{"id":12561,"date":"2009-05-06T18:00:00","date_gmt":"2009-05-06T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2009-05-06T18:00:00","modified_gmt":"2009-05-06T18:00:00","slug":"nocebo-efektas-susergi-nes-bijai-susirgti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nocebo-efektas-susergi-nes-bijai-susirgti\/12561\/","title":{"rendered":"Nocebo efektas: susergi, nes bijai susirgti"},"content":{"rendered":"
Ar apie sveikat\u0105 renkamos \u017einios gali mus susargdinti? Ar perd\u0117tas r\u016bpinimasis ir nerimas d\u0117l sveikatos pri\u0161aukia lig\u0105? Ar mobilusis telefonas sukelia galvos skausm\u0105? Prie\u0161 25 metus Kalifornijos universiteto mokslinink\u0173 tyrimas atskleid\u0117 nocebo efekt\u0105. Apra\u0161ytas senas eksperimentas dabar kelia \u0161iurp\u0105 – net keista, kaip mokslininkams pavyko rasti savanori\u0173. Mokslininkai paskelb\u0117, kad ketina tirti, kaip elektros srov\u0117 veikia smegen\u0173 funkcijas. Eksperimento dalyvius jie \u012fsp\u0117jo, kad prie smilkini\u0173 jiems bus prijungti elektrodai, galintys sukelti labai stiprius galvos skausmus. Net ir po tokio \u012fsp\u0117jimo eksperimente sutiko dalyvauti 34 studentai.Bandymo pabaigoje du tre\u010ddaliai savanori\u0173 patvirtino jaut\u0119 galvos skausm\u0105, nors mokslininkai laideliais taip ir nepaleido elektros srov\u0117s. Tokia yra nocebo efekto galia – tai buvo pagrindinis eksperimento tikslas.Aparat\u016bros tyr\u0117jai ne\u012fjung\u0117, nes nor\u0117jo nustatyti, ar vien tik l\u016bkes\u010diai apie skausm\u0105 ir lig\u0105 gali priversti sveik\u0105 \u017emog\u0173 susirgti. Pasirodo, gali.<\/div>\n
 <\/div>\n
Tamsusis placebo efekto \u0161e\u0161\u0117lis<\/strong><\/div>\n
Per 25 metus mokslininkai atliko daugyb\u0119 tyrim\u0173 ir sukaup\u0117 kr\u016bv\u0105 duomen\u0173 apie nocebo efekt\u0105 – tams\u0173j\u012f placebo efekto brol\u012f dvyn\u012f. Paai\u0161k\u0117jo, kad nocebo efektas yra labai paplit\u0119s rei\u0161kinys, suteikiantis nema\u017eai j\u0117gos XXI am\u017eiuje \u017emogaus sveikat\u0105 plakan\u010dioms ryk\u0161t\u0117ms: alergijoms, pervargimui, nemigai, antsvoriui, nugaros skausmams ir dirglumui, kur\u012f neva sukelia elektros laukai. Kai kurie ekspertai tikina, kad nocebo efekt\u0105 skleid\u017eia patys medicinos profesionalai, kurie stengiasi \u012fsp\u0117ti visuomen\u0119 apie gr\u0117smes sveikatai ir noriai dalijasi informacija apie ligas. „Asmuo praryja placebo tablet\u0119, ir sveikata pager\u0117ja – tai \u012fvyksta d\u0117l to, kad k\u016bne s\u0105moningai pa\u017eadinami tarpusavyje susij\u0119 savigydos procesai“, – pa\u017eymi Airijos valstybinio universiteto psichologas Brianas Hughesas, tiriantis, kaip protinis kr\u016bvis veikia fizin\u0119 \u017emogaus b\u016bsen\u0105. „\u017dmogus tikisi pasveikti, ir ligos simptomai papras\u010diausiai i\u0161nyksta“, – sako jis.Nocebo atveju, lyg prana\u0161yst\u0117 i\u0161sipildo neigiami l\u016bkes\u010diai.Kai tikim\u0117s, kad kas nors mus privers susirgti, pavyzd\u017eiui, prie smilkini\u0173 prijungti elektrodai arba, dar da\u017eniau, \u0161alutinis vaist\u0173 poveikis, mes pradedame ie\u0161koti negalavimo \u017eenkl\u0173.B.Hughesas sako, kad tik\u0117tina, jog toki\u0173 \u017eenkl\u0173 \u017emogus greitai aptiks. Jeigu ligonis praris kreidos tablet\u0119, bet galvos, kad tai buvo vaistas su ypatingu \u0161alutiniu poveikiu, tik\u0117tina, kad t\u0105 poveik\u012f jis ir prad\u0117s jausti.Psichologas teigia, kad nemalon\u016bs fiziniai simptomai yra neatskiriama sveiko \u017emogaus gyvenimo dalis. Galvos skausmas u\u017eeina ir praeina. Kartais vakare b\u016bna sunkiau u\u017emigti, o dienomis – i\u0161likti budriam, nusipurtyti mieguistum\u0105. Ryte mes galime jaustis \u017eval\u016bs ir linksmi, o vakare – pikti ir paniur\u0119. Apie kasdien kintan\u010dias b\u016bsenas mes daug negalvojame ir neanalizuojame, pavyzd\u017eiui, gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti trai\u0161kanos. <\/div>\n
Ta\u010diau u\u017etenka atkreipti d\u0117mes\u012f, ir i\u0161 detal\u0117s sukuriama vis\u0105 \u0161iurpok\u0105 mozaik\u0105 – keli pabudimai nakt\u012f suprantami kaip nemiga, nuovargis – kaip i\u0161sekimas, o prasta nuotaika paver\u010diama \u012f depresij\u0105. Taip i\u0161 mus\u0117s galima nupie\u0161ti drambl\u012f – savo b\u016bsenoje stengiam\u0117s surasti visus \u012fmanomus ligos simptomus, kurie tur\u0117t\u0173 alinti m\u016bs\u0173 sveikat\u0105.Kai tik pradedame tik\u0117ti, kad ka\u017ekas ver\u010dia sirgti, pradedame jausti nerim\u0105, kuris sustiprina simptomus ir sukelia kit\u0173. „D\u0117l nerimo paprastai pakyla kraujo spaudimas ir sutrinka imunitetas“, – pastebi B.Hughesas. Anot jo, kuo daugiau simptom\u0173 – tuo daugiau nerimo.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mobilieji telefonai ir elektromagnetiniai laukai<\/strong><\/div>\n
Neigiamos emocijos ir prasta sveikata – susisiekiantys indai. Mokslininkai gali pateikti daugyb\u0119 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 gyvenimo. Karaliaus koled\u017ee Londone dirbantis mokslininkas Jamesas Rubinas sako, kad nocebo efektas Vakar\u0173 visuomen\u0117se itin ry\u0161kus ir pastebimas. \u012esitikinimas, kad „dabar mano sveikata silpsta“ vakarie\u010diams tampa \u012fprastas. Antai nocebo efekt\u0105 pajau\u010dia vienas i\u0161 20 \u0161ved\u0173.Mokslininkai tiria ir nauj\u0105 rei\u0161kin\u012f – elektrojautrum\u0105. Kadangi dabar \u017emogaus aplinka pilna elektronikos, pavyzd\u017eiui, mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173, mikrobang\u0173 krosneli\u0173, kompiuteri\u0173, laid\u0173 ir laideli\u0173, atsiranda \u017emoni\u0173, kurie skund\u017eiasi prietais\u0173 sukeltais negalavimais: galvos skausmu, per\u0161tin\u010dia oda, d\u017ei\u016bvan\u010dia gerkle, a\u0161arojimu, atminties ir d\u0117mesio sutrikimais, u\u017edegimais, raumen\u0173 ir s\u0105nari\u0173 skausmu.J.Rubino atlikti tyrimai palieka ma\u017eai erdv\u0117s mintims, kad min\u0117tus negalavimus sukelia elektromagnetiniai laukai.<\/div>\n
„N\u0117ra tvirt\u0173 \u012frodym\u0173, kad yra tiesioginis ry\u0161ys. Bet yra pagr\u012fst\u0173 \u012frodym\u0173, kad ry\u0161io n\u0117ra“, – d\u0117sto mokslininkas.Eksperimentai parod\u0117, kad elektrojautriais save vadinantys \u017emon\u0117s negali geriau nustatyti, kada j\u0173 organizm\u0105 veikia elektromagnetin\u0117s bangos.Tokius eksperimentus nuolat seka mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 operatoriai ir pardav\u0117jai. Savo vard\u0105 jiems teko ne kart\u0105 ginti teismuose, kai \u017emon\u0117s nusprend\u0117 pateikti ie\u0161kinius d\u0117l pa\u0161lijusios sveikatos.J.Rubinas skepti\u0161kai \u017ei\u016bri \u012f „elektrojautruolius“ ir dr\u012fsta abejoti, ar pasirei\u0161k\u0119 simptomai yra tikri. Jis mano, kad l\u016bkes\u010diai gali sukelti simptomus, ir remiasi psicholog\u0173 i\u0161vadomis, kuriose teigiama, kad „elektrojautrumas“ gali b\u016bti efektyviai i\u0161gydomas per kognityvi\u0105 elgesio terapij\u0105. Ouklendo universiteto mokslinink\u0173 tyrimas atskleid\u017eia, kad \u017emog\u0173 susargdinti gali ir perd\u0117ti r\u016bpes\u010diai d\u0117l aplinkos bei pasaulio \u012ftakos organizmui. Naujosios Zelandijos gyventojai tur\u0117jo atsakyti \u012f klausimus apie nauj\u0173j\u0173 technologij\u0173 poveik\u012f aplinkai. V\u0117liau jie buvo apipurk\u0161ti tariamais pesticidais. Po \u0161io veiksmo daugiausia simptom\u0173 pajuto tie \u017emon\u0117s, kurie buvo labiausiai susir\u016bpin\u0119 d\u0117l technologij\u0173 poveikio sveikatai.Jeigu neigiami l\u016bkes\u010diai sukelia simptomus, kyla klausimas, kas sukelia neigiamus l\u016bkes\u010dius.<\/div>\n
 <\/div>\n
Politik\u0173 kalbos sveikatos nepagerina<\/strong><\/div>\n
Londono universiteto profesorius Johnas Adamsas vis\u0105 gyvenim\u0105 dom\u0117josi sveikatai kylan\u010diomis rizikomis. Jis pastebi, kad \u012fsivyrauja mada: sveikatos apsaugos specialistai vie\u0161ai svarsto ir parei\u0161kia atsargi\u0173 pastab\u0173 apie galim\u0105 \u017eal\u0105, kuri\u0105 sveikatai gali sukelti nauji vaistai ir technologijos.Anot profesoriaus, taip vald\u017eios institucijos visuomenei padaro me\u0161kos paslaug\u0105 – ver\u010dia bijoti ir nepasitik\u0117ti mokslo laim\u0117jimais.Pavyzd\u017eiui, nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117, vadovaujama sero Williamo Stewarto, 2000 metais paskelb\u0117 ataskait\u0105 apie mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 \u012ftak\u0105 D.Britanijos gyventoj\u0173 sveikatai. Nors \u012frodym\u0173 apie \u017eal\u0105 stoka buvo akivaizdi, ta\u010diau ekspertai d\u0117l visa ko rekomendavo riboti naudojim\u0105si mobiliaisiais telefonais. Jie tarsi band\u0117 apsidrausti d\u0117l ne\u017einomos ateities.Ataskaitos i\u0161vad\u0105 kaip mat pasi\u010diupo bulvarin\u0117 spauda ir \u0117m\u0117 trimituoti: „B\u016bkite budr\u016bs!“Pana\u0161i \u017einia v\u0117l pasklido 2004 metais, kai Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s sveikatos apsaugos agent\u016bra i\u0161platino prane\u0161im\u0105 apie elektromagnetini\u0173 lauk\u0173 pavoj\u0173.„Ataskaita neaptiko jokio prie\u017eastinio ry\u0161io tarp lauk\u0173 ir simptom\u0173, – pa\u017eymi J.Adamsas, – U\u017etat spaudos konferencijoje agent\u016bra \u0117m\u0117 i\u0161ved\u017eioti, kad \u017emon\u0117s, tikintys, jog yra jautr\u016bs, tur\u0117t\u0173 laikytis atokiau nuo elektromagnetinio spinduliavimo“.Laikra\u0161\u010dio „Daily Mail“ antra\u0161t\u0117 po \u0161ios konferencijos \u0161auk\u0117: „Vyriausyb\u0117s ekspertai vakar prane\u0161\u0117, kad nam\u0173 \u012franga, tokia kaip virdulys, kompiuteris, mikrobang\u0173 krosnel\u0117, gali kelti pavoj\u0173 sveikatai“. Tok\u012f pat\u012f persp\u0117jant\u012f patarim\u0105 i\u0161platino ir \u0160vedijos vyriausyb\u0117.Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius Arthuras Barsky sako, kad \u017emon\u0117s su nocebo efekt\u0105 galin\u010diais sukelti daiktais ir rei\u0161kiniais susiduria daug da\u017eniau negu su vaistais. „Nesvarbu, kaip tu augini savo neigiamus l\u016bkes\u010dius: i\u0161g\u0117r\u0119s piliul\u0119 ir skaitydamas apie \u0161alutin\u012f poveik\u012f ar klausydamas vaist\u0173 reklamos – tu tiesiog pradedi simptom\u0173 skirstymo proces\u0105, kuris sustiprina ir \u012ftvirtina pa\u010dius simptomus“, – d\u0117sto profesorius.Su A.Barsky sutinka Bafo universiteto sociologas Davidas Wainwrightas. Pasak jo, \u012fsp\u0117jimai saugoti sveikat\u0105 gali b\u016bti kenksmingi. „\u012esivaizduokite, kad vartote medicinos enciklopedij\u0105 ir bandote nustatyti ligos X, Z ar Y simptomus savo k\u016bne. Kai toki\u0105 informacij\u0105 gyvai pateikia sveikatos apsaugos specialistas, jos efektas b\u016bna gerokai smarkesnis“, – tikina sociologas.Imunitet\u0105 d\u0117l informacijos srauto gali prarasti net medicinos profesionalai. Medicinos studentai, kurie kasdien sklaido mokslin\u0119 literat\u016br\u0105, tampa perd\u0117tai \u012ftar\u016bs – psichologai jau seniai stebi „medicinos student\u0173 ligos“ fenomen\u0105. Pasirodo, ligas studijuojantys jaunuoliai netrunka rasti j\u0173 simptom\u0173 savo organizme. Tyrimai atskleid\u017eia, kad medikai labiau link\u0119 \u012f hipochondrij\u0105 negu teis\u0117s studentai.Interneto eroje d\u0117l sveikatos nerim\u0105 jau\u010diantiems \u017emon\u0117ms nereikia eiti \u012f bibliotek\u0105 ar pas specialist\u0105 – u\u017etenka aplankyti populiarias medicinos svetaines. Gausi informacija internete irgi gali sustiprinti „simptomus“, ta\u010diau kol kas n\u0117ra atlikta tyrim\u0173, kaip apie sveikat\u0105 ra\u0161an\u010dios interneto svetain\u0117s sukelia nocebo efekt\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kaip numesti svorio?<\/strong><\/div>\n
Harvardo ir Jeilio universitet\u0173 mokslinink\u0173 atlikti tyrimai rodo, kad net m\u016bs\u0173 svor\u012f gali lemti \u012ftaigos galia. Vie\u0161bu\u010dio tvarkytoj\u0173 b\u016brys buvo perskirtas \u012f dvi dalis. Vienoms moterims pasakyta, kad j\u0173 darbas atstoja mank\u0161tos pratimus, kuriuos rekomenduoja specialistai. Kitai grupei nesakyta nieko. Per eksperimento m\u0117nes\u012f tvarkytojos, kurios galvojo, kad dirbdamos puikiai mank\u0161tinasi, numet\u0117 nema\u017eai svorio, jaut\u0117 sveikatos b\u016bkl\u0117s pager\u0117jim\u0105 ir tur\u0117jo \u017eemesn\u012f kraujo spaudim\u0105 negu neinformuotos dalyv\u0117s, kuri\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117 liko nepakitusi. Tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105 – svor\u012f pad\u0117jo numesti placebo efektas.O kur yra placebo efektas, ten \u0161e\u0161\u0117lyje tyko ir nocebas. Am\u017eiuje, kai net vyriausybi\u0173 atstovai susir\u016bpinusiais veidais konstatuoja, kad dal\u012f pasaulio kamuoja nutukimo epidemija, kad i\u0161tisos kartos yra nesveikos ir ma\u017eai juda, tokie parei\u0161kimai atne\u0161a daugiau \u017ealos negu naudos.<\/div>\n
„Tikiu, kad sveikatos persp\u0117jimai gali tur\u0117ti prie\u0161ing\u0105 \u012ftak\u0105, negu tikimasi“, – sako Alia Crum, kuri buvo viena i\u0161 tvarkytojas tyrusi\u0173 mokslinink\u0173. Anot jos, neigiama \u012ftaka pranoksta teigiam\u0105 rezultat\u0105, kurio siekia sveikatos apsaugos pareig\u016bnai. \u0160iuo metu A.Crum atlieka tyrimus, kuriais bando i\u0161skirti bei pasverti teigiam\u0105 ir neigiam\u0105 persp\u0117jan\u010dios informacijos \u012ftak\u0105.Vis d\u0117lto ne visi sveikatos patarimai \u017ealoja. Antai \u012fsp\u0117jimas ant cigare\u010di\u0173 pakelio nesusargdina v\u0117\u017eiu. Apskritai, dar nebuvo atlikta n\u0117 viena rimta studija, kuri \u012frodyt\u0173, kad v\u0117\u017e\u012f ar koki\u0105 kit\u0105 mirtin\u0105 lig\u0105 gali sukelti arba i\u0161gydyti negatyvus arba pozityvus m\u0105stymas. Nors mintys gali susilpninti arba sustiprinti simptomus.Noceb\u0105 tirian\u010dius mokslininkus ne itin jaudina v\u0117\u017eio susirgim\u0173 statistika. Labiausiai jie domisi nugaros skausmu, chroni\u0161ko i\u0161sekimo sindromu, alergija maistui – negalavimais, kuri\u0173 \u0161aknis biologi\u0161kai aptikti sud\u0117tinga. Dalis individ\u0173 tokiomis ligomis suserga d\u0117l biologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, dalis – d\u0117l psichologini\u0173.Retas mirties atvejis nuo alergijos maistui ir anafilaksinio \u0161oko gali b\u016bti susietas su psichologija, ta\u010diau persp\u0117jimas „maiste yra rie\u0161ut\u0173“ gali sukelti perd\u0117t\u0105 jautrum\u0105 ir alergini\u0173 susirgim\u0173 skai\u010di\u0173. Statistikos duomenys rodo, kad 20 proc. paaugli\u0173, kurie tiki, kad yra alergi\u0161ki maisto produktams, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tokie n\u0117ra.<\/div>\n
 <\/div>\n
Daugiau \u012fsp\u0117jim\u0173 – daugiau nepasitik\u0117jimo<\/strong><\/div>\n
D.Wainwrightas stebisi, kad kai kurios ligos turi tok\u012f tvirt\u0105 psichologin\u012f pagrind\u0105. Anot jo, kasdieninis gyvenimas dabar da\u017enai matuojamas medicininiais r\u0117mais. „Net barnis su kolega yra apib\u016bdinamas kaip darbo stresas“, – pa\u017eymi specialistas. J\u012f piktina vyriausyb\u0117s agent\u016br\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105: „Politikai stengiasi skleisti tik\u0117jim\u0105, kad viskas, prie ko prisilie\u010diame, sukelia rizik\u0105. Tai ver\u010dia mus jaustis trapius ir pa\u017eeid\u017eiamus – \u012fprast\u0105 patirt\u012f imame suvokti, kaip sveikatos problemas. Tod\u0117l prasideda nespecifini\u0173 lig\u0173 epidemija, kuri \u017emones daro bej\u0117giais“. A.Barsky sako, kad \u017ealingas gali b\u016bti ir perd\u0117m r\u016bpestingas gydytojo elgesys. „Dabar daktarai \u012fprat\u0119 suteikti daug informacijos, kas bus, jeigu vartosite \u0161\u012f ar kit\u0105 vaist\u0105“, – pastebi mokslininkas. Jo teigimu, taip gydytojas i\u0161vynioja ilg\u0105 lap\u0105 su galim\u0173 \u0161alutini\u0173 negalavim\u0173 s\u0105ra\u0161u ir visai apsuka pacientui galv\u0105.Psichiatrijos profesorius mano, kad informacijos apie gr\u0117smes srautas sukelia tikr\u0105 isterij\u0105. Pasak jo, i\u0161sigand\u0119 \u0161alutinio poveikio ligoniai gali i\u0161vis nustoti gerti vaistus ir – dar blogiau – nustoti pasitik\u0117ti tradicine medicina. A.Barsky tikina, kad per daug \u012fsp\u0117jim\u0173 \u017emones skatina nusigr\u0119\u017eti nuo mokslo ir pasukti \u012f alternatyvios medicinos klinikas, pas \u0161amanus ir \u017einiuonis.Smunkantis pasitik\u0117jimas tradicine medicina ir jos specialistais, A.Barsky nuomone, tik i\u0161ple\u010dia erdv\u0119 nocebo efektui.<\/div>\n
\n
\u0160iuolaikinis \u017emogus su rimtomis ligomis susiduria daug re\u010diau, ta\u010diau d\u0117l savo sveikatos jaudinasi daug stipriau negu m\u016bs\u0173 seneliai<\/div>\n
A.Barsky \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f vadina „sveikatos paradoksu“: kuo geresn\u0117 medicina ir ligoni\u0173 prie\u017ei\u016bra, tuo daugiau lig\u0173 simptom\u0173 \u017emon\u0117s aptinka ir tuo labiau yra nepatenkinti savo sveikata.Rizikos vertinimo psichoz\u0117 – taip Johnas Adamsas vadina informacij\u0105 apie galimus neigiamus padarinius, kuri\u0105 paprastai m\u0117gsta platinti sveikatos apsaugos profesionalai ir politikai, yra ne\u012fveikiama.Pasak J.Adamso, \u0161is psichoz\u0117 kyla d\u0117l sumenkusio pasitik\u0117jimo gydytojais. Savo ruo\u017etu medikai su pacientais bendrauja tarsi i\u0161 apkas\u0173 – apsidrausdami ir pasirengdami gynybai. „Gydytojai nepasitiki savo pacientais, nes \u017eino, kad gali b\u016bti paduoti \u012f teism\u0105. Tod\u0117l jie visada stengiasi pridengti savo u\u017epakal\u012f \u012fsp\u0117jimais“, – d\u0117sto J.Adamsas.Tokia sveikatos apsaugos pareig\u016bn\u0173 ir politik\u0173 strategija yra vienpus\u0117 – sistema tampa neapsaugota nuo puolimo i\u0161 kitos pus\u0117s.\u017dmon\u0117s kreipiasi \u012f teism\u0105 bandydami \u012frodyti, kad mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 kompanijos atsakingos u\u017e j\u0173 ligas – jie tiki, kad elektromagnetiniai laukai \u0117da sveikat\u0105. Tokios bylos \u017elunga, ta\u010diau \u012f teism\u0105 padav\u0119 \u012fsp\u0117jimus platinan\u010dias agent\u016bras ir specialistus, ie\u0161kovai gali prasisukti daug s\u0117kmingiau. Juk mokslini\u0173 \u012frodym\u0173 apie nocebo efekt\u0105 netr\u016bksta.<\/div>\n<\/div>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar apie sveikat\u0105 renkamos \u017einios gali mus susargdinti? Ar perd\u0117tas r\u016bpinimasis ir nerimas d\u0117l sveikatos pri\u0161aukia lig\u0105? Ar mobilusis telefonas sukelia galvos skausm\u0105? Prie\u0161 25 metus Kalifornijos universiteto mokslinink\u0173 tyrimas atskleid\u0117 nocebo efekt\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,96,1771,592,137,101,1770,751,352,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-12561","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-alergijos","tag-elektromagnetiniai-laukai","tag-epidemija","tag-ligonis","tag-medicina","tag-nocebo-efektas","tag-placebo","tag-profesorius","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12561","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12561"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12561\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12561"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12561"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12561"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12561"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12561"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}