{"id":12550,"date":"2009-05-11T18:00:00","date_gmt":"2009-05-11T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-11T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-11T18:00:00","slug":"gyvunu-apkandzioti-zmones-kankinasi-del-likusiu-randu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gyvunu-apkandzioti-zmones-kankinasi-del-likusiu-randu\/12550\/","title":{"rendered":"Gyv\u016bn\u0173 apkand\u017eioti \u017emon\u0117s kankinasi d\u0117l likusi\u0173 rand\u0173"},"content":{"rendered":"

Gyv\u016bn\u0173 \u012fkandim\u0173 bijome ne veltui – pasirodo, paprastas \u012fkandimas gali baigtis gydymusi nuo pasiutlig\u0117s arba nuolatiniu rand\u0173 maskavimu. \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s vaik\u0173 chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro ved\u0117jas Povilas Venckus sako, kad populiariausias gyv\u016bnas Lietuvoje, m\u0117gstantis parodyti savo dantukus, yra \u0161uo. „Nors tenka gydyti ir \u017eiurki\u0173 apkand\u017eiotus vaikus, retkar\u010diais i\u0161 kaimo vietovi\u0173 atve\u017eami ir arklio apkand\u017eioti \u017emon\u0117s. O pavojingiausios Lietuvoje, \u017einoma, yra gyvat\u0117s, nors jos m\u016bs\u0173 \u0161alyje ir ne tokios nuodingos kaip kitose”, – sako P. Venckus.<\/p>\n

Gyv\u016bn\u0173 \u017eaizdos gyja sud\u0117tingai<\/span> <\/p>\n

Abstrak\u010diai apie gyv\u016bn\u0173 \u012fkandimus kalb\u0117ti ne\u012fmanoma. Kiekvienas atvejis b\u016bna gana skirtingas. Juk gyv\u016bnas gali perk\u0105sti audinius, apdraskyti ar tik \u012fpl\u0117\u0161ti.
\nMedikas tvirtina, kad jei po \u012fkandimo liko tik \u017eym\u0117s ir neatsirado pla\u010di\u0173 \u017eaizd\u0173, tai reik\u0117t\u0173 nuplauti t\u0105 viet\u0105 su muilu. Ta\u010diau, esant didel\u0117ms \u017eaizdoms, b\u016btina d\u0117ti tvarst\u012f. Visais atvejais patartina kreiptis \u012f gydytoj\u0105 ir pirmiausia i\u0161tirti, ar neu\u017ekr\u0117sta pasiutlige. Juk u\u017esikr\u0117sti pasiutlige nereikia net gyv\u016bno \u012fkandimo, u\u017etenka tik apseil\u0117jimo. Tik gydytojas gali nuspr\u0119sti, ar reikalinga vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s, ar ne. <\/p>\n

„Svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar k\u0105sdamas gyv\u016bnas \u012f \u017emogaus organizm\u0105 \u012fne\u0161\u0117 infekcij\u0105. Taip pat b\u016btina nustatyti, ar \u017emog\u0173 apkand\u017eioj\u0119s gyv\u016bnas neserga pasiutlige ”, – sako centro ved\u0117jas. <\/p>\n

Kadangi gyv\u016bnai \u0117da visoki\u0105 m\u0117s\u0105, tai savo burnoje turi labai pikt\u0105 infekcij\u0105. Ir jei gyv\u016bnas kanda, da\u017enai u\u017etenka tik suleisti dantis \u012f audinius, ir infekcija \u017eaibo greitumu perduodama \u017emogui, – taip prasideda u\u017edegimas. <\/p>\n

„B\u016bna atvej\u0173, kad net n\u0117ra b\u016bd\u0173, kaip t\u0105 \u017eaizd\u0105 i\u0161valyti, tuomet reikia antibiotik\u0173. Jei ima vystytis p\u016blingos komplikacijos, tenka ir operuoti \u017eaizd\u0105“, – sako P. Venckus. <\/p>\n

Neretai pasitaiko, kai gyv\u016bnas tiesiog i\u0161kanda dal\u012f audini\u0173 ir \u017emogui lieka defektai toje vietoje. Da\u017enai lieka randai, jie daug pras\u010diau. Medikas ai\u0161kina, kad da\u017enai gyv\u016bno \u012fkandimo \u017eaizd\u0173 negalima sutvarkyti paprastai. \u017daizdos<\/a> susiuvimas yra sud\u0117tingesnis nei kosmetinis. „Reikalingas \u017eaizd\u0173 drenavimas – nuolatinis sekreto i\u0161 \u017eaizdos pa\u0161alinimas. O toks \u017eaizd\u0173 gijimas neretai yra komplikuotas. <\/p>\n

P. Venckus sako, kad rando gijimas priklauso nuo to, kurioje vietoje, kokio dyd\u017eio jis yra ir kaip labai yra pa\u017eeisti audiniai. „Ai\u0161ku, jei \u012fkandimas nedidelis, tai ir randas nebus didelis, bet jei yra dideli sudraskymai, tada jau sud\u0117tingiau”, – sako \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s vaik\u0173 chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro ved\u0117jas . <\/p>\n

Svarbu neu\u017eleisti rand\u0173<\/span> <\/p>\n

Mediko teigimu, rand\u0173 gijimas labai priklauso ir nuo \u017emogaus organizmo. „Vieniems randai b\u016bna labai dideli, kitiems ne ”, – sako medikas. Ta\u010diau bet kokiu atveju, gyv\u016bn\u0173 sudraskymai ir sukand\u017eiojimai palieka savo \u017eym\u0119.
\nRand\u0173 gydymo trukm\u0117 priklauso nuo \u017eaizdos vietos, dyd\u017eio ir tipo. Visame pasaulyje rand\u0173 gydymas paliekamas pa\u010diam pacientui. U\u017etenka tik mediko patarimo, koki\u0105 priemon\u0119 pasirinkti, ir tolesniu rand\u0173 gydymu r\u016bpinasi pats \u017emogus. Po tam tikro laiko jis pakartotinai ateina pas gydytoj\u0105 gydymui \u012fvertinti. <\/p>\n

Naudodami rand\u0173 gydymo arba patologinio rand\u0173 i\u0161ve\u0161\u0117jimo prevencijos priemones, galime pagreitinti rando subrendim\u0105. \u0160iuolaikin\u0117s rand\u0173 gydymo priemon\u0117s lygina, ma\u017eina ir \u0161velnina rand\u0173 pavir\u0161i\u0173, ma\u017eina per\u0161t\u0117jim\u0105, nemalonius poj\u016b\u010dius ir padeda jiems nykti. <\/p>\n

Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiekiama, kai randai pradedami gydyti i\u0161 karto, kai tik sugyja oda – ankstyvu rand\u0117jimo periodu, kai jungiamasis audinys pildo odos ir pood\u017eio defekt\u0105, formuojasi ir tvirt\u0117ja. Jeigu randas senas, gydyti j\u012f gali b\u016bti sud\u0117tingiau.
\n <\/p>\n

Vilt\u0117 RAMO\u0160KAIT\u0116<\/div>\n

\n <\/p>\n

"Sveikas \u017emogus"<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gyv\u016bn\u0173 \u012fkandim\u0173 bijome ne veltui – pasirodo, paprastas \u012fkandimas gali baigtis gydymusi nuo pasiutlig\u0117s arba nuolatiniu rand\u0173 maskavimu. \u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s vaik\u0173 chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro ved\u0117jas Povilas Venckus sako, kad populiariausias gyv\u016bnas Lietuvoje, m\u0117gstantis parodyti savo dantukus, yra \u0161uo. „Nors tenka gydyti ir \u017eiurki\u0173 apkand\u017eiotus vaikus, retkar\u010diais i\u0161 kaimo vietovi\u0173 atve\u017eami ir arklio apkand\u017eioti \u017emon\u0117s. O pavojingiausios Lietuvoje, \u017einoma, yra gyvat\u0117s, nors jos m\u016bs\u0173 \u0161alyje ir ne tokios nuodingos kaip kitose”, – sako P. Venckus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[243],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12550","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-ligonines"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12550","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12550"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12550\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12550"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12550"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12550"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12550"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12550"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}