tai iki \u017eem\u0117s graibymo.<\/p>\n Visuomen\u0117 jau \u017eino, jog Lietuvoje – did\u017eiausias Europoje paty\u010di\u0173 skai\u010dius. Tik pastaraisiais metais, atkreipus \u012f tai d\u0117mes\u012f, \u0161io rei\u0161kinio mastai prad\u0117j\u0119 ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n Silpnoji Lietuvos moksleivi\u0173 vieta – dantys. 2006 metais tik pus\u0117 mergai\u010di\u0173 ir tre\u010ddalis berniuk\u0173 prisipa\u017eino reguliariai valantys dantis. Tai blogiausias rezultatas Europoje.<\/p>\n Dar baisiau: da\u017enas m\u016bs\u0173 moksleivis vien\u0105 par\u0105 per savait\u0119 praleid\u017eia prie televizoriaus, t. y. per dien\u0105 po kelias valandas.<\/p>\n Galima pasid\u017eiaugti tuo, kad m\u016bs\u0173 moksleiviai – liekniausi Europoje.<\/p>\n Reikalinga nauja disciplina<\/strong><\/p>\n Norint, kad situacija Lietuvoje keist\u0173si \u012f gera, – sak\u0117 prane\u0161\u0117jas, – b\u016btina \u012fgyvendinti sveikos gyvensenos ugdymo program\u0105 ir toki\u0105 disciplin\u0105 prad\u0117ti d\u0117styti visose mokyklose.<\/p>\n Klaip\u0117dos VSC direktorius Rimantas Jonas Pilipavi\u010dius seminare primin\u0117, kad Sveikos gyvensenos ugdymo programa Lietuvoje prad\u0117ta diegti nuo 1998 met\u0173. J\u0105 Amerikos lietuv\u0117s Pranut\u0117s \u0160lutien\u0117s iniciatyva padovanojo \u010cikagos Ilinojaus universiteto Slaugos fakultetas.<\/p>\n "Pamat\u0119, kad tai vertinga med\u017eiaga, grieb\u0117m\u0117s darbo", – prisimena R. J. Pilipavi\u010dius. Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis programa buvo i\u0161versta ir sud\u0117ta \u012f aplankus.<\/p>\n Ta\u010diau visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0173 entuziazm\u0105 prislopino \u0160vietimo ir mokslo ministerijos sprigtas – valdininkai parei\u0161k\u0117, kad programa nepritaikyta Lietuvai.<\/p>\n "Nusprend\u0117m \u012frodyti, kad Lietuvai ji tinka", – pasakojo VSC direktorius. Jo entuziazm\u0105 par\u0117m\u0117, nepabijojusios eksperimentuoti, dvi uostamies\u010dio mokyklos: "Saul\u0117tekio" pagrindin\u0117 ir "\u0104\u017euolyno" gimnazija.<\/p>\n Rezultatas buv\u0119s teigiamas: kur d\u0117stytos sveikos gyvensenos pamokos, ma\u017eiau vaik\u0173 r\u016bk\u0117, svaiginosi alkoholiu.<\/p>\n 2003 metais prad\u0117ta bendradarbiauti su Klaip\u0117dos universiteto T\u0119stini\u0173 studij\u0173 instituto darbuotojais. Sudaryta darbo grup\u0117 programos adaptacijai Lietuvos mokyklose, o po met\u0173 institutas aprobavo program\u0105 ir pasirod\u0117 pirmoji knyga. 2008 metais \u0160vietimo pl\u0117tot\u0117s centras \u012fvertino program\u0105 kaip galim\u0105 naudoti. Kol kas programa \u012fgyvendinama 311 Lietuvos vaik\u0173 ugdymo \u012fstaig\u0173.<\/p>\n Visa programa i\u0161leista devyniomis knygomis, skirtomis ugdyti vaik\u0173 nuo dar\u017eelio iki 8 klas\u0117s sveik\u0105 gyvensen\u0105. I\u0161 knyg\u0173 \u017eini\u0173 pasisemti gali patys vaikai, atskiri skyriai skirti t\u0117vams bei mokytojams. \u017dinios knygose pateikiamos spiral\u0117s principu, padedan\u010diu pl\u0117sti, gilinti bei \u012ftvirtinti \u017einias pagal savo am\u017ei\u0173, t.y. jos kiekvienam am\u017eiaus tarpsniui vis kartojamos ir praple\u010diamos.<\/p>\n R. J. Pilipavi\u010dius d\u017eiaugiasi, kad vis daugiau pedagog\u0173 bei mokslinink\u0173 pasisako u\u017e tai, kad sveikos gyvensenos disciplina b\u016bt\u0173 prad\u0117ta d\u0117styti visose mokyklose. O prast\u0117janti moksleivi\u0173 sveikata ir \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 plitimas rodo, kad \u012fvesti \u0161i\u0105 disciplin\u0105 privers pats gyvenimas.<\/p>\n