{"id":12557,"date":"2009-05-07T18:00:00","date_gmt":"2009-05-07T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-07T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-07T18:00:00","slug":"penkios-ligos-keliancios-pasauliui-daugiau-gresmes-nei-kiauliu-gripas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/penkios-ligos-keliancios-pasauliui-daugiau-gresmes-nei-kiauliu-gripas\/12557\/","title":{"rendered":"Penkios ligos, kelian\u010dios pasauliui daugiau gr\u0117sm\u0117s nei kiauli\u0173 gripas"},"content":{"rendered":"

Kiauli\u0173 gripu visame pasaulyje serga 1,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Nuo \u0161ios ligos visoje planetoje jau mir\u0117 30 \u017emoni\u0173, dauguma i\u0161 j\u0173 Meksikoje. Ta\u010diau kiauli\u0173 gripas<\/a> toli gra\u017eu n\u0117ra pats rim\u010diausias \u0161iuo metu pasaulyje siaut\u0117jantis ligos protr\u016bkis. \u017durnalas „Foreign Policy“ pristato 5 ligas, apie kurias j\u016bs veikiausiai nei\u0161girsite kalbant per vakaro \u017einias. <\/p>\n

Cholera<\/a> <\/p>\n

Kas tai?<\/strong> Pavojinga infekcin\u0117 \u017earnyno liga, kuri gali sukelti mirt\u012f nuo dehidratacijos ar inkst\u0173 nepakankamumo. Prie\u0161ingai nei kitos \u017earnyno ligos cholera<\/a> da\u017enai yra mirtina tiek vaikams, tiek suaugusiems.
\nKur ji siau\u010dia?<\/strong> Ar verta sunerimti d\u0117l pandemijos? Cholera<\/a> globaline ryk\u0161te yra nuo 1961 met\u0173. Daugiausiai \u0161i liga siaut\u0117ja Afrikoje, Pietry\u010di\u0173 Azijoje ir Lotyn\u0173 Amerikoje. Nauj\u0173 infekcij\u0173 skai\u010dius 2006 metais i\u0161augo net 96 proc. Toks ligos atvej\u0173 i\u0161augimas gali b\u016bti paai\u0161kintas tuo, kad cholera<\/a> da\u017eniausiai smogia \u017emoni\u0173 pertekli\u0173 jau\u010dian\u010dioms ir tinkam\u0173 gyvenimui sanitarini\u0173 s\u0105lyg\u0173 neturin\u010dioms vietoms. 
\nDabartinis protr\u016bkis.<\/strong> Kaip skelbia Pasaulios sveikatos organizacijos blogiausias scenarijus, choleros protr\u016bkis, kuris prasid\u0117jo 2008 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f, Zimbabv\u0117je jau apkr\u0117t\u0117 96 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Nuo \u0161ios ligos jau mir\u0117 4,2 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Problem\u0105 dar padidino tai, kad Zimbabvei tr\u016bksta elementariausio geriamo vandens atsarg\u0173. \u0160alies infrastrukt\u016bra taip pat yra labai prasta. Pastaraisiais m\u0117nesiais liga apsikr\u0117tusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius lyg ir \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti, ta\u010diau Pasaulios sveikatos organizacija persp\u0117ja, kad cholera<\/a> visu savo baisumu v\u0117l gali smogti \u0161\u012f rugpj\u016bt\u012f. <\/p>\n

Nugaros smegen\u0173 meningitas <\/p>\n

Kas tai?<\/strong> Stuburo smegen\u0173 ir smegen\u0173 dangal\u0173 u\u017edegimas. Kai kurie bakterinio meningito atvejai gali smarkiai pa\u017eeisti smegenis, o kai kuriais atvejais net pra\u017eudyti ligon\u012f.
\nKur jis siau\u010dia?<\/strong> Meningito protr\u016bkiai da\u017eniausiai fiksuojami Afrikos Sahelio ir Saharos regionuose. Paskutin\u012f kart\u0105 smarkus \u0161ios ligos protr\u016bkis u\u017efiksuotas Nigerijoje, Nigeryje ir \u010cade. 
\nDabartinis protr\u016bkis.<\/strong> Nuo 2009 met\u0173 prad\u017eios meningito protr\u016bkis nusine\u0161\u0117 daugiau nei 1,9 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 gyvybes trijose valstyb\u0117se. Vien Nigerijoje \u0161i liga pareikalavo 1,5 t\u016bkst. gyvybi\u0173. I\u0161 viso meningitu nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios apsikr\u0117t\u0117 56 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, o tai yra pats did\u017eiausias \u0161ios ligos protr\u016bkis nuo 1996 met\u0173, kai nuo meningito mir\u0117 daugiau kaip 25 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. \u010cade, kur itin sunku gauti \u0161iai ligai gydyti skirt\u0173 vaist\u0173, mir\u0161ta kas de\u0161imtas meningitu sergantis \u017emogus. Manoma, kad netradici\u0161kai \u0161altas klimatas \u0161iemet suk\u0117l\u0117 didesn\u012f nei iki \u0161iol \u0161ios ligos protr\u016bk\u012f. Atsakydama \u012f tai, nevyriausybin\u0117 organizacija Medikai be sien\u0173 prad\u0117jo did\u017eiausi\u0105 savo istorijoje skiepijimo nuo \u0161ios ligos kampanij\u0105. I\u0161 viso paskiepyti jau 5,4 mln. \u017emoni\u0173, o dar 1,7 mln. laukia savo eil\u0117s. <\/p>\n

AIDS <\/p>\n

Kas tai?<\/strong> Liga, paveikianti \u017emogaus imunin\u0119 sistem\u0105 ir padaranti individus labiau pa\u017eeid\u017eiamus mirtinoms infekcijoms. Nuo 1981 met\u0173 nuo AIDS visame pasaulyje mir\u0117 25 mln. \u017emoni\u0173. 
\nKur jis siau\u010dia?<\/strong> \u0160iuo metu ne\u0161iodami AIDS virus\u0105 visame pasaulyje gyvena 33 mln. \u017emoni\u0173. I\u0161 j\u0173 22 mln. glaud\u017eiasi Afrikoje. Nauji vaistai leid\u017eia smarkiai prailginti ir palengviti \u0161\u012f virus\u0105 ne\u0161iojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105, ta\u010diau besivystan\u010diose valstyb\u0117se \u0161iuos vaistus gauna vos kas tre\u010dias AIDS ne\u0161iotojas. 
\nDabartinis protr\u016bkis.<\/strong> Kinija atkreip\u0117 viso pasaulio d\u0117mes\u012f, kai grieb\u0117si drakoni\u0161k\u0173 priemoni\u0173 kiauli\u0173 gripo protr\u016bkiui sulaikyti. Ta\u010diau \u0161i \u0161alis \u017eymiai l\u0117\u010diau reagavo \u012f AIDS epidemij\u0105, kuri per pirmus 9 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 m\u0117nesius nusine\u0161\u0117 7 t\u016bkst. kin\u0173 gyvybes. Pra\u0117jusiais metais AIDS nepastebimai tapo pa\u010diu mirtiniausia infkecine liga Kinijoje. AIDS nusine\u0161\u0117 daugiau gyvybi\u0173 nei tuberkulioz\u0117<\/a>. Nors Kinijoje nuo AIDS mir\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius vis dar yra s\u0105lyginai ma\u017eas, ta\u010diau jis did\u0117ja kosminiu grei\u010diu. Prie\u0161 3 metus Kinijoje nuo AIDS i\u0161 viso tebuvo mir\u0119 vos 8 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Su\u017einoti tikruosius ligos mastus sunku, nes AIDS sergantys \u017emon\u0117s da\u017eniausiai yra i\u0161stumiami i\u0161 visuomen\u0117s. Beveik pus\u0117 kin\u0173 teigia niekada nevalgysiantys kartu su \u017dIV ne\u0161iotoju. Be to, vietiniai pareig\u016bnai da\u017enai dirbtinai suma\u017eina AIDS apsikr\u0117tusi\u0173 \u017emoni\u0173 skai\u010dius, kad tik i\u0161vengt\u0173 problem\u0173 su Pekinu. <\/p>\n

Ebola <\/p>\n

Kas tai?<\/strong> Sunki virusin\u0117 \u017emoni\u0173 ir primat\u0173 liga, kuri sukelia kar\u0161\u010diavim\u0105, raumen\u0173 skausmus, viduriavim\u0105, v\u0117mim\u0105, o kai kuriais atvejais net vidin\u012f kraujavim\u0105 ar odos b\u0117rim\u0105. Ebola pasi\u017eymi itin dideliu mirtingumu ir per kai kuriuos \u0161ios ligos prasiver\u017eimus mirdavo net 90 proc. apsikr\u0117tusi\u0173j\u0173. \u0160i liga fiksuojama nuo 1976 met\u0173. \u0160ia liga da\u017enai apsikre\u010dia pacientus gydantys medikai ar mirusiuosius laidojantys artimieji.
\nKur ji siau\u010dia?<\/strong> Kol kas pati mirtiniausia Ebola viruso forma – Zairo ebola – buvo fiksuojama tik Centrin\u0117je Afrikoje, kur nesterilios ligonin\u0117s tik palengvina viruso perdavim\u0105 per asmenin\u012f kontakt\u0105 ar apsikeitim\u0105 k\u016bno skys\u010diais. Labiausiai nuo \u0161ios ligos protr\u016bki\u0173 kent\u0117davo Kongas, Uganda ir Sudanas. Nemirtina (jei nesate be\u017ed\u017eion\u0117) \u0161ios ligos forma – Ebola-Reston – buvo aptikta ir JAV, Italijoje ir Filipinuose.
\nDabartinis protr\u016bkis.<\/strong> Paskutinis \u0161ios ligos protr\u016bkis \u0161i\u0173 met\u0173 vasario viduryje buvo u\u017efiksuotas Konge, kur identifikuoti 32 Ebolos viruso atvejai, pareikalav\u0119 15 gyvybi\u0173. 2007 met\u0173 protr\u016bkis buvo \u017eymiai didesnis, tuomet mir\u0117 187 \u017emon\u0117s, t.y. net 71 proc. vis\u0173 apsikr\u0117tusi\u0173j\u0173. Tiesa, yra ger\u0173 su \u0161iuo virusu susijusi\u0173 \u017eini\u0173. Ebolos pandemija pasauliui negresia, nes \u0161i liga yra itin sunkiai perduodama. Vis d\u0117lto itin didelis \u0161ios ligos mirtingumas l\u0117m\u0117 tai, kad per protr\u016bkius kai kurios valstyb\u0117s b\u016bna priverstos u\u017edaryti savo sienas, kad sulaikyt\u0173 ligos plitim\u0105. <\/p>\n

Dengue kar\u0161tin\u0117 <\/p>\n

Kas tai?<\/strong> Infekcija, kuri\u0105 platina moskitai ir kuri sukelia raumen\u0173 ir s\u0105nari\u0173 skausmus.
\nKur ji siau\u010dia?<\/strong> Apie Dengue kar\u0161tin\u0119 tropin\u0117se \u0161alyse b\u016bdavo skelbiama jau kelis am-ius, ta\u010diau iki pat 1970 met\u0173 \u0161i liga buvo fiksuojama tik 9 valstyb\u0117se. Ta\u010diau per pastaruosius metus \u0161i liga i\u0161plito \u012f de\u0161imtis \u0161ali\u0173 ir, kaip skelbia oficiali statistika, per metus \u0161ia liga apsikre\u010dia apie 50 mln. \u017emoni\u0173. Rizika apsikr\u0117sti Dengue kar\u0161tine \u0161iuo metu kyla dviems penktadaliams \u017eem\u0117s gyventoj\u0173. Did\u017eiausia gr\u0117sm\u0117 kyla Lotyn\u0173 amerikai. Prie\u0161ingai nei kitos moskit\u0173 platinamos ligos, tokios kaip maliarija<\/a>, dengue kar\u0161tin\u0117 palie\u010dia tiek kaim\u0173, tiek miest\u0173 gyventojus.
\nDabartinis protr\u016bkis<\/strong>. Nors pasaulio d\u0117mesys \u0161iuo metu yra sutelktas \u012f Meksikoje prasid\u0117jus\u012f kiauli\u0173 gripo protr\u016bk\u012f, ta\u010diau Dengue kar\u0161tine \u0161iuo metu yra apsikr\u0117t\u0119 net 50 t\u016bkst. Bolivijos ir 20 t\u016bkst. Argentinos gyventoj\u0173. Nors patikim\u0105 statistik\u0105 gauti yra itin sunku, ta\u010diau manoma, kad nuo \u0161ios ligos jau mir\u0117 \u0161imtai \u017emoni\u0173. Australija taip pat stengiasi susidoroti su \u0161ios ligos plitimu, nes Dengue kar\u0161tine \u0161alyje jau serga beveik 1 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.
\n <\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kiauli\u0173 gripu visame pasaulyje serga 1,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Nuo \u0161ios ligos visoje planetoje jau mir\u0117 30 \u017emoni\u0173, dauguma i\u0161 j\u0173 Meksikoje. Ta\u010diau kiauli\u0173 gripas toli gra\u017eu n\u0117ra pats rim\u010diausias \u0161iuo metu pasaulyje siaut\u0117jantis ligos protr\u016bkis. \u017durnalas „Foreign Policy“ pristato 5 ligas, apie kurias j\u016bs veikiausiai nei\u0161girsite kalbant per vakaro \u017einias.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1772,1773,1774,138,37,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12557","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-cholera","tag-karstine","tag-ligos-protrukis","tag-vaistai","tag-virusa","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12557","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12557"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12557\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12557"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12557"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12557"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12557"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12557"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}