„Kad ir kaip gaila, ta\u010diau tenka konstatuoti, jog sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis m\u016bs\u0173 \u0161alyje pasiek\u0117 epidemijos lyg\u012f – ji tapo daugiau nei pus\u0117s vis\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastimi“, – sako Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Nefrologijos skyriaus gydytojas Vitalij VARYGIN. Nors vis da\u017eniau kalbama apie arterin\u0117s hipertenzijos keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119, ta\u010diau neseniai atliktas tyrimas parod\u0117, jog tik pus\u0117 vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173 \u017einojo apie padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, o i\u0161 \u017einan\u010di\u0173j\u0173 ma\u017eiau nei pus\u0117 gyd\u0117si ir tai dar\u0117 teisingai. Did\u017eioji dalis apklaust\u0173j\u0173, ne\u017einodami jiems gresian\u010dio pavojaus, arterin\u0119 hipertenzij\u0105 gydo netinkamai arba jos visai negydo.<\/p>\n
Kod\u0117l reikia bijoti padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio?<\/span> Manydami, kad j\u0173 kraujosp\u016bdis normalus, \u017emon\u0117s nebevartoja antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 ir gyvena visi\u0161kai nesusim\u0105stydami apie galimas pasekmes, kol galiausiai neatsiranda kraujagyslini\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip miokardo infarktas<\/a>, insultas ar \u0161irdies bei inkst\u0173 nepakankamumas. <\/p>\n Tiems \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 kraujo spaudimas didesnis nei 160\/95 mmHg, yra \u0161e\u0161eriopai didesn\u0117 \u0161irdies nepakankamumo i\u0161sivystymo rizika nei tiems, kuri\u0173 spaudimas ma\u017eesnis nei 140\/90 mmHg. <\/p>\n Pasak gyd. V. Varygin, prasid\u0117jus \u0161irdies nepakankamumui, \u017emog\u0173 vargina koj\u0173 tinimas, dusulys<\/a>, suma\u017e\u0117ja fizinio kr\u016bvio tolerancija. Galiausiai progresuojant ligai d\u016bstama net menkiausio fizinio kr\u016bvio metu. Blogiausia, jog \u017emon\u0117ms, kuriems i\u0161sivysto arterin\u0117s hipertenzijos komplikacijos, pad\u0117ti jau b\u016bna per v\u0117lu, kadangi nuolatinis arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas kasdien \u017ealoja kraujagysli\u0173 sieneles, skatina greitesn\u012f aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 progresavim\u0105, kurios galiausiai, u\u017ekim\u0161usios kraujagysl\u0117s spind\u012f, sutrikdo organ\u0173 kraujotak\u0105, pa\u017eeid\u017eia inkstus, akis. <\/p>\n Negydant hipertenzija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus, i\u0161auga miokardo infarkto<\/a> ir kraujo i\u0161siliejimo \u012f smegenis ar kit\u0173 gr\u0117sming\u0173 komplikacij\u0173 rizika. Da\u017eniausiai hipertenzijos prie\u017eastis taip ir lieka ne\u017einoma<\/span> Re\u010diau antrin\u0117 hipertenzija i\u0161sivysto d\u0117l inkst\u0173 arterijos stenoz\u0117s. <\/p>\n Apie 80 proc. atvej\u0173 arterin\u0117 hipertenzija <\/a>diagnozuojama Ku\u0161ingo sindromu sergantiems pacientams. \u017dinant prie\u017east\u012f, antrin\u0117 hipertenzija gydoma gana s\u0117kmingai. Kartais arterin\u0117 hipertenzija gali i\u0161sivystyti ir d\u0117l vartojam\u0173 medikament\u0173. Kai kuri\u0173 vaist\u0173, toki\u0173 kaip geriam\u0173j\u0173 hormonini\u0173 kontraceptik\u0173, opiod\u0173, nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo, vaist\u0173 nuo per\u0161alimo vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eig\u0105. <\/p>\n Pigiausias vaistas – sveika gyvensena<\/span> Pasak gydytojo, vien druskos ribojimas, reguliarus sportas ir metimas r\u016bkyti kartais gali b\u016bti toks pat efektyvus, kaip viena antihipertenzinio medikamento tablet\u0117. Jau senokai \u012frodyta, kad, suma\u017einus arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f tik 2 mmHg, mir\u0161tamumas nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos suma\u017e\u0117ja 7 proc. ir net 10 proc. suma\u017e\u0117ja mir\u010di\u0173 nuo smegen\u0173 infarkto rizika. <\/p>\n Pasak mediko, kiekvienas vyresnio am\u017eiaus \u017emogus turi stengtis i\u0161laikyti ma\u017eesn\u012f nei 140\/90 mmHg kraujo spaudim\u0105. Atskiroms pacient\u0173 grup\u0117ms, tokioms kaip cukriniu diabetu sergantys pacientai, d\u0117l daug didesn\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 rizikos optimalus arterinis kraujo spaudimas negali vir\u0161yti 130\/80 mmHg. Jei toks gydymas neduoda norim\u0173 rezultat\u0173, tuomet pradedamas medikamentinis gydymas. Pirmiausia paskiriamos nedideles vaist\u0173 doz\u0117s. Nesulaukus teigiamo rezultato, doz\u0117s palaipsniui didinamos ar pridedami kit\u0173 antihipertenzini\u0173 medikament\u0173 grupi\u0173 vaistai. Geriausia yra vaist\u0173 deriniai ir vaistai, veikiantys 24 valandas. Gydymo rezultat\u0173 reikt\u0173 tik\u0117tis po 2–3 savai\u010di\u0173. Svarbu ne tik diagnozuoti bei tinkamai gydyti arterin\u0119 hipertenzij\u0105, bet ir vengti ligos rizikos veiksni\u0173, koreguoti gyvenimo b\u016bd\u0105 bei suvokti, kad padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio gydymas – visam likusiam gyvenimui. "Sveikas \u017emogus"<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" „Kad ir kaip gaila, ta\u010diau tenka konstatuoti, jog sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis m\u016bs\u0173 \u0161alyje pasiek\u0117 epidemijos lyg\u012f – ji tapo daugiau nei pus\u0117s vis\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastimi“, – sako Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Nefrologijos skyriaus gydytojas Vitalij VARYGIN. Nors vis da\u017eniau kalbama apie arterin\u0117s hipertenzijos keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119, ta\u010diau neseniai atliktas tyrimas parod\u0117, jog tik pus\u0117 vis\u0173 apklaust\u0173j\u0173 \u017einojo apie padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, o i\u0161 \u017einan\u010di\u0173j\u0173 ma\u017eiau nei pus\u0117 gyd\u0117si ir tai dar\u0117 teisingai. Did\u017eioji dalis apklaust\u0173j\u0173, ne\u017einodami jiems gresian\u010dio pavojaus, arterin\u0119 hipertenzij\u0105 gydo netinkamai arba jos visai negydo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,723,1764,431,93,141,1034,712,157,125,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-12577","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-arterines","tag-arterinis-kraujo-spaudimas","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-komplikacijos","tag-mmhg","tag-nutukimas","tag-rukymas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12577","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12577"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12577\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12577"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12577"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12577"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=12577"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=12577"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/strong>
\nManymas, kad pacientams, sergantiems arterine hipertenzija<\/a>, pasirei\u0161kia da\u017eni bei stipr\u016bs galvos skausmai, kraujavimas<\/a> i\u0161 nosies ir mieguistumas, yra klaidingas. Netgi pacientams, sergantiems sunkia hipertenzija, gali nepasireik\u0161ti joki\u0173 simptom\u0173. <\/p>\n
\nSergantiesiems arterine hipertenzija did\u0117ja aki\u0173 pa\u017eeidimo ar net apakimo rizika. Pasak gyd. V. Varygin, reg\u0117jimo netekimas gali b\u016bti staigus arba po truput\u012f progresuojantis. Bene gr\u0117smingiausios hipertenzijos komplikacijos – neretai mirtimi pasibaigiantis miokardo infarktas<\/a> ar insultas. Apie 80 proc. hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 i\u0161tinka i\u0161eminis insultas, sukeltas arterin\u0117s tromboz\u0117s ar embolijos i\u0161 \u0161irdies arba miego arterij\u0173. \u017dmon\u0117s po insulto tampa ne\u012fgal\u016bs visam likusiam gyvenimui. Nors daugelis \u012fsitikin\u0119, kad tai i\u0161imtinai pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 liga, ta\u010diau neretai insultai i\u0161tinka net 50 met\u0173 nesulaukusius asmenis. Pacientams, sergantiems hipertenzija ir kairiojo skilvelio hipertrofija, yra didesn\u0117 \u0161irdies aritmij\u0173 i\u0161sivystymo rizika. <\/p>\n
\n<\/strong>
\n„Tik 5–10 proc. \u017emoni\u0173 pavyksta nustatyti arterin\u0117s hipertenzijos prie\u017east\u012f“, – sako gyd. V. Varygin. Tokia hipertenzija vadinama antrine, o j\u0105 sukelia inkst\u0173, antinks\u010di\u0173 bei endokrinin\u0117s ligos.
\nBene da\u017eniausia antrin\u0117s hipertenzijos prie\u017eastis – inkst\u0173 ligos. <\/p>\n
\nAntrin\u0119 arterin\u0119 hipertenzij\u0105 reik\u0117t\u0173 \u012ftarti, jei staiga padid\u0117jo arterinis kraujo spaudimas arba jis sunkiai kontroliuojamas medikamentais. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nKitiems 90–95 proc. arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ligos prie\u017eastis taip ir lieka ne\u017einoma.
\nGyd. V. Varygin teigimu, n\u0117ra tiksliai \u017einoma, kod\u0117l kraujo spaudimas did\u0117ja pirmine arterine hipertenzija sergantiems \u017emon\u0117ms. Manoma, kad tai vyksta d\u0117l genetinio polinkio ir aplinkos veiksni\u0173, toki\u0173 kaip didesnis druskos suvartojimas, nutukimas<\/a>, r\u016bkymas, s\u0105veikos.
\nBene pagrindinis arterin\u0119 hipertenzij\u0105 sukeliantis veiksnys – didesnis druskos (natrio chlorido) suvartojimas. Tuo tarpu kalis ma\u017eina arterin\u0117s hipertenizijos atsiradimo rizik\u0105. \u012erodyta ir kalio suvartojimo reik\u0161m\u0117 insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiek\u012f, proporcingai suma\u017e\u0117jo insulto rizika. Pana\u0161i atvirk\u0161tin\u0117 korealiacija taip pat nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo<\/a>. Nutuk\u0119 ar antsvorio turintys \u017emon\u0117s bei r\u016bkaliai ir alkoholiu piktnaud\u017eiaujantys \u017emon\u0117s da\u017eniau ken\u010dia nuo padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio. <\/p>\n
\n<\/strong>
\nPasak gydytojo V. Varygin, arterin\u0117 hipertenzija yra viena did\u017eiausi\u0173 sveikatos problem\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. I\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse nuo jos sukelt\u0173 komplikacij\u0173 mir\u0161ta du kartus daugiau \u017emoni\u0173 nei nuo v\u0117\u017eio. Nors Vakar\u0173 \u0161alyse pastebima mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ma\u017e\u0117jimo tendencija, ta\u010diau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit\u0173 besivystan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173, mirtingumas spar\u010diai did\u0117ja. Bene pagrindin\u0117s to prie\u017eastys – netinkamas gyvenimo b\u016bdas ir skepti\u0161kas \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105, d\u0117l ko hipertenzija negydoma arba gydoma netinkamai. Nors Lietuvoje vykdoma ne viena \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijos programa, ta\u010diau jos vis dar neduodama norimo rezultato. <\/p>\n
\nPasak gyd. V. Varygin, jei n\u0117ra rizikos veiksni\u0173, hipertenzijos korekcija pradedama nuo nemedikamentinio gydymo. <\/p>\n
\n <\/p>\n